- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- 1S-584-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42047-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. P.
nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš Laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-5292 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. P., nuteistas Vilniaus miesto teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu (pakeistu 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu) bei 2022 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 24 d. Anksčiau teismo keturis kartus teistas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2023 m. birželio 23 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-5292 nutarta netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis V. P. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis V. P. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir tenkinti jo skundą.
4.1 Skunde pažymima, jog apylinkės teismas atmesdamas V. P. skundą motyvavo tuo, kad jis anksčiau buvo teistas keturis kartus, tačiau už tuos teistumus, jis jau yra atlikęs bausmes. Skundo autoriaus manymu teismas nori jį nubausti už praeities klaidas už, kurias jis jau atliko bausmę. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis stengiasi ir daro viską, kad parodytų savo norą keistis, jis dalyvauja įvairiose užimtumo programose, veiklose bei resocializacijos programose. Tokiu būdu nuteistasis nori parodyti pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo teigimu, jam atvykus į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, nebuvo atliktas joks vertinimas adaptaciniu laikotarpiu, kad vėliau būtų galima įvertinti jo pažangą.
4.2 Skunde prašoma vertinti ne tik nuteistojo padarytas praeities klaidas, bet atsižvelgti ir į nuteistojo norą ir pastangas būti neizoliuotam nuo visuomenės, į tai, kad iki suėmimo buvo probacijos žinioje ir laikėsi jam skirtų įpareigojimų. Būdamas kalėjime V. P. lanko mokymus ir užsiėmimus, nepažeidinėja nei įstatymų, nei vidaus tvarkos taisyklių, palaiko socialinius ryšius su šeima. Be to, nuteistasis yra laukiamas darbovietėje, kurioje dirbo iki suėmimo. Dirbdamas jis turėtų galimybę atlyginti žalą nukentėjusiems, padėti šeimai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. skundas atmetamas
6. Teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų V. P. šiuo metu neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis 2023 m. birželio 7 d. atlikto vertinimo metu, nuteistajam V. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, tuo tarpu BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, vertinimo metu nebuvo stebimi teigiami pokyčiai, siekiant valdyti rizikas susijusias su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, kadangi atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 22 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo V. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai - turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu V. P. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
12. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kad analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją matoma, jog asmens gyvenimo stiliuje ir nusikaltimuose nėra stebimas nuolatinis agresijos naudojimas, tačiau asmens pirmasis smurtinis nusikaltimas buvo įvykdytas planuotai, naudojant smurtą siekiant atkeršyti. Asmuo stokoja savitvardos, gebėjimo valdyto impulsus ir konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas, impulsų kontrolės stoką įrodo ir nuolat daromi administraciniai pažeidimai, nuolatinis tų pačių klaidų kartojimas. Savęs vertinimo anketoje nuteistasis pažymi, kad tų pačių klaidų kartojimas jam yra problema. Kitokių probleminių sričių neidentifikuoja, nėra linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežasčių ir ieškoti alternatyvių sprendimų praeities situacijoms. Nuteistojo ateities planai nėra konkretūs. Žingsnių reikalingų šiems tikslams pasiekti nedetalizuoja, negali paaiškinti, kodėl šių planų nepavyko įgyvendinti praeityje. Nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus. Nepaisant jam taikomų poveikio priemonių bei rodyto pasitikėjimo asmuo savo gyvenimo būdo kardinaliai nekeitė, ko pasėkoje yra septynis kartus teistas už nusikaltimus kitų žmonių nuosavybei, bei smurtą. Asmuo dalinai pripažįsta dalyvavimą nusikalstamose veikose, tačiau linkęs minimizuoti savo vaidmenį ir ieško jo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistojo nuostatos į apribojimus vertinamos itin neigiamai, kadangi V. P. negebėjo laikytis paskirtų teismo įpareigojimų, piktybiškai pažeidinėjo probacijos sąlygas ir dėl to jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas. Net ir ankstesnės laisvės atėmimo bausmės ir taikytos poveikio priemonės nemotyvavo asmens apriboti savo asmeninės laisvės vardan kitų visuomenės narių gerovės. Jis ne kartą rizikavo bendruomenės narių saugumu, siekdamas asmeninės naudos vykdė nusikaltimus kitų asmenų nuosavybei. V. P. susiformavusios antivisuomeninės nuostatos ir polinkis neutralizuoti nusikalstamą elgesį yra veiksniai susiję su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. P. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertinti visi nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą nuosprendį už kelias nusikalstamas veikas, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės, tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. V. P. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai, probacijos/ lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimai, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
13. Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog nuteistojo dalis nusikalstamų veikų susijusi su siekiu pasisavinti svetimą turtą, t.y. stebimas finansinis nusikalstamo elgesio motyvas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi nedaug ir nestabilios darbo patirties. Asmuo yra oficialiai dirbęs keturiose darbovietėse, tačiau matoma, kad jose išdirbdavo 2-4 mėnesius. 2016 metais asmuo įregistravo individualią veiklą, vykdė vidaus apdailos darbus, tačiau teigia taktiškai šią veiklą vykdęs neilgai, kadangi atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Galima teigti, kad maža darbinė patirtis ir negebėjimas išlaikyti ilgalaikių darbo santykių skatina nuteistojo nusikalstamą elgesį. Vertinimo metu V. P. teigė, kad raštiškai dėl galimybės įsidarbinti dabartinės bausmės metu nesikreipė. Be to, nuteistasis turi skolų. 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš nuteistojo civiliniams ieškovams 3 383,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nuteistasis turi daugiau nei 2500 Eur įsiskolinimų už padarytus administracinius nusižengimus. Taigi, nuteistojo finansinės padėties ypatumai, neabejotai apsunkins jo tolimesnį integracijos į visuomenę procesą, jo neįvykdytos finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, kas yra vertinama kaip aktualus veiksnys galintis paskatinti jo nusikalstamo elgesio raišką ateityje.
14. Išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nelaikytina tai, kad V. P. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, po laisvės atėmimo bausmės turės gyvenamąją vietą, gautas raštiškas patvirtinimas, jog pasibaigus laisvės atėmimo bausmei, nuteistasis bus priimtas į darbą. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam V. P. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.
15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analizuojamu atveju V. P. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
16. Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. P. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.