Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra, taip pat dėl ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl termino ginčyti 2001-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 33-58-4366 bei Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymą Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“

Pareiškėja nurodo, jog ji nuo 1991 metų sistemingai kreipėsi į įvairias institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kadangi ji yra socialiai remtinas asmuo, pajamos mažos neturėjo galimybių gauti reikalingos teisinės konsultacijos, pati ji nėra išsilavinusi, nežino galiojančių įstatymų, be to serga sunkia liga ir tik 2015-02-02 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Jai buvo paskirtas advokatas ir 2015-03-31 su skundu kreipėsi į teismą, todėl terminą ginčyti 2001-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 33-58-4366 bei Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymą Nr. 33-ž-66 praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pareiškėja dėl 2001-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos išvados Nr. 33-58-4366 bei Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-ž-66 panaikinimo kreipėsi į teismą 2015-11-25 (b.l. 143-160, 2 t.). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant termino paduoti skundą atnaujinimo klausimą yra reikšmingos aplinkybės, nuo kokios datos turi būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui dėl šių administracinių aktų eigos pradžia (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), taip pat, ar pareiškėjai buvo objektyvių kliūčių paduoti skundą teismui per įstatymu nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog pareiškėjai O. Š. apie 2001-03-09 išvadą Nr. 33-58-4366 tapo žinoma dar 2004 metų spalio mėnesį, gavus 2004-10-27 Alytaus apskrities viršininko administracijos raštą Nr. (1.28)-4-718 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (b.l. 32-33, 1 t.), apie šios išvados turinį pareiškėja buvo informuota ir 2011-05-24 Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. ISS-(9.5)-1194 (b.l. 34-36, 1 t.), 2013-12-02 Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 3IN-Š-1649-1282 (b.l. 37-39, 1 t.), 2014-02-04 Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus raštu Nr. 293-(14.2.45)-3 (b.l. 42-44, 1 t.), 2014-04-15 Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. 1SS-(7.5)-956 (b.l. 49-57, 1 t.) bei 2014-12-04 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-3062 (b.l. 28-30, 1 t.). Apie Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymą Nr. 33-ž-66 pareiškėjai vėliausiai tapo žinoma dar 2014 m. balandžio mėn., gavus 2014-04-15 Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 1SS-(7.5)-956 (b.l. 49-57, 1 t.) bei gavus 2014-12-04 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3062 (b.l. 28-30, 1 t.). Duomenų, jog minėtų raštų pareiškėja nėra gavusi byloje nėra. Visus minėtus pareiškėjai adresuotus raštus pareiškėja pateikė teismui kartu su 2015-04-01 skundu (b.l. 2-6, 1 t.).

Pažymėtina, jog administracinėje jurisprudencijoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t.y. administracinį aktą priėmęs subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009; 2014-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-261-50/2014). Tokia informacija minėtuose raštuose ir buvo pateikta.

Vertinant nurodytas aplinkybes ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme bei atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, kad pareiškėjos nurodomas nežinojimas, nesuvokimas, kad priimti sprendimai pažeidžia jos teises, vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačios pareiškėjos valios. Į bylą nepateikta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad pareiškėja buvo atidi bei rūpestinga ir per mėnesį nuo minėtų raštų (atsakymų į jos skundus (pareiškimus)) gavimo ėmėsi kokių nors veiksmų ginčui teisme iškelti. Akivaizdu, jog pareiškėja neaktyviai ir nerūpestingai naudojosi įstatymų jai suteiktomis teisėmis. Pareiškėjos nurodytos priežastys, kad ji yra socialiai remtinas asmuo, jos pajamos mažos, neturėjo galimybių gauti reikalingos teisinės konsultacijos, pati ji nėra išsilavinusi, nežino galiojančių įstatymų, serga sunkia liga, jai nebuvo kliūtis su prašymais (skundais) sistemingai (ne po vieną kartą) kreiptis į įvairias institucijas (Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių, Žemės ūkio ministeriją, tuometinę Alytaus apskrities viršininko administraciją) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau skundo teismui nustatytais terminais nepateikė. Pareiškėja nurodo, jog 2015-02-02 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau jokių svarbių priežasčių, dėl kurių nesikreipė į tarnybą ankščiau, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad suteikus antrinę teisinę pagalbą bei pateikus 2015-04-01 skundą teismui pareiškėja 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 dalies bei 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-ž-66 teisėtumo neginčijo, skundą dėl šių aktų panaikinimo teismui pateikė tik 2015-11-25 (b.l. 2-7, 1 t., b.l. 143-160, 2 t.).

