- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-30
- Bylos Nr.
- II-556-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00236-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai G. P., institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas Saulius Peteržikas, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos G. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato prevencijos skyriaus nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato prevencijos skyrius (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK) 2010-01-29 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (toliau – Nutarimas), ir pasiūlė G. P. dėl galimai padarytos turtinės žalos atlyginimo naudojantis dujomis, vandeniu bei elektra, už kuriuos privalo mokėti namo gyventojai, kreiptis Civilinio proceso tvarka į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą. (b. l.51-52).
Šalies argumentai
Skunde teismui G. P. (b. l. 2-4) prašė Nutarimą panaikinti, nes, anot jos, tyrėjas visiškai aplaidžiai tyrė įvykio aplinkybes, tyrimas užtruko penkis mėnesius, kai turėjo trukti ne ilgiau kaip 30 dienų. Buvo pažeisti LR Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, Nutarime nepateikiami jokie sprendimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 188 str. motyvai. Prašo Nutarimą panaikinti ir perduoti Prašymą nagrinėti iš naujo, nustatant ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą prašymo išnagrinėjimui.
Teismo posėdyje pareiškėja G. P. patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad neturi įrodymų apie A. P. padarytą administracinės teisės pažeidimą, bet įtaria, kad jis galimai neteisėtai įsirengė palėpę ir galimai neteisėtai naudojasi komunalinėmis paslaugomis. Koks priimtas ir ar priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje, kurioje vyksta ginčas dėl palėpės teisėtumo ji nežino, ar ji šioje byloje yra patraukta suinteresuotu asmeniu – taip pat nežino, tačiau mano, kad policija turėjo ištirti šias aplinkybes ir, jei nustatytų, kad jos įtarimai pasitvirtino, patrauktų A. P. administracinėn atsakomybėn. Prašo Nutarimą panaikinti ir grąžinti tirti jos pareiškimą iš naujo, nustatant ne ilgesnį terminą kaip 30 dienų (žr. teismo posėdžio protokolą).
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas Saulius Peteržikas su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie A. P. galimai padarytą pažeidimą, ar nusikalstamą veiką. Dėl palėpės teisėtumo vyksta teisminis ginčas, todėl policija neturi teisės be teismo sprendimo nustatyti, ar A. P. padarė kokį nors pažeidimą naudodamasis palėpe ir iš viso nežino, ar jis ja naudojasi, kadangi į ją pareigūnai negalėjo patekti. Dėl mokesčių už komunalines paslaugas, ar jos teisingai paskaičiuojamos, pareiškėja turėtų kreiptis į paslaugas teikiančias institucijas (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 297 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 9 str. 1 d., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas susideda iš įvairių procesinių veiksmų, skirtų nustatyti pažeidimo aplinkybes, jas užfiksuoti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl jos metu labai svarbu surinkti visus įrodymus.
Remiantis ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus.
ATPK 250 str. 1 p. reglamentuojama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Iš G. P. Prašymo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui (b.l. 10-11), matyti, kad pareiškėja prašo pareigūnų: 1. Organizuoti neteisėtai įrengtų palėpės patalpų apžiūrą, kad būtų įsitikinta, ar A. P. nėra prisijungęs prie daugiabučio namo komunalinės ir energijos sistemos. 2. Jeigu bus nustatytas neteisėtas prisijungimas prie daugiabučio namo komunalinės ir energijos sistemos, patraukti A. P. baudžiamojon atsakomybėn ne tik pagal LR 183 str. 1 d. bet ir pagal BK 179 str. d. 3. Išsiaiškinti, ar teisėtai namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius vestibiulyje neteisėtai įrengtose patalpose A. P. verčiasi komercine veikla.
Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad nebuvo nustatytas faktas, kad pareiškėjos nurodytas asmuo, tai yra A. P. gyvena neteisėtai įrengtoje palėpėje bei neteisėtai naudojasi dujomis, vandeniu, elektra bei šildymu žiemos metu (b. l. 51-52).
Iš teismui atsiųstos administracinio teisės pažeidimo medžiagos (b.l. 13-53), kurioje buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, matyti, kad ginčas dėl pareiškime minimos palėpės įrengimo teisėtumo yra nagrinėjamas bendros kompetencijos teismuose. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji šioje byloje būtų patraukta suinteresuotu asmeniu. Tokiu būdu, kol vyksta teisminiai ginčai dėl palėpės teisėtumo, nustatyti, kad A. P. naudojasi palėpe neteisėtai – nėra policijos pareigūnų kompetencijoje. Pažymėtina, kad nesant duomenų, ar pati pareiškėja turi kokias tai teises į palėpę – ji negali būti pripažinta suinteresuotu asmeniu sprendžiant klausimą ir dėl administracinės bylos iškėlimo, ir dėl Nutarimo apskundimo.
Kitas klausimas, kurį kelia pareiškėja policijos pareigūnams, tai mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimo teisėtumas. Nutarime pagrįstai nurodyta, kad dėl galimai padarytos turtinės žalos atlyginimo naudojantis dujomis, vandeniu bei elektra, už kurias privalo mokėti namo gyventojai, pasiūlyta kreiptis Civilinio proceso tvarka į teismą. Pareiškėja ir per posėdį patvirtino, kad ji nėra mačiusi jokių dokumentų (kaip minėjo ekspertizės išvadų) apie tai, kad A. P. neteisėtai naudojasi komunaliniais mokesčiais, bet norėtų, kad tai nustatytų policijos pareigūnai. Tokie pareiškėjos teiginiai negali būti administracinės atsakomybės iškėlimo asmeniui pagrindu, todėl skundžiamame Nutarime teisingai atsisakyta iškelti administracinę bylą A. P. ir teisingai nurodyta pareiškėjai, kur ji turėtų dėl keliamų klausimų kreiptis.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (ATPK 257 str. ir ABTĮ 57 str. 6 d.), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad anksčiau išvardinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jį naikinti.
Byloje kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti kitą, nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. numatytą procesinį sprendimą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,
nutarė:
G. P. skundo nepatenkinti.
Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.