- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- 1S-45-844/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59157-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- S. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 357-453 taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. D. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė – 9 metams 6 mėnesiams.
1.1. S. D. bausmę taip pat atlieka ir pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir vadovaujanti BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 26 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 24 d. Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2023 m. gegužės 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 357-453 nutarė taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokį sprendimą Komisija priėmė įvertinusi nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, šiuo metu yra atlikęs ½ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, tačiau Komisija įžvelgė teigiamą nuteistojo elgesio dinamiką, stebimos pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius – asmuo siekia save realizuoti darbinėje veikloje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, nuo 2023 m. gegužės 19 d. bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis, yra stebimas pakankamai sistemingas ir disciplinuotas nuteistojo elgesys, drausmine tvarka jis baustas tik vieną kartą, skatintas dvylika kartų. Taip pat Komisija savo sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą motyvavo ir tuo, kad S. D. stengiasi mokėti turimus finansinius įsipareigojimus, šiuo metu neturi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo taikymo atveju turės darbą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nors yra teistas du kartus, tačiau nėra būdingas nusikaltimų modelis, į ankstesnio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimas patvirtintas, konstatuojant, kad nuteistasis S. D. būdamas laisvėje sugebės laikytis jam nustatytos tvarkos ir nepažeis lygtinio paleidimo sąlygų, todėl jis yra vertas teismo pasitikėjimo, suteikiant jam galimybę anksčiau grįžti į laisvę.
5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Romutė Švaikauskaitė skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, t. y. netaikyti nuteistajam S. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo pakartotinio nusikalstamumo tikimybę, likusią bausmės dalį, išskirtinę reikšmę suteikė S. D. teigiamai apibūdinantiems teiginiams, todėl nepagrįstai nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.2. Anot prokurorės, nuteistasis S. D. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalyje, tačiau vien tik to nepakanka. Nors nuteistojo elgesyje laisvės atėmimo vietos įstaigoje stebima korekcija teigiama linkme, tačiau kaip matyti, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o už dviejų, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių tyčinių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimu žmogaus gyvybei, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą. Skunde prokurorė pažymi ir tai, kad S. D. anksčiau teistas du kartus, tačiau tai jo elgesiui įtakos neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau matyti, kad jis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, o būtent, bausmės atlikimo metu jis buvo pažeidęs nustatytas taisykles, t. y. 2 kartus pažeidė nustatytą tvarką, baustas drausmine tvarką vieną kartą (2022 m. birželio 27 d.).
5.3. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal OASys metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pirminiu įvertinimu buvo atlikta 2018 m. balandžio 25 d. ir iki paskutinio vertinimo – išlikusi tokia pati. Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta daugybė kriminogeninių veiksnių, kuriuos savo pavyzdingu elgesiu nuteistasis gali sumažinti. Prokurorė pažymi ir tai, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra didelė – skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 3 metai 6 mėnesiai ir 6 dienos. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.
6. Į teismo posėdį prokurorė neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (1 t., b. l. 25-26). Nuteistasis S. D., teismo posėdyje prašė prokurorės skundo netenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundas tenkintinas
Motyvuojamoji dalis
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
9. Įvertinus prokurorės skundo argumentus, teismui pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuojama, kad prokurorės skundas yra pagrįstas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas, pritardamas Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, išskirtinai atsižvelgė tik į teigiamai S. D. apibūdinančius duomenis, nevertindamas su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo dedamos pastangos taisytis, keisti savo nuostatas ir elgesį jau yra pakankamos konstatuoti, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir kad ši pažanga leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam S. D. nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistasis S. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi formalus pagrindas taikyti S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos egzistuoja. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Įvertinus pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, laisvės atėmimo bausmės metu dvylika kartų skatintas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiaukelės namų padalinyje atviro tipo sąlygomis, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, vykdo finansinius įsipareigojimus, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teigiamas S. D. asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama S. D. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
11. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodika. Iš 2023 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo išvados, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 25 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje S. D. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurios metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vėlesnių tikrinimų metu (2022 m. sausio 13 d., 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. spalio 6 d., 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. spalio 16 d.) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo nustatyta vidutinė. Nors ir vieno vertinimo metu buvo nustatyta mažėjanti rizika, tačiau nebuvo tokia akivaizdi, jog sumažėtų iki žemos elgesio rizikos. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų teisingumu abejoti pagrindo nėra, nuteistajam S. D. nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Aukštesnės instancijos teismas nepritaria apylinkės teismo išvadai, kad yra nustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vien šios aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą. Šią išvadą sustiprina nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius.