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pareiškėja praleido įstatymo numatytą terminą skundui paduoti be svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą (administracinė byla Nr. AS146 – 31/2010) yra pažymėjęs, kad įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 5 straipsnis) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Todėl, ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir nustačius, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, skundo padavimo terminą atsisakytina atnaujinti.

Paaiškėjus, kad skundo (prašymo) padavimo terminas yra praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teismui atsiranda pagrindas taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą), tačiau jeigu skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas tokį prašymą atmetė, byla turi būti nutraukta (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1576/08). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS441-669/2011). Ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis yra užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, kaip būtiną visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos, prielaidą, normų taikymas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje pateikiama ieškinio senaties samprata, pagal kurią ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nuo ginčijamos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 priėmimo (b. l. 19, 1 t.) iki reikalavimo ją panaikinti - skundo teismui padavimo 2015-11-25 (b. l. 143-147, 160, 2 t.) praėjo daugiau kaip 14 metų, todėl pareiškėja praleido ir bendrąjį 10 metų senaties terminą.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad terminas skundui dėl 2001-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos išvados Nr. 33-58-4366 dalies bei Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“ panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti. Atmetus prašymą terminui atnaujinti, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2001-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos išvados Nr. 33-58-4366 dalį bei Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymą Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“ nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto tvarka.

Dėl 2014-09-12 Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2014-12-04 sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-3062 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad J. K. ir pareiškėjos motina B. S. tuometei Alytaus rajono Raitininkų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-11-05 pateikė bendrą prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, savo tėvo J. K. Druskininkų kaime, Alytaus rajone valdytą 36,22 ha žemės plotą. Prašyme J. K. nurodė, kad dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo apsispręs per penkerius metus, o B. S. nurodė, kad pageidautų 3 ha žemės gauti tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusį 15 ha žemės plotą (toks plotas nurodytas prašyme) apsispręs per dvejus metus. B. S. su savo vaikais - J. K. , A. B. ir pareiškėja O. Š. 1998-11-26 sudarė notariškai patvirtintą sutartį (registro Nr. 3-8349), pagal kurią B. S. perleido J. K. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, savo tėvo J. K. iki nacionalizacijos Druskininkų kaime, Alytaus rajone valdytą 6,03 ha žemės plotą, A. B. į 6,04 ha žemės plotą, O. Š. į 6,04 ha žemės plotą. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius (toliau - Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius), atsižvelgdamas į nurodytas sutartis, 1999-01-14 J. K. , O. Š. , A. B. ir J. K. vardu parengė ir patvirtino pažymas Nr. 477, Nr. 478, Nr. 479, Nr. 480 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų". Pažymoje Nr. 478 nurodyta, kad O. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. iki nacionalizacijos Druskininkų kaime, Alytaus rajone valdytą 6,04 ha žemės plotą. 2001-01-16 J. K. ir A. B. , o 2001-02-14 O. Š. pateikė Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymus, kuriuose nurodė, kad jie pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam miško sklypus Raitininkų seniūnijoje, Alytaus rajone. O. Š. savo 2001-02-14 prašyme nurodė ir konkretų kaimą - Klepočių. Alytaus apskrities viršininko administracija, atsižvelgdama į minėtus prašymus, 2001-03-09 patvirtino išvadas Nr. 33-58-4364, Nr. 33-58-4365 ir Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Išvadoje Nr. 33-58-4366 nurodyta, kad O. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos Druskininkų kaime, Alytaus rajone valdytą 6,04 ha žemės plotą, kuris priskirtas grąžintinam miškui (vertė 8645 Lt). Alytaus apskrities viršininko administracija 2002-2003 sprendimais J. K. , J. K. , A. B. atkūrė nuosavybės teises į jiems tenkančią turto dalį (b.l. 107-138, 1 t.). Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Pareiškėja O. Š. 2006-11-27 prašymu kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką dėl 2001-03-09 išvadoje Nr. 33-58-4366 nurodyto 6,04 ha žemės ploto, kuris priskirtas grąžintinam miškui vertės perskaičiavimo, nurodydama, kad už šią vertę (8645 Lt) tegalės gauti kitoje vietoje tik 2 ha miško. Alytaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymu, Žemės reformos įstatymu, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, 2007-01-17 įsakymu Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 keitimo" pakeitė išvadą: 1.1 papunktyje vietoj skaičių „8645" įrašė skaičių „13267" ir 1.1 papunktį išdėstė nauja redakcija - „1.1. grąžintinam miškui 6,04 ha (vertė 13267 Lt)" (b.l. 21, 1 t.).

