- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2-8-496/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- R. R.
- Advokatai
- Saulius Alysas, Žilvinas Kazlauskas
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei R. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. P. ieškiniu prašo priteisti iš R. R. 11754,48 Lt, t.y. 3404,33 Eur, žalos atlyginimo. Nurodo, kad šioje sumoje 1754 Lt, t.y. 508,13 Eur, sudaro turtinė žala ir 10 000 Lt, t.y. 2896,20 Eur., neturtinė žala. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad žala jai buvo padaryta 2014 metų rugpjūčio 3 dieną apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), kai iš namo, pažymėto 28 numeriu, kiemo, kurio vartai buvo atviri, išbėgęs kovinis šuo sukandžiojo ieškovei kairės rankos plaštaką ir riešą, bei įkando į dešinę ranką. Ieškovė nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų ji gydėsi ambulatoriškai, buvo nedarbinga nuo 2014-08-03 iki 2014-09-26. Nurodo, kad įvykio metu buvo sužalotas ir jos veislinis šuo Biglis. Ieškovė nurodo, kad baudžiamajame procese buvo nustatyta, kad ją ir jos šunį apkandžiojo atsakovės R. R. kovinis šuo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Po įvykio ji gydėsi nuo 2014-08-06 iki 2014-09-26, gavo valstybinio socialinio draudimo išmokas, kurios bendroje sumoje sudarė 1103,63 Lt, o tai yra 367,72 Lt mažiau negu ji būtų gavusi darbo užmokestį, kuris tuo metu buvo 865,50 Lt per mėnesį. Už 51 kalendorinę darbo dieną ji būtų gavusi 1471,35 Lt. Ji pirko vaistus už 49,53 Lt. Šuns transportavimui pas veterinarą ir gydymui ji išleido 1337,23 Lt. Neturinė žala atsirado dėl to, kad jai labai skaudėjo rankas, ypač kairiąją, ji negalėjo ruoštis namuose, negalėjo pati viena prižiūrėti gydomo šuns, naktimis negalėjo miegoti dėl skausmo ir patirto streso, persekiojo košmarai.
Ieškovė L. P. prašo ieškinį patenkinti, ji nurodė, kad 2014-08-03 dieną po pietų ėjo pasivaikščioti su šuniuku. Žemaitės gatvėje ties gaisrine, R. R. kieme ji pamatė palaidą šunį. Ji pažino, kad tas šuo priklauso R. R., nes ji dažnai vaikšto šia gatve ir mato šį šunį kartu su R. R.. Šuo yra didelis, panašus į pitbulterjerą, į kovinį šunį. Tas R. R. šuo užpuolė jos vedžiojamą šunelį – biglį. Tas užpuolęs šuo jos šunį labai smarkiai draskė. Ji bandė gelbėti savo šuniuką, kelti ant rankų, bet jai nepavyko. Tuo metu R. R. šuo galėjo įkąsti jai į rankas. Ji pradėjo šaukti, tada atbėgo vyrai iš gaisrinės ir atskyrė šunis. Jos šuniukas ištrūko iš pavadėlio ir nubėgo namo, o didesnis šuo įbėgo į R. R. namų kiemą. Ji tuoj pat nubėgo link namų žiūrėti savo šunelio, nes jis buvo labai sužalotas, sukramtytas. Bėgdama namo ji paskambino policijai. Į jos namus atvyko policija, greitoji med. pagalba ją išsivežė į ligoninę, sutvarkė jos žaizdas rankose. Ieškovė L. P. parodė, kad jos šunelis buvo labai sužalotas: jam viena kojytė ištraukta iš sąnario, kita išdraskyta, visame kūnelyje buvo labai daug kastinių žaizdų. Ji iškvietė veterinarą iš Šiaulių, jos šuniuką išsivežė į Šiaulius į veterinarijos kliniką. Kitą dieną jai vet. gydytojas pasakė, kad šuneliui reikės ilgo gydymo. Taip ir buvo, gydant šunelį, jį teko vežti gydyti į Vilnių. Šuneliui vieną mėnesį kojytė buvo sudėta į gipsą. Jam darė operaciją, iš viso kūnelio buvo išvesti keturi vamzdeliai. Ji pati dėl rankų sužalojimo gydėsi apie du mėnesius laiko, turėjo nedarbingumo lapelį. Ją gydė chirurgas ir neurochirurgas. Kairė ranka jai skauda iki šiol. Po nedarbingumo laikotarpio ji dirba, tačiau palengvintą darbą. Kitą dieną po įvykio atsakovė R. R. jai paskambino ir pripažino, kad grįžusi iš Palangos rado kruviną savo šunį, ji siūlė pinigų atlyginti žalą, bet labai nustebo, kad šunelio ir jos gydymas bus ilgas. Vėliau R. R. nebeketino atlyginti žalos. Turtinės žalos atlyginimą sudaro pajamų skirtumas tarp darbo užmokesčio ir gautos nedarbingumo išmokos laikotarpiu nuo 2014m. rugpjūčio 3 dienos iki rugsėjo 26 dienos, šunelio gydymas, vaistai, vežiojimas. Patirtą skausmą, išgąstį, nepatogumus ji vertina 10000 Lt, tai atitinka 2896,20 Eur. neturtine žala.
