- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- N-575-533-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu E. G. pripažino kaltu pagal ATPK 41³ str. l d. ir paskyrė jam 500 litų baudą. Iš teismo nutarimo seka, kad E. G. nubaustas už tai, kad 2006-04-10 nuo 10 val. 30 min. iki 13 val. UAB „Laerdina“ priklausančioje kavinėje „Koralai“ (Maciulevičiaus g. 51, Vilnius) nelegaliai dirbo barmenė O. Š. . Skirdamas nuobaudą teismas nurodė, kad E. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažįstama tai, kad jis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. E. G. anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, byloje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti E. G. mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ str. l d. sankcijoje minimali.
Šalies argumentai
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas paskyrė pernelyg švelnią baudą. ATPK 41³ str. l d. numato administracinę baudą nuo 3000 litų iki 10000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Administracinė atsakomybė turi turėti ne tik auklėjamąjį pobūdį, bet turi pasireikšti ir konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui. Todėl administracinės baudos, skirtos pagal ATPK 41³ str. l d., sumažinimas iki 500 litų už nelegalų darbuotoją yra visiškai nepriimtinas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad „Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę. Sistemiškai analizuojant ATPK 41³ straipsnį, 30¹ straipsnio 1 dalį, 30² straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja, kad tokia praktika yra pagrįsta ir rekomenduotina teismams“ (1999 m. gruodžio 28 d. konsultacija, Administracinių teismų praktika 1. P. 326, Administracinių teismų praktika Nr. 7. b.l. 268-270).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad „veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to dažnai teismo skiriamu įspėjimu ar simboline pinigine bauda už vieną dirbantį asmenį ne tik nepasiekiamas pirmiau minėtas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7. b.l. 264).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių pažeidėjo atsakomybę šioje byloje nėra. Paskirta nuobauda yra aiškiai pernelyg švelni, neproporcinga pažeidimu padarytai žalai ir siektai naudai.
Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (b.l. 4-6), administracinės bylos Nr. N-534-07, esančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo žinioje, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2006-04-10 13 val. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Laerdina“ priklausančioje kavinėje „Koralai“ (Maciulevičiaus g. 51, Vilnius) nelegaliai dirbo du žmonės – O. Š. ir D. G. . E. G. už veikos dalį susijusią su O. Š. nelegaliu darbu buvo nubaustas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu, o už veikos dalį susijusią su D. G. nelegaliu darbu buvo nubaustas kitu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu.
ATPK 30 str. 1 d. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 33 str. 1 d. nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Iš šių teisės normų akivaizdu, kad siekiant tinkamai kvalifikuoti pažeidėjo veiksmus ir tinkamai paskirti nuobaudą yra svarbu nustatyti, vieną ar daugiau administracinių teisės pažeidimų padarė pažeidėjas.
Teismas pažymi, kad administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 41³ str. l d. išoriškai, dėl savo formos ir turinio ypatumų, gali būti panašus į pažeidimų daugetą (t.y. tokią teisinę situaciją, kai vienas asmuo padaro dvi veikas, kurios atitinka dviejų ar daugiau administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymius, dėl kurių nėra išnykę teisinės pasekmės ir nėra kliūčių asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn). Todėl konkrečioje byloje svarbu pavienį pažeidimą atriboti nuo pažeidimų daugeto. Teismas sistemiškai aiškindamas pirmiau paminėtų teisės normų turinį, ATPK 9 str. 1 d. nustatančią administracinio teisės pažeidimo sąvoką, bei atsižvelgdamas į ATPK struktūrą bei normų išdėstymo stilių, vertina, kad tais atvejais, kai pažeidėjo veika yra nukreipta į vieningą objektą, pažeidimą padaro tas pats subjektas, padaryta veika atitinka ATPK 41³ str. l d. vienoje dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir veikai būdingas vienalaikiškumas, vertintina, kad pažeidėjas padarė vieną teisės pažeidimą. Kaip matyti iš šios bylos ir administracinės bylos Nr. N-534-07, esančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo žinioje UAB „Laerdina“ priklausančioje kavinėje „Koralai“ (Maciulevičiaus g. 51, Vilnius) nelegaliai dirbo du žmonės. Šių asmenų darbui yra būdingas vienalaikiškumas (administracinė byla Nr. N3-351-05).
Be to, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pažeidimas buvo nustatytas 2006-04-10 atlikus UAB „Laerdina“ patikrinimą – t.y. vieno patikrinimo metu. Taigi, byloje yra duomenų, kad yra padarytas vienas administracinis teisės pažeidimas, o ne pažeidimų daugetas. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo vieną veiką išskaidyti į atskiras, surašyti su administracinio teisės pažeidimo protokolus.
E. G. atžvilgiu buvo surašyti du atskiri protokolai ir pirmos instancijos teismas už vieną administracinės teisės pažeidimą skyrė dvi nuobaudas. Taip buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas, kuris draudžia antrą kartą persekioti ir bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą (teismo praktika - Administracinė byla Nr. N15-1077/2006). Dėl šių motyvų pirmos instancijos teismo nutarimas turi būti panaikintas ir byla turi būti grąžinta iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutarimą E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijos Vilniaus skyriui tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.