Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant institucijos, surašius protokolą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybs atstovui P. S. (toliau – FNTT), administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui Ž. V., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. V., gim surašytas adminitracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 198 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini) būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kuris vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 12 dalies 11 punktu privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, tai yra : 1 ) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos pateikimu FNTT, informacijos saugojimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose. 2) iki 2018-05-25 raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT. 3) per 7 darbo dienas nepranešė FNTT trijų klientų tapatybę patvirtinančių duomenų ir inforamcijos apie jų vienkartinį atsiskaitymą su jais gynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma viršijo 15 000 eurų. 2017-09-29 A. I. už 17 000 eurų pirko automobilį LEXSUS (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė grynaisiais pinigais, o 2017-11-30 B. B. už 25 000 eurų pirko automobilį LEXSUS (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė grynaisiais pinigais. Šiais veiksmais Ž. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios protokolą atstovas P. S. paaiškino, kad su kolega atvykus į UAB (duomenys neskelbtini) buveinės vietą tikslu nustatyti, kaip vykdomas pinigų prevencijos įgyvendinimas ar apskritai kas nors vykdoma. Patikrinus sutartis nustatyta, kad už dvi operacijas buvo atsiskaityta grynais pinigais perkant brangius automobilius, tai patvirtina kasos išlaidų orderiai. Bendrovė nežinojo apie tokių prievolių įgyvendinimą ir todėl pinigų plovimo prevencijos priemonės nebuvo įgyvendintos. Bendrovė pažeidė įstatymų nustatytas normas, todėl FNTT atstovas prašo jai taikyti atsakomybę įstatymo ribose arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei įstatymas numato.

Teismo posėdžio metu Ž. V. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad tiesiog nežinojo, kad atlikus sandorį, kurio suma viršija 15 000 eurų reikia apie tai informuoti T. P., kad ateityje tokie atvejai nepasikartos, kadangi nevykdys grynųjų pinigų operacijas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnio 3 d. ir 4 d. nustato, kad finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, notaro atstovus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstolius ar antstolio atstovus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Vadovaujantis LR ANK 198 str. 3 dalimi kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad Ž. V. padarė jam inkrimuojamą administracinį nusižengimą. Ž. V. kaltę įrodo jo paties visiškai prisipažinimas, administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 13), tarnybiniao pranešimai (b.l. 1; 11), pavedimas atlikti patikrinimą (b.l. 2), dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktas (b.l. 5), 2018-05-25 patikrinimo aktas (b.l. 3-4), pirkimo – pardavimo dokumentai (b.l. 10), kasos orderiai (b.l. 7-10), kita bylos medžiaga.

Atsiželgus į aukščiau išdėstytą, pažeidėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 198 str. 3 d. įrodyta visiškai. Ž. V. veiksmai pagal LR ANK 198 str. 3 d., kvalifikuoti teisingai.

Dėl nuobaudos skyrimo.

Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusižengimą ir dėl įvykdyto gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR ANK 198 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 2000 eurų iki 3500 eurų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šiuo metu pažeidimas pašalintas.

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Nors teoriškai Ž. V. padarytas pažeidimas teoriškai gali sukelti didelį pavojų valstybės finansų sistemos saugumui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog anksčiau aptarti pažeidėjo veiksmai būtų sukėlę realių padarinių, t. y. jog dėl įmonėje netinkamai vykdytų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tretieji asmenys būtų plovę pinigus ar finansavę teroristines organizacijas. Iš teismo posėdyje išsakytų jo teiginių jis tiesiog nežinojo apie įstatymų numatytą prievolę, ateityje nežada vykdyti grynųjų pinigų operacijų, todėl prievolės pranešti apie tai FNTT nebus, įgalioto asmens paskirti nebus reikalinga.

Dėl aukščiau išdėstyto, pripažintina, kad pažeidimas buvo, tačiau labiau formalaus pobūdžio, jis negali būti pripažintas šiurkščiu, todėl net minimalios baudos numatytos LR ANK 198 str. 3 d. paskyrimas, teismo vertinimu, būtų pernelyg griežtas, neproporcingas ir neabejotinai pažeistų protingumo bei teisingumo principus, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmė švelninama, paskiriant Ž. V. 500 (penkių šimtų) eurų baudą. Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei Ž. V. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 198 straipsnio 3 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

Ž. V., gim (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 198 str. 3d. ir skirti jam 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR ANK 675 str. 3 d.).