Ieškovės atstovas nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Iš ieškovės paaiškinimo, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovei ir jos šuneliui sužalojimus padarė atsakovės R. R. šuo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. R. atsiliepime į ieškinį (l. 35-38) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovę ir jos šunį apkandžiojo ne jos šuo - kalytė, o galimai kitas šuo. Ji nurodė, kad įvykio metu jos kalytė rujojo, todėl į jos kiemą ateidavo iki šešių svetimų šunų, vienas iš kurių galėjo apkandžioti ieškovę ir jos šunį. Atsakovė nurodė, kad jos kalytė buvo draugiška. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog ji, atsakovė, tinkamai neprižiūrėjo savo šuns ir dėl to ieškovė buvo užpulta ir sukandžiota. Triplike (l.50-53) atsakovė R. R. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nekonstatuota, kad ieškovę sukandžiojo R. R. šuo, o nutarime tik nurodyta, kad L. P. turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, bei pasisakoma dėl R. R. nubaudimo administracine tvarka. Atsakovė nurodo, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nenurodė šuns priklausomybės, o tik nurodė, kad po susipjovimo vienas šuo nubėjo į namo Žemaitės g. 28, Kelmėje, kiemą, o vienas iš darbuotojų uždarė kiemo vartelius. Liudytojai nepasakė, kad šuo priklauso namo savininkei.
Atsakovė R. R. nurodė, kad ji nesutinka su ieškiniu. Ji paaiškino, kad 2014 metų rugpjūčio 2-3 dienomis, savaitgaliui buvo išvykusi į Palangą. Grįžusi į namus rugpjūčio 3-iosios vakarą ji iš policijos pareigūnų sužinojo apie įvykį ir gavusi L. P. telefono numerį paskambino šiai. Atsakovė nurodė, kad ketino atlyginti L. P. žalą – 1000 Lt, jei ją sužalojo jos kalytė. Tačiau ieškovė sakė, kad ją sužalojo šuo, o jos yra ne šuo, bet kalytė, todėl ji suprato, kad L. P. sužalojimus galėjo padaryti bet koks kitas, o ne jos šeimai priklausantis, šuo. Tuo metu jos kalytė rujojo, todėl į jos kiemą atbėgdavo daug svetimų šunų. Atsakovė R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu jos namuose laikoma kalytė buvo ne jos šuo, o jos sūnaus E.. Jos sūnus, gimęs 1990 metais, apie 2006-2007 metus turguje iš savo pinigų nusipirko tą kalytę. Ji leido sūnui laikyti ją namuose, ji padėdavo sūnui pasirūpinti kalyte, bet ji nėra šio šuns savininkė. Šuo nėra registruotas kaip jos šuo. Atsakovė nurodo, kad rudų šunų su balta dėme, kokia buvo jos kalytė, turi ir kiti asmenys, jos draugai ir kaimynai. Atsakovė nurodė, kad jos namuose yra buvęs laikomas tik vienas šuo – „tai mano pirmas ir paskutinis šuo“.
Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad yra neginčijama, kad ieškovė L. P. buvo užpulta šuns, nukentėjo ji pati bei jos šuniukas. Jis mano, kad sužalojimus galėjo padaryti ne atsakovės šeimai priklausantis šuo, o bet kuris kitas šuo. Kiti procesai nepasisakė dėl R. R. kaltės. Nėra objektyvių įrodymų, koks šuo sužalojo L. P., kam priklausė agresyvus šuo. Liudytojai S. R. ir R. G. parodė, kad atsakovės namuose laikomas šuo buvo įgytas atsakovės sūnaus ir priklausė ne atsakovei, o jos sūnui. Atsakovės vardu nėra registruotas joks šuo, todėl negalima suvesti įvykio su atsakove R. R. priežastiniu ryšiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. spalio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00595-14 (l. 7-15) nustatyta, kad L. P. nurodė, kad 2014-08-03 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kiemo, pro neuždarytus vartelius, išbėgęs šuo jai įkando į abi rankas. Nutarime nurodyta, kad šuo, sužalojęs L. P., išbėgo iš R. R. gyvenamojo namo kiemo. L. P. sužalojimo atveju R. R. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, nes L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nutarimu pasiūlyta nukentėjusiajai L. P. dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarta nutarimo nuorašą perduoti Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK spręsti klausimą dėl R. R. nubaudimo administracine tvarka.
Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutarimo (l.75-77) matyti, kad R. R. atžvilgiu administracinė teisena pagal ATPK 110 str. 10d. buvo nutraukta pasibaigus ATPK 35 str. numatytam nuobaudos skyrimo terminui. Nutarime nebuvo nurodyta, kad R. R. veiksmuose yra ar nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.
Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 67-1-00595-2014 (l.38) yra specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad dėl 2014-08-03 įvykio L. P. padarytos 8 kastinės žaizdos abiejose rankose, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, nėra būdingi griuvimui. Tikėtina, kad L. P. kastinės žaizdos abiejose rankose galėjo būti padarytos šuns dantimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem įkandimais.
VSDFV Šiaulių skyriaus pažymoje (l.16) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-10-03 L. P. buvo išmokėta ligos pašalpa 1103,63 Lt. Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (l.17) nurodyta, kad per mėnesį išmokamas darbo užmokestis iki nedarbingumo laikotarpio L. P. sudarė 865,50 Lt. Iš šių duomenų matyti, kad nedarbingumo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 dienos iki 2014 m. rugsėjo 26 dienos ieškovės L. P. pajamos sumažėjo ne mažiau kaip nurodyta ieškinyje - 367,72 Lt, tai sudaro 106,50 Eur.
Ieškovė L. P. pateikė vaistinių kvitus ir nurodė, kad ji už vaistui savo pačios gydymui po šuns įkandimo sumokėjo 49,53 Lt, tai atitinka 14,34 Eur. (l.18). Vaistai pirkti L. P. gydymosi nuo šuns įkandimo laikotarpiu. Dėl sužalojimo pati ieškovė L. P. iš viso turėjo 120,84 Eur nuostolių.
Išrašas apie ligos istoriją ir kvitai (l.19, 21) patvirtina, kad L. P. šuo, biglis dėl sužalojimų, atsiradusių 2014-08-03 buvo gydomas UAB „Veterinarai“, UAB Jakovo veterinarijos centre, už gydymą buvo sumokėta 945 Lt. Ieškovė L. P. nurodė, kad iš viso šuns transportavimui pas veterinarus ir gydymui ji išleido 1337,23 Lt, tai atitinka 387,29 Eur. Iš šios sumos atmetus gydymo kainą, šuns transportavimui lieka 392,23 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šuo buvo gydomas Šiaulių ir Vilniaus veterinarijos klinikose, pagal kvitų datas matyti, kad šuo buvo vežtas keletą kartų, todėl ieškovės nurodymas apie išlaidas kurui, kurios pagrįstos kvitais (l.20), pripažįstamas pagrįstu.
Teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės L. P. reikalavimą priteisti 508,13 Eur turtinės žalos atlyginimo už jos ir šuns biglio sužalojimą 2014 metų rugpjūčio 3 dieną.
Atsakovė R. R. bylos nagrinėjimo eigoje įvairiais pagrindais prašo atmesti ieškinį. Iš pradžių ji nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovę L. P. ir jos šunį 2014 m. rugpjūčio 3 dieną sužalojo jai (atsakovei) priklausantis šuo, esą tai galėjo padaryti bet kuris kitas šuo. Tačiau šie atsakovės R. R. paaiškinimai yra vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės dėl jos šuns padarytos žalos. Pati R. R. įvykio metu nebuvo namuose ir nematė įvykio. Apie tai, kad L. P. šunį ir ją pačią užpuolė atsakovės R. R. šuo ikiteisminiame tyrime, administracinio teisės pažeidimo byloje ir civilinėje byloje nuosekliai aiškina ieškovė L. P., kuri dažnai vaikšto Žemaitės gatve pro R. R. namus, žino kuriame name atsakovė gyvena. Ieškovė iš išvaizdos pažinojo atsakovės šunį, buvo įsidėmėjusi jį, nes pati R. R. nuolatos šį šunį vedžiodavo. Ji parodė, kad būtent iš R. R. kiemo išbėgo R. R. priklausantis šuo ir užpuolė bei sukandžiojo jos šunį ir ją pačią. Ieškovės L. P. parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų V. G., G. M., A. M. parodymai. Minėti liudytojai V. G., G. M. ir A. M. patvirtino išgirdę moters šauksmą ir nubėgę į įvykio vietą, kur didesnis šuo kandžiojo mažesnį. Visi liudytojai patvirtino padėję atskirti šunis, pažinę, kad agresyvus šuo priklauso R. R.. Jie atskiria šį šunį nuo kitų, nes jie dirba gaisrinėje, o R. R. namas yra gaisrinės kaimynystėje. Po įvykio, R. R. šuniui nubėgus į savo kiemą, V. G. uždarė R. R. kiemo vartus, kad šuo vėl neišbėgtų į gatvę. Teismas pripažįsta įrodytu, kad būtent R. R. šuo, o ne kitas šuo, užpuolė L. P. šunį, sukandžiojo jį bei ieškovės L. P. rankas. R. R. kaltė dėl šio įvykio buvo konstatuota Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir aukštesnio prokuroro nutarime. Nors R. R. nekilo baudžiamoji atsakomybė, pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas, dėl jos šuns padarytos žalos, tačiau ji privalo atlyginti šuns padarytą žalą civiline tvarka.
Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovė R. R. pradėjo teigti, kad jos šeimos šuo yra ne jos, o jos sūnaus E., gimusio 1990m., šuo, kurį jis nusipirko 2006-2007 metais. Liudytoja R. G. parodė, kad liepos mėnesį ji su R. R. grįžo iš Palangos apie 8 val. vakaro ir ji matė, kaip R. R. savo šunelį išvedė į lauką su pavadėliu. Šuo priklausė R. R. sūnui. Liudytojas S. R. parodė, kad jo šeima draugauja su R. R., jos laikytas šuo buvo ne R. R., bet jos sūnaus. Šis atsakovės ir jos pakviestų liudytojų aiškinimas yra vertinamas, kaip atsakovės siekimas išvengti atsakomybės. Jis nepaneigia aplinkybės, kad šuo buvo laikomas R. R. namuose, atsakovė juo rūpinosi. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir nagrinėjant administracinę bylą atsakovė R. R. pripažino esanti šuns savininkė, nors nurodė, kad šunį įsigijo jos nepilnametis sūnus. Atsižvelgiant į tai, kad šuo buvo laikomas R. R. nuosavybės teise priklausančioje valdoje (l.28-30), ji neprieštaravo nepilnamečiui sūnui dėl šuns pirkimo, ji pati rūpinosi šunimi, jį maitino, vedžiojo, pripažįstama, kad ji yra šuns savininkė ir ji yra atsakinga už šuns padarytą žalą. Tai, kad šuo buvo įsigytas nepilnamečio vaiko auklėjimo tikslu, kad vaikas prisidėjo prie šuns priežiūros, nešalina atsakovės R. R. atsakomybės.
Teismas pripažįsta, kad atsakovės R. R. veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jos netinkamai prižiūrimas šuo, esantis be pavadėlio, neuždarytoje namų valdoje, išbėgo iš namų valdos ir užpuolė bei sužalojo gatvėje ieškovės šunį ir pačią ieškovę, yra vertinami kaip nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis). Anksčiau aptartas turtinės žalos atlyginimas 508,13 Eur ieškovei L. P. yra priteisiamas iš atsakovės R. R., ieškinys šioje dalyje yra tenkinamas.
Ieškovė L. P. prašo priteisti iš atsakovės R. R. 2896,20 Eur. neturtinė žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme - CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatas neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Ieškovei L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl šuns padarytų kastinių žaizdų ji gydėsi beveik du mėnesius, turėjo nedarbingumo lapelį, jautė didelius rankų skausmus, buvo apsunkinta jos veikla buityje, rūpinantis savimi ir sužalotu augintiniu. Ieškovė L. P. patyrė didelį išgąstį, stresą, kai jos šunelį užpuolė kitas, didesnis, agresyvus šuo, jai nesisekė apginti savo šunelio nuo sužalojimo, bei ji pati buvo sužalota. Aptarti ieškovės išgyvenimai turi būti atlyginami priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei padarytas sužalojimas buvo nežymus, šuns užpuolimas nesukėlė nepataisomų pasekmių, maždaug per du mėnesius pasveiko ieškovė ir jos šuo, teismas pripažįsta, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Daroma išvada, kad ieškovei L. P. priteistinas neturtinės žalos dydis – 1000 Eur – yra teisingas, protingas ir sąžiningas.
Tenkinant ieškinį iš dalies, ieškovei yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 45 Eur žyminio mokesčio proporcingai ieškinio patenkinimo daliai. Remiantis CPK 93 str. 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad tenkinami ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, mažinama tik ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas nutaria ieškovei priteisti visas jos turėtas išlaidas advokato pagalbai – 289,62 Eur. (l.62, 67). Iš viso priteisiama ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 334,62 Eur.
Siunčiant procesinius dokumentus byloje, valstybė turėjo 11,59 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti L. P. iš R. R. 508,13 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 13ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, bei 334,62 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurų 62ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš R. R. 11,59 Eur (vienuolika eurų 59ct,) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.