Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB (duomenys neskelbtini)“ direktore, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadove (direktore) per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau-ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau-Nuostatai) 120, 123, 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38, 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės, todėl surašomas protokolas už finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą laiku. Nuobaudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. N. K. savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu N. K. paaiškino, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, gailisi. Paaiškino, kad 2018 metais po atlikto audito, kuris turėjo pastabų, pakeitė įmonę, kuri tvarko jos vadovaujamos bendrovės finansinę apskaitą. Tada paaiškėjo, kad reikėjo sutikrinti duomenis, kad būtų sudarytas tinkamai bendrovės balansas. Dėl to laiku nespėjo pateikti finansinių ataskaitų registro tvarkytojui. Pripažįsta, kad būtent ji turėjo pareigą užtikrinti, kad finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku. VĮ Registrų centro apie tai, kad negali laiku pateikti dokumentų neinformavo.

Liudytoja L. Š.parodė, kad ji yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuo 2018 metų rugsėjo pabaigos – spalio pradžios tvarko pagal sudarytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vadovė ir buhalterė. Paaiškėjo, kad netinkamai buvo tvarkoma šios bendrovės ilgalaikio turto apskaita ir pan. Buvo pertikrinti visi dokumentai nuo metų pradžios, kad būtų pateiktas teisingas balansas, todėl reikėjo sutikrinti labai didelį kiekį dokumentų. Dėl to tik 2019-06-20 akcininkai patvirtino bendrovės balansą. VĮ Registrų centro sistema neleidžia tikslinti pateiktų ataskaitų. Praėjusiais metais Registrų centras buvo nukėlęs ataskaitų pateikimą iki rugsėjo 1 dienos, todėl tikėjosi, kad ir šiais metais galės vėliau pateikti tikslias ataskaitas, parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Nuo 2019-06-21 atostogavo, kai grįžo iš atostogų, iš karto pateikė finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui. Prašė atkreipti dėmesį į nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad įmonė piktybiškai nevengė pateikti finansinių ataskaitų, anksčiau visi dokumentai buvo teikiami laiku, žala valstybei nebuvo padaryta, jei būtų žinoję, kad galės patikslinti duomenis, finansines ataskaitas būtų pateikę laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

N. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, šią pareigą vykdė netinkamai, nustatytais įstatymo terminais bendrovės metinis finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas registrų tvarkytojui. N. K. kaltė padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3), pačios N. K. paaiškinimu (b. l. 4) ir prisipažinimu teisme bei paaiškinimu, kad nepateikė ataskaitų laiku, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad N. K. nuo 2008-06-12 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (b. l. 5-11), VĮ „Registrų centras“ raštu, adresuotu N. K. (b. l. 12), liudytojos L. Š. parodymais, kad dėl tikslinamo bendrovės balanso nebuvo galimybės laiku pateikti finansinių ataskaitų, teismo posėdžio metu pateiktu išrašu iš VĮ Registrų centro, patvirtinančiu, kad finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti 2019-07-31, taip pat kita bylos medžiaga. Jai skirtina administracinė nuobauda.

N. K. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, gavusi duomenis iš VĮ „Registrų centro“ apie finansinių ataskaitų nepateikimą, ėmėsi aktyvių priemonių, kad finansinės ataskaitos būtų kuo greičiau pateiktos, pateikė teismui išsamią informaciją dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, ir pateikta informacija patvirtina, kad bendrovės vadovė žinojo apie pareigą laiku pateikti finansines ataskaitas ir neturėjo tikslo jų nepateikti, o pateikė jas pavėluotai dėl poreikio tikslinti bendrovės finansinius dokumentus. Be to, nusižengimą padarė pirmą kartą. Į N. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į paties nusižengimo aplinkybes, į tai, kad dėl nusižengimo žala valstybei nebuvo padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti N. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies sankcijoje, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

N. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.