2014-02-10 pareiškėja pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuriame nurodė, jog 2001-03-09 išvadoje Nr. 33-58-4366 nurodyta 6,04 ha turėtos žemės, kuri priskirta grąžintinam miškui, vertė apskaičiuota ne nuo viso buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos Druskininkų kaime, Alytaus rajone turėtos 36,22 ha žemės ploto, bet nuo dalies -18,11 ha žemės ploto (b.l. 45-48, 1 t.). Atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, nustatytus faktus bei teisės aktų pažeidimus, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pavedė Alytaus skyriaus vedėjui inicijuoti pakartotinį buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytos 36,22 ha žemės vertės nustatymą (b.l. 144-145, 1 t.). 2014-08-07 atlikus pakartotinį ginčo žemės sklypo vertės apskaičiavimą, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas 2014-09-12 įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" keitimo" pripažino netekusiu galios Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymą Nr. 33-ž-66 bei pakeitė 2001-03-09 išvadą Nr. 33-58-4366 vietoje skaičių „8645“ įrašė skaičius „8921“ (b.l. 22, 1 t.). Pareiškėja minėtą įsakymą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai (b.l. 25-27, 1 t.), kuris ginčijamu 2014-12-04 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-3062 pareiškėjos skundą atmetė (b.l. 28-30, 1 t.).

Iki nacionalizacijos buvusio savininko turėtos žemės, miško ar vandens telkinio vertės nustatymą reglamentuoja Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos" (toliau – Nutarimas). Nutarimo 2.1 ir 2.1.3 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 1999-03-03 iki 2008-10-17) nurodyta, kad šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šio nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus). Taigi, Nutarimo nuostatose įtvirtinta sąlyga apskaičiuoti visą turėtos žemės, miško ar vandens telkinio, bet ne atskiros dalies turėtos žemės, miško ar vandens telkinio, vertę. Todėl apskaičiavus visos turėtos žemės, miško ar vandens telkinio vertę ir ją padalinus iš turėtos žemės, miško ar vandens telkinio ploto nustatoma turėtos žemės, miško ar vandens telkinio 1 ha vertė, kurią padauginus iš pretendentui priklausančio atkurti nuosavybės teises žemės, miško ar vandens telkinio ploto nustatoma jam atkuriamos žemės, miško ar vandens telkinio vertė.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog Alytaus rajono Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė E. P. 2014-08-07 pakartotinai atliko visos buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos Druskininkų kaime, Alytaus rajone turėtos žemės (36,22 ha) vertės skaičiavimus ir nustatė, kad iki nacionalizacijos buvusio savininko turėtos žemės (36,22 ha) vertė yra 53511 Lt, o šios žemės 1 ha vertė 1477 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos Druskininkų kaime, Alytaus rajone valdytą 6,04 ha žemės plotą, šio žemės ploto vertė yra 8921 Lt. (b.l. 23-24, 1t.). Šias aplinkybes liudytoja E. P. patvirtino ir teismo posėdžio metu. L. G. G. patvirtino, jog jis atliko ginčo žemės vertės skaičiavimus 2001-02-20 ne nuo viso savininkui J. K. priklausančio žemės ploto - 36,22 ha, o tik nuo jo dalies 18,11 ha. Akivaizdu, jog dėl šios priežasties ginčo žemės sklypo vertės skiriasi. Taigi, 2001-03-09 išvada Nr. 33-58-4366 bei 2007-01-17 įsakymas Nr. 33-ž-66 buvo priimti vadovaujantis Valstybės parduodamo, nuomojamo arba suteikiamo neatlygintinai miškų ūkio paskirties sklypo kaina, kuri buvo apskaičiuota ne pagal visą buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos Druskininkų kaime, Alytaus rajone turėtos žemės (36,22 ha), kurios dalis šiuo metu yra apaugusi mišku, vertę, bet tik pagal dalį (18,11 ha) turėtos žemės, kuri šiuo metu yra apaugusi mišku, vertės, taip pažeidžiant Nutarimo 2.1.3 punkto nuostatas (b.l. 19-21, 1t.).

