Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (toliau – A. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. Z. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė buvo pakeista 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, 1 (vieną) arešto parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. Z. pagal BK 286 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu. Ši subendrinta bausmė buvo subendrinta su A. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskiriant A. Z. subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šios bausmės visiškai pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. Z. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 (aštuoni) mėnesiai 2 (dvi) dienos laisvės atėmimo, paskiriant A. Z. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 12 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo salėje.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai, iš A. Z. AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisiant 1018,87 (vieną tūkstantį aštuoniolika eurų, 87 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. Z. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę A. Z. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad A. Z. ankščiau teistas 8 (aštuonis) kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo, baustas ir administracine tvarka (3 t., b. l. 65-67), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje jis charakterizuojamas patenkinamai (3 t., b. l. 62), iki bausmės atlikimo niekur nedirbo, registruotas darbo biržoje nebuvo. Spręsdamas A. Z. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į jo atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

10. Šios išvados kontekste visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas, nepaisant pakankamai jauno A. Z. amžiaus, jam nėra pirmasis, jo nusikalstamas elgesys prasidėjo dar nesulaukus pilnametystės (pirmasis teistumas – 2005 m. kovo 9 d.). Siekiant jo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jam buvo skirtos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (pvz. laisvės apribojimas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavykdavo, ką neabejotinai patvirtina panaikintas A. Z. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas A. Z. įvykdė netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jų egzistavimas neabejotinai patvirtina, jog vertinamu atveju A. Z. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu, į ką, sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, buvo atsižvelgta skiriant A. Z. bausmę. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsiteisėjus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiui, buvo paskelbta A. Z. paieška, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog savo veiksmų jis nevertina kritiškai, vengia atsakomybės už savo neteisėtų veiksmų atlikimą, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

11. Svarbu paminėti ir į tai, kad praeityje A. Z. buvo ne tik teistas, bet ir baustas už administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, padarymą (3 t., b. l. 65-67). Jo daromi administraciniai nusižengimai yra susiję su smulkiosiomis svetimo turto vagystėmis bei itin šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais (transporto priemonės vairavimas, neturint tokios teisės), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio A. Z. nedaro, pažeidinėja visuomenėje priimtas elementarias elgesio normas bei įstatymus. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad būdamas pakankamai jauno amžiaus, A. Z. niekur nedirbo ir jokių oficialių pajamų neturėjo, niekada nedirbo ir praeityje (3 t., b. l. 63). Nors 2017 m. sausio 19 d. apeliantas ir buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau jau 2017 m. gegužės 2 d. iš šios įstaigos registro jis buvo išbrauktas be teisės jame registruotis 6 (šešis) mėnesius (3 t., b. l. 64), kas visumoje rodo silpną apelianto darbinę motyvaciją bei menką norą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme, savo laisvą laiką mieliau skiriant betiksliam laiko leidimui, neretai skatinančiam ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad būdamas pakankamai jauno amžiaus ir įgijęs vos 9 (devynių) klasių išsilavinimą, A. Z. ne tik nedirbo, bet ir nesimokė, jokios specialybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, jis nėra įgijęs, todėl šiuo atveju spręsti, jog nuteistasis yra pasiryžęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra jokio teisinio pagrindo, o tai jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

12. Analizuojant A. Z. charakterizuojančius duomenis, akcentuotina ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. rugsėjo 12 d. rašte pateikta informacija, kurios duomenimis, A. Z. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), bet seniūnijos turimais duomenimis, faktiškai jis ten negyvena, jo buvimo vietos seniūnijai nėra žinomos. A. Z. pajamų šaltiniai bei šeimos sudėtis, seniūnijai taip pat nėra žinomi, pats nuteistasis yra linkęs vartoti alkoholį bei svaigintis kitokiais būdais, apsvaigęs būna agresyvus artimųjų atžvilgiu (3 t., b. l. 62), kas visumoje nuteistąjį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo agresyvus elgesys, pasireiškęs ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdymo metu, nebuvo atsitiktinis. Šio apelianto pakartotinį nusikalstamą elgesį skatinančio veiksnio korekcijai nuteistasis jokių pastangų iš esmės nededa, tokiu būdu kritiškai nevertindamas nei savo neteisėtų veiksmų, nei jais sukeliamų pasekmių, todėl vien tai, kad vertinamu atveju nukentėjusieji jokių pretenzijų A. Z. neturėjo, jo teisinės padėties, įvertinus aukščiau išdėstytų nuteistąjį iš esmės neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, nešvelnina.

13. Esant aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai neabejotina, kad A. Z. gyvenimo būdas iš esmės yra orientuotas ne į savo tikslų siekimą tik teisėtais būdais ir priemonėmis (būtent tokio elgesio tikimasi iš asmens, išėjusio į laisvę atlikus laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose), bet į betikslį laisvalaikio praleidimą, neabejotinai skatinantį neteisėtą A. Z. elgesį, dėl ko, nesant jokių A. Z. elgesio pokyčių teigiama linkme, tikėtis jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, kai jų paskyrimas praeityje, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, teigiamos įtakos apelianto elgesiui neturėjo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Įvertinus paminėtas nuteistojo A. Z. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį bei pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, už pavienes nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes bei už šias nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. Z. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

13.1. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą A. Z. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti A. Z. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti A. Z. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

14. Ir vis tik, nepaisant aukščiau aptartų duomenų, kurių visuma nesudaro pagrindo abejoti A. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį ar 259 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių rūšimis ar jų dydžiais, subendrintos bausmės, paskirtos subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, dydžiu, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK 64 straipsnio nuostatų taikymo, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenimis, A. Z. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. Z. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu, Kauno apylinkės teismas, priimdamas vėlesnį 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį, ir juo A. Z. paskirtą subendrintą bausmę subendrindamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. Z. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, atliko dvigubą bausmių bendrinimą, (dar kartą subendrino 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri jau buvo subendrinta 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu), tuo iš esmės pasunkindamas nuteistojo teisinę padėtį, todėl skundžiamo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo naikintina.

14.1 . Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo apeliaciniu skundu nebuvo keliamas klausimas dėl skundžiamu 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės subendrinimo su 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, įvertinus tai, jog minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis iš esmės parastų teisę į tokio sprendimo apeliaciją, minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nesprendžiamas. Esant tokiai situacijai, bausmių subendrinimo klausimas pirmosios instancijos teisme turėtų būti sprendžiamas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu prie Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo visiškai pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. Z. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.