12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. D. vis dar nustatomi šie statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Taip pat nustatyti ir apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo S. D. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos. Prokurorės skunde nurodyti argumentai patvirtina tai, kad S. D. vis dar nėra pasiruošęs lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos du kartus, 2022 m. birželio 29 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda už nustatytos tvarkos nesilaikymą (baustas drausmine nuobauda), 2019 m. rugsėjo 13 d. nuteistasis nedalyvavo patikrinime, baustas nebuvo. Ir nors paskirta nuobauda nebegaliojanti, tačiau vis vien atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jo atžvilgiu taikomus ribojimus ir dar neleidžia spręsti, jog esminiai bausmės tikslai, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jau yra pasiekti, todėl apygardos teismas daro išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo momentu S. D. atžvilgiu nebūtų pagrįstas ir efektyvus.
13. Alytaus apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į S. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju S. D. būdamas anksčiau teistas du kartus, atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių tyčinių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimu žmogaus gyvybei, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą. Ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąsias bylas, tačiau šie veiksmai neturėtų būti sumenkinami bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas du kartus, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.
14. Sutiktina su prokurore, kad šiuo atveju neatliktos bausmės dalis, kuri nors ir nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, taip pat turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, S. D. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai 6 dienos, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nors atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimą, tačiau su tuo susijusių aplinkybių vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju S. D. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas.
15. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam S. D. trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių bei savikritiškumo savo paties atžvilgiu. Stebima, jog anksčiau asmuo pasirinkdavo netinkamus problemų sprendimo būdus. Vertinimo metu nuteistasis suvokia ir geba įvardinti nusikalstamu elgesiu sukėlusias pasekmes sau, nukentėjusiesiems asmenims bei savo šeimos nariams. Visgi, atkreipiamas dėmesys, jog jis gana empatiškas, išsako gailestį dėl savo veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu bei siekia formuoti palankius santykius su aplinkiniais, o remiantis asmens bylos duomenimis matyti, jog nuteistasis buvo ne kartą naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau iš savo ankstesnio patyrimo nepasimokydavo. Nors nuteistasis dalyvavo elgesio ir kitose programose, tačiau pažymėtina, kad duomenų, jog nuteistojo elgesys ir dalyvavimas pozityvaus užimtumo programose būtų kuo nors išskirtinis ir tuo pačiu sudarantis tvirtą pagrindą išvadai apie pasiektus tikslus, o tuo pačiu ir galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, negauta. Pagrįstai darytina išvada, kad nuteistojo dalyvavimas privalomose ir kitose socialinės reabilitacijos programose yra pakankamai formalus, o vien dalyvavimas kokioje nors programoje savaime nesudaro pagrindo išvadai apie asmeniui suteiktos informacijos priėmimą ir jos poveikį. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
16. Sutiktina, jog galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas - 2023 m. spalio 19 d. gauta UAB „D b f“ direktorės pažyma, kurioje nurodoma, jog po laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis bus priimtas į pagalbinio darbuotojo pareigas. Tačiau, tokio sutikimo buvimas savaime neįrodo, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis iš tikrųjų bus įdarbintas minėtoje įmonėje. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog S. D. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o galimybė įsidarbinti analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje S. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
17. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos namuose dar privalo panaikinti visus ar bent dalį jam nustatomų kriminogeninių veiksnių bei mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kurią sudaro ir dinaminiai balai. Tai yra įmanoma S. D. giliau analizuojant savo netinkamą gyvenimo būdą, identifikuojant savo netinkamo elgesio priežastis ir pasekmes, savikritiškiau vertinant savo asmenybę.
18. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę S. D. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apylinkės teismas, kaip ir Komisija, motyvuodamas sprendimą taikyti S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos iš esmės apsiribojo tik atskirų nuteistajam naudingų aplinkybių išvardijimu, tačiau neanalizavo kaip realiai šios aplinkybės patvirtina, jog S. D. padarė tokią pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo riziką, kuri leidžia spręsti, kad jis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikals.
19. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog S. D. pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Dėl to prokurorės skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 357-453 taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.