- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2-4326-864/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- A. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti patalpų panaudos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. kovo 30 d. ieškovės mama N. R. padovanojo ieškovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį ji (N. R.) buvo gavusi dovanų iš savo motinos (ieškovės senelės). Teigė, kad atsakovas iki 2014 m. gegužės 5 d. buvo santuokoje su M. M., todėl faktiškai gyveno ginčo bute. Teigė, kad atsakovas šiuo metu butą pavertęs sandėliu, kadangi jame krauna įvairius daiktus. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. rugpjūčio 4 d. atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas gražiuoju išsikraustyti. Ieškovės teigimu, atsakovas šio reikalavimo per tris mėnesius neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipiasi į teismą prašydama teismine tvarka iškeldinti atsakovą iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 2).
Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 28-29). Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (b.l. 17). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 21). Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių nustatyta, jog atsakovas šiuo metu faktiškai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (b.1. 2). Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į atsakovą su raginimu išsikelti iš gyvenamųjų patalpų (b. l. 9). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės prašymas būtų įvykdytas.
Ieškovės kaip buto savininkės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis). Savininkas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas Civilinio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Remiantis Civilinio kodekso 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Pagal bylos medžiagą, atsakovas bute gyvena jau tam tikrą laiką (b.l. 2). Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalį, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Remiantis Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalimi kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Iš byloje pateikto 2014 m. rugpjūčio 4 d. ieškovės raginimo dėl išsikeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinio matyti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovės ketinimą nutraukti sutartinius panaudos teisinius santykius (b.l. 9). Įvertinus aplinkybę, kad ieškovės raginimas dėl išsikeldinimo iš gyvenamųjų patalpų parengtas 2014 m. rugpjūčio 4 d., laikytina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko įvykdyti ieškovės reikalavimą. Taigi šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šiuo metu sutartiniai panaudos teisiniai santykiai tarp ginčo šalių yra pasibaigę vienašališku ieškovės pareiškimu. Todėl teismo vertinimu ieškovės ieškininis reikalavimas nutraukti panaudos sutartį neturi jokios esminės įtakos šalių teisiniams santykiams, kadangi sutartiniai panaudos teisiniai santykiai jau yra pasibaigę ieškovės pareiškimu, dėl ko šis reikalavimas atmestinas.
Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas šiuo metu turi kokį nors kitą teisinį pagrindą gyventi ieškovės bute, ar galimai egzistuoja aplinkybės, trukdančios atsakovą iškeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Todėl neišsikeldamas iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų bei naudodamasis patalpomis, akivaizdu, jog atsakovas tokiais veiksmais pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės teises, dėl ko ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Tokiu atveju, atsakovas iškeldintinas iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 41,71 EUR (144 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 144 Lt žyminis mokestis (b.l. 2).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 10 Lt dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas, -
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iškeldinti atsakovą A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,71 EUR (keturiasdešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.