Pažymėtina, kad Nutarimo 2.2 ir 2.2.1 papunkčiuose (redakcija galioja nuo 2010-12-29) nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką žemės vertę teisės aktų nustatytais atvejais apskaičiuoja Nacionalinė žemės tarnybos teritoriniai padaliniai<...> pagal žemės sklypų vertės skaičiavimus, kuriuos pateikia kaimo teritorijoje ir po 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose esančių valstybinės žemės sklypų, suformuotų žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengiamuose Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje" nustatyta tvarka, - žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys arba kadastro duomenis nustatantys asmenys. Šiems asmenims duomenis apie žemės naudmenų našumo balą pateikia VĮ Valstybės žemės fondas, o duomenis apie miško žemės ir medynų tūrio vertę - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba. Pareiškėjos skundo motyvas, jog dokumentuose, kuriuose 2001m., 2007 m. ir 2014 m. buvo apskaičiuota buvusio savininko turėtos žemės vertė, skiriasi nurodyti miško kvartalų, miško taksacinių sklypų numeriai, jų plotai, yra nepagrįstas, kadangi 2001 m. ir 2007 m. skaičiuojant buvusio savininko turėtos žemės vertę buvo apskaičiuota ne visos valdytos žemės (36,22 ha) vertė, bet tik dalies turėtos žemės vertė, todėl 2014 m. apskaičiuojant visą buvusio savininko žemės (36,22 ha) vertę, atitinkamai keitėsi miško taksacinių sklypų plotai, taip pat į turėtą žemę pateko kitų miško kvartalų ir miško taksacinių sklypų, kurie nebuvo nurodyti 2001 m. ir 2007 m. atliekant tik dalies turėtos žemės vertės skaičiavimus. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. P. . Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės (36,22 ha) vertės skaičiavimas, kurį 2014-08-07 atliko Alytaus rajono Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė E. P. (b.l. 23, 1 t.), kolegijos nuomone, atliktas laikantis Nutarimo 2.1.3 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 1999-03-03 iki 2008-10-17) ir Žemės įvertinimo metodikos nuostatų, todėl ginčijamas 2014-09-12 įsakymas Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" keitimo", kuriuo patikslinta 6,04 ha žemės ploto vertė bei ginčijamas 2014-12-04 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-3062, yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų bei įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti pareiškėjai grąžintino miško bei žemės 6,04 ha vertės paskaičiavimą nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog pareiškėja nurodė, kad 2001-02-14 Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Raitininkų seniūnijoje, Alytaus rajone, Klepočių kaime, tačiau dabar pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą 6,04 ha žemės plotą, grąžinant jį natūra.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus. Taigi, numatyta galimybė pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, t. y. susigrąžinti žemę ar mišką natūra, tačiau tik tuo atveju, jeigu ši žemė ar miškas anksčiau buvo priskirti valstybės išperkamai žemei ar miškui. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos Druskininkų kaime, Alytaus rajone valdytas 36,22 ha žemės plotas buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatų šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) buvo nurodyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012-02-01) nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio minėtų redakcijų sisteminė analizė leidžia teigti, kad pilietis turėjo teisę iki 2003-04-01 išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo), negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimą. Be to, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, būdą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo savo iniciatyva iki 2012-01-31 turėjo teisę parinkti institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo darbus.

Bylos duomenys patvirtina, jog iki 2003-04-01 prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (grąžinti natūra) pakeitimo atsakovui pareiškėja nepateikė, todėl nuosavybės teisės turi būti atkurtos 2001-02-14 prašyme (b.l. 124, 1 t.) nurodytu būdu, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už žemę, taip pat vandens telkinius saugomose teritorijose, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai prieštarauja vieni kitiems: patikslinto skundo 2 reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti minėtus administracinius aktus, 3 reikalavimu – įpareigoti atlikti žemės vertės paskaičiavimą, todėl darytina išvada, jog pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teise į žemę 2001-02-14 prašyme nurodytu būdu – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. Tačiau 4 skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į 6,04 ha miško plotą, kompensuojant natūra turėtoje vietoje (b.l. 147, 2 t.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjos prašymas nagrinėjamas kiekviename Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos projekte (b.l. 146-181, 1 t., b.l. 2-79, 2 t.), tačiau jai nepasirenkant lygiaverčio žemės ploto, nėra galimybės suprojektuoti sklypo.

Atsižvelgiant į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir nustatytus byloje objektyvius ir neginčijamus duomenis, nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iki 2016-12-31 atkurti nuosavybės teises į jai perleistą pagal 1998-11-26 sutartį miško plotą - 6,04 ha ištisiniame plote, kompensuojant natūra Dzūkijos nacionaliniame parke, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, 102 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Netenkinti pareiškėjos O. Š. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimui dėl 2001-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos išvados Nr. 33-58-4366 dalies bei Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“ panaikinimo.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2001-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos išvados Nr. 33-58-4366 dalį bei Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymą Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“ nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.