- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-741-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- R., R. D.
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos už ryšio paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. D. 427,66 Lt skolos už ryšio paslaugas, 77,04 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2001-12-17 atsakovas R. D. su UAB „Tele2“ sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, sutartyje numatytos papildomos paslaugos, perduota naudotis SIM kortelė bei telefono aparatas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka UAB „Tele2“ mokesčius. Nors atsakovui buvo teikiamos minėtos paslaugos, tačiau pagal jam pateiktas sąskaitas jis tinkamai neatsiskaitė, susidaręs įsiskolinimas yra 504,70 Lt. 2005-12-29 sutartimi įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ buvo perleista naujajam kreditoriui – ieškovui Lindorff Oy.
Atsakovas R. D. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė rašytinės reikalavimo perleidimo sutarties, todėl laikytina, kad jis neturi reikalavimo teisės. Nurodė, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo susitarta dėl ieškovo pateiktoje 2004-03-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos paslaugos „kompensacijos / nuolaidos: kompensacija“, tuo pačiu, tai nėra paslauga, už kurią vartotojas (atsakovas) privalo mokėti. Be to, PVM sąskaitos – faktūros turinys neatitinka sutarties 6.1 p. reikalavimų. Atsakovas taip pat nurodė, kad sutartis buvo terminuota ir pasibaigė suėjus jos terminui, t.y. 2003-06-17, taigi, kadangi paslaugos daugiau nebeturėjo ir nebuvo teikiamos, jų neteikimas negalėjo būti įformintas 2004-03-31 PVM sąskaita – faktūra. Dėl nurodytų argumentų nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, iš atsakovo D. R. 427,66 Lt skolos už ryšio paslaugas, 77,04 Lt delspinigių, 5 procentų palūkanas nuo 504,70 Lt nuo 2009-07-07 bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo prievolę pagal 2001-12-17 atsakovo R. D. su UAB „Tele2“ sudarytą mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, pagal jam pateiktas sąskaitas tinkamai neatsiskaitė, todėl ieškovo naudai priteisė reikalaujamo dydžio skolą. Dėl reikalavimo teisės perleidimo teismas padarė išvadą, kad atsakovas su reikalavimo teisės perleidimu sutiko tarp šalių pasirašytos sutarties 9.6 p., be to, jam apie šį faktą buvo žinoma dar iki ieškovo kreipimosi į teismą. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, nurodė, kad minimalūs ieškovo patirti nuostoliai byloje sudaro 108,3 Lt, todėl ieškovo prašomų priteisti 77,04 Lt dydžio netesybas nemažino.
Šalies argumentai
Atsakovas R. D. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 427,66 Lt suma yra už suteiktas bei sutartyje numatytas paslaugas, už kurias atsakovas privalo sumokėti. Pasak apelianto, tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo susitarta dėl ieškovo pateiktoje 2004-03-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos paslaugos „kompensacijos / nuolaidos: kompensacija – 305,08 Lt (be PVM), su PVM – 637,66 Lt“, tuo pačiu, tai nėra paslauga, už kurią vartotojas (atsakovas) privalo mokėti. Byloje niekaip neįvertinta tai, kad sutartis sudaryta su sąlyga, kad paslaugų teikėjas pritaikys nuolaidą telefono aparatui, o paslaugų teikėjas už tai naudosis teikiamomis ryšio paslaugomis 18 mėnesių. Taigi pasibaigus sutarties terminui paslaugų teikėjo vartotojui perduotas telefonas lieka vartotojo nuosavybe, už kurią jis neprivalo atlyginti (kompensuoti) paslaugų teikėjui, nes vartotojas vykdė sutarties sąlygas – 18 mėnesių naudojosi paslaugomis.
Teismas niekaip neįvertino, kad minėta PVM sąskaita – faktūra neatitinka sutarties 6.1 p. reikalavimų bei kad ji buvo išrašyta pasibaigus sutarties galiojimo terminui.
Atsiliepimas
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad pirminio kreditoriaus kredituota 359,99 Lt suma nesudaro jokio pobūdžio paslaugų pagal tarp šalių sudarytą sutartį tipo, o tik yra buhalteriškai apskaityta kompensacija už per klaidą paskaičiuotą minimalų prakalbamą mokestį nuo sutarties pasibaigimo datos, nes ieškovas į bylą pateikė paskutinę atsakovui 2004-03-31 išrašytą bei pateiktą sąskaitą, kurioje šalia likusios už iki 2003-05-31 suteiktas paslaugas neapmokėtos sumos dalies (637,66 Lt) nurodyta ir paslaugos teikėjo UAB „Tele 2“ kredituota suma, sudaranti 359,99 Lt. Pasibaigus tarp šalių sudarytai sutarčiai už po jos pabaigos 2003-05-31 išrašytas sąskaitas per klaidą paskaičiuotą minimalų prakalbėjimo mokestį (40 Lt/mėn.) pirminis kreditorius kompensavo (nuo 2003-06-01 iki 2004-03-01 (9 mėn.) išrašytų sąskaitų už 360 Lt).
Nurodo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptarta išrašomos sąskaitos turinys, tačiau ji atitinka teisės aktuose jai numatytus reikalavimus.
Taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, kad yra tinkamai įvykdęs ieškovo reikalavimo dydžio prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad atsakovas R. D. su UAB „Tele2“ 2001-12-17 sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. R39 A67076875 1072 (b.l. 5). UAB „Tele2“ šios sutarties sąlygas įvykdė sutartyje nustatytu terminu atsakovui teikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos sutartyje nustatytomis sąlygomis, o atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę pagal minėtą sutartį – dalinai neapmokėjo už suteiktas paslaugas ir liko UAB „Tele2“ skolingas 424,66 Lt. UAB „Tele2“ 2005-12-29 su ieškovu Lindorff OY sudarė skolų perleidimo sutartį (b.l.23-25), pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į 427,66 Lt atsakovo įsiskolinimą už UAB „Tele2“ neapmokėtas paslaugas. Ieškovas apie skolos perėmimą pranešė atsakovui 2006-08-18 raštu ir kartu paprašė sumokėti skolą (b.l. 22). Atsakovas nesutiko mokėti skolos nei jos dalies (b.l. 21).
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas tik dalinai atsiskaitė su paslaugų tiekėju ir liko skolingas 427,66 Lt. Iš pateiktos į bylą skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovas per paslaugų sutarties laiką nuo 2001-12-17 iki 2003-06-17 imtinai, t.y. per 18 mėn., UAB „Tele2“ turėjo sumokėti 871 Lt., o sumokėjo 444,16 Lt. Nors atsakovas teigia, kad jis su UAB „Tele2“ visiškai atsiskaitęs, tačiau kitų duomenų apie paslaugų apmokėjimą jis nepateikė, taip pat neginčijo, kad už 18 mėnesių laikotarpį jam UAB „Tele2“ neteisingai paskaičiavo reikalingą mokėti kas mėnesį sumas už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 d. atsakovui atsirado pareiga sumokėti skolą ieškovui po to, kai pastarasis pareikalavo jam sumokėti skolą ir kartu su reikalavimu pateikė atsakovui reikalavimo perleidimo sutartį, t.y. nuo 2006-08-31 (b.l. 21-25).
Kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę dėl pritaikytos nuolaidos telefono aparatui. Nagrinėjamu atveju teismas analizavo ne skolą už telefono aparatą, o skolą, susidariusią dėl teiktų mobiliojo ryšio paslaugų. Pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo už paslaugas mokėti mokesčius, nustatytus Tele2 patvirtintuose kainoraščiuose. Sutarties sudarymo metu UAB „Tele2“ pagal ieškovo pasirinktą planą buvo nustatytas 40 Lt minimalus iškalbamasis mėnesinis mokestis, t.y. nepriklausomai nuo to ar atsakovas iškalbės pagal tarifus 40 Lt, jis privalėjo už paslaugą sumokėti, tačiau jeigu jam paslaugų buvo suteiktą daugiau nei 40 Lt sumai, jis turėjo sumokėti už realiai gautas paslaugas. Pagal sutarties sąlygas į nustatytą 40 Lt kasmėnesinį mokestį telefono aparato kaina neįėjo, o, be to, ieškovas tokio mokesčio sumokėti ir nereikalavo.
Taip pat kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas dėl 2004-03-31 PVM sąskaitos faktūros negaliojimo yra atmestinas. Apeliantas teigdamas, kad pradinis kreditorius – UAB“Tele2“ negalėjo išrašyti šios sąskaitos faktūros, nes paslaugos buvo teikiamos tik iki 2003-06-17, nepagrįstas, nes nurodyta sąskaita faktūra yra išrašyta ne už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 200-03-31, tačiau joje fiksuota atsakovo skola 2004-03-31 dienai.
Dėl delspinigių skaičiavimo
Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi sumokėti ieškovui netesybas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.71 str. 1 d., Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų 2001-12-29 sutarties, sudarytos tarp UAB „Tele2“ ir atsakovo, 6.5 p. pagrindu. Kolegija su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Minėta sutartis yra sudaryta tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo, o ieškovas yra ne teisių pagal šią sutartį perėmėjas, o tik skolos perėmėjas pagal skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį tarp pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir ieškovo (b.l. 23-25). Pagal šią sutartį ieškovas perėmė 427,66 Lt atsakovo skolą (b.l. 25) ir jokių kitų pirminio kreditoriaus skaičiuotų netesybų ieškovas nėra perėmęs. Tokiu būdu ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų Civilinio kodekso 6.71 straipsnio pagrindu. Tačiau įstatymas – Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 d. – numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenumato kitokių netesybų dydžio. Kaip jau minėta, ieškovo su atsakovu nesieja jokie sutartiniai santykiai tame tarpe ir dėl netesybų, todėl ieškovas turi teisę gauti už prievolės nevykdymą – skolos nesumokėjimą – netesybas. Kadangi atsakovui prievolė mokėti ieškovui skolą atsirado nuo 2006-08-31, todėl nuo šios dienos jam atsirado ir pareiga mokėti netesybas pagal nurodytą įstatymo normą. Kadangi ieškovas ieškiniu prašo netesybas priteisti tik už 180 dienų, todėl kolegija mano, kad neišeina nei už ieškinio, nei už apeliacinio skundo ribų ir vietoje ieškovo prašytų delspinigių, priteisia kitą netesybos rūšį – palūkanas, kurios pagal įstatymą ieškovui priklauso, nes atsakovas nevykdė prievolės sumokėti ieškovui skolą. Palūkanų dydį sudaro (427,66 Lt x 5% x 180 d.) 10,68 Lt. Dėl nurodyto sprendimas dalyje keistinas vietoje priteistų 77,04 Lt delspinigių ieškovui priteistina iš atsakovo 10,68 Lt palūkanų.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams, atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintas tik labai mažoje dalyje, o kitoje dalyje atmestas, šios išlaidos priteistinos iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 straipsnio 3 p.) valstybės naudai į surenkamąją sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti: priteistus 77,04 Lt delspinigių sumažinti iki 10,68 Lt palūkanų; 5 procentų metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos 438,34 Lt sumos.
Priteisti iš R. D. 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).