Panevėžio apygardos teismo nutartis

T. Z. Gavėnienė Teisėja Gražina Kazilionienė 1 S-241-350/2013

2013 m. kovo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei V. S.

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo G. K. skundą dėl 2013 m. vasario 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė G. K. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro M.Rimkaus 2013-01-16 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. K. skundą dėl pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro M.Rimkaus 2013-01-16 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, ikiteisminis tyrimas nepradėtas pagrįstai, todėl naikinti prokuroro nutarimą pagal pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Pareiškėjas Gintaras Kliauga skundžia Panevėžio apylinkės teismo 2013-02-11 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad surašant nutartį dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų jis sirgo ir negalėjo eiti jam patikėtų komisariato viršininko pareigų, todėl, nežinant kiek truks liga, prokuroro prašymas dėl nušalinimo nuo pareigų buvo pagrįstas ir teisėtas. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad jis nėjo Panevėžio apskrities VPK viršininko pareigų, tokiu būdu jam negalėjo būti pavaldūs nei Logistikos skyrius, nei Imuniteto tarnyba. Iš to seka, kad teismas nutartį grindė tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Nurodo, kad pavesti eiti viršininko pareigas gali Policijos Departamento prie LR Vidaus Reikalų ministerijos generalinis komisaras, kuris priėmęs tokį įsakymą, pats jį gali ir panaikinti, tačiau šiuo atveju jokio įsakymo nebuvo, o pats nuspręsti eiti viršininko pareigas kada panorėjęs, pareiškėjas negali. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas mano, kad skundžiama nutartis grindžiama tikrovės neatitinančiais duomenimis, o kiti jo skundo motyvai nenagrinėti, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

2013-01-02 skundu, adresuotu Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, kurio pagrindu priimtas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro M.Rimkaus 2013-01-16 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų, dalyvaujančių atliekant ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, galimai padarytų nusikalstamų veikų, kuris (prokuroro nutarimas) skundžiama 2013-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas pagrįstu, pareiškėjas prašė Generalinio prokuroro įvertinti Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnų bei prokuroro E.Baltrimavičiaus veiksmus ištiriant, ar jie neklastojo ikiteisminio tyrimo duomenų jo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje ir ar tinkamai atliko savo pareigas.

Šiuo atveju pareiškėjo pirminis skundas Generaliniam prokurorui, bei skundai dėl prokuroro ir teismo procesinių sprendimų grindžiami iš esmės tuo, kad pareiškėjas, jo manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro sąmoningai visiškai nepagrįstai, t.y. esant tai paneigiantiems duomenims, įtariamas nusikaltimo, kurio objektyviai negalėjo padaryti, padarymu ir kad prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų, savo pareiškime nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis o dalį duomenų nuslėpė ar iškraipė.

Baudžiamojo proceso dalyvių, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų teises ir pareigas, viso baudžiamojo proceso metu, taip pat ir ikiteisminiame tyrime, reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos.

BPK nereglamentuoja, kokius duomenis, kreipdamasis į teismą dėl įtariamojo laikino nušalinimo nuo pareigų, prokuroras privalo pateikti teismui. Tai reiškia, kad prokuroras turi teisę pateikti tiek ir tokių duomenų, kokius mano esant reikalingus pateikti konkretaus klausimo sprendimui, taip pat įstatymas reglamentuoja, kad duomenys, reikšmingi bylai nagrinėti, gali (ir turi) būti renkami viso ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad šiuo atveju skunde minimi asmenys savo pareigas atliko nusikalstamai aplaidžiai.

Savo pareiškime nurodydamas procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygų egzistavimą ir šios priemonės taikymo būtinumą prokuroras tokiu būdu šiuo klausimu pareiškia savo nuomonę, kuri gali būti subjektyvi tuo požiūriu, kad prokuroras baudžiamajame procese iš esmės yra kaltintojas ir jis savo nuomonę formuoja iš šių pozicijų. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde vertindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus, tai pat apie juos išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę iš gynybos nuo reiškiamų įtarimų pozicijos ir nepateikė jokių duomenų, leidžiančių bent kiek pagrįstai manyti, kad prokuroras šiuo atveju veikė sąmoningai ir neteisėtais būdais siekdamas žinomai neteisėto rezultato.

Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas remiasi rungtyniškumo principu ir proceso dalyviai iš esmės visose proceso stadijose turi teisę ginčyti bei skųsti prokuroro ar teismo proceso veiksmus ar priimtus sprendimus, kuriuos mano esant neteisėtus ir nepagrįstus. Be to pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 21 str. 4 d., įtariamasis, be kitų teisių, turi teisę duoti parodymus bei pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus, t.y. turi teisę nagrinėjamais klausimais pareikšti savo nuomonę ir ją ginti.

Nagrinėjamu atveju, nors pirmos instancijos teismas prokuroro prašymą dėl pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų ir patenkino, tačiau, pareiškėjui pasinaudojus savo teise šį sprendimą apskųsti, aukštesnės instancijos teismas jį neskundžiama nutartimi panaikino. Tokiu būdu pareiškėjo interesai buvo visiškai apginti. Ši aplinkybė rodo, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl procesinės prievartos priemonės paskyrimo ir pirmos instancijos teismas, patenkindamas prokuroro prašymą, netinkami įvertino šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, tačiau tai jokiu būdu savaime negali būti pagrindu ikiteisminiam tyrimui pradėti.

BPK 187 straipsnyje nurodyta, kad prieš pirmą įtariamojo apklausą jam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju bei kad prieš kitas apklausas pranešimas apie įtarimą turi būti įteistas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys.

Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad įtariamojo apklausa neįteikus pranešimo apie įtarimą turėtų būti pripažinta neteisėta ir kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam gali būti įteikiami keli pranešimai apie įtarimą ir pagal juos įtariamasis turi būti apklausiamas, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui įstatymas suteikia teisę nuspręsti, kokio turinio pranešimą apie įtarimą įtariamajam įteikti.

Sutinkamai su BPK 20 straipsnio nuostatomis įrodymai baudžiamajame procese yra tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad vertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, t.y. ar bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka gali tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės ir tik kuris taip pat turi išimtinę teisę nuspręsti, ar kaltinimas (ikiteisminio tyrimo metu – įtarimas) yra pagrįstas ir, priklausomai nuo to priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį.

Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su BPK 44 str. 6 d. kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jam neįteiktas pranešimas apie įtarimą, bei kad nusikalstamos veikos padarymu jis įtariamas nepagrįstai, negali sukelti jokių, tame tarpe ir neigiamų, teisinių pasekmių pareiškėjui, sprendimą apie pranešimo apie įtarimą turinį turi teisę priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, atliekantys byloje ikiteisminį tyrimą, todėl nėra jokio pagrindo daryti net prielaidos, kad būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo skunde nurodytų asmenų atžvilgiu.

Taigi, tiek prokuroro, tiek pirmos instancijos teismo sprendimai nepradėti ikiteisminio tyrimo 2013-01-02 pareiškėjo skundo pagrindu savo esme (nors sutiktina su pareiškėjo nuomone, kad pirmos instancijos teismas pasisakė tik dėl dalies skundo motyvų) yra visiškai pagrįsti, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,-

nutarė:

G. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2013 m. vasario 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.