Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. B.

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Trakų rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. B. institucijai, teikiančiai išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 29), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, iš ko darytina išvada, kad atsakovas visiškai nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir bylą nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Trakų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė 2014-07-03 išvadą Nr. VT2-823. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta 2004-04-23 Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 62) (b. l. 9). Šalys susilaukė 3 vaikų – M. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalių šeima iširo galutinai ir išsaugoti jos neįmanoma. Pažymėtina, kad sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę nuo 2013 m. lapkričio mėn.

Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

Kaip žinia, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Jau minėta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, nuo 2013 m. ji su atsakovu gyvena atskirai, nepilnamečių vaiko išlaikymui jokių lėšų neskyrė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog santuoką iširo dėl atsakovo R. B. kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-07-03 išvadoje Nr. VT2-823 nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena nuomojamame 3 kambarių name kartu su ieškove. Nors namas be patogumų, bet namuose tvarkinga, švaru. Viename kambaryje miega sūnus M. B., kitame sūnus D. B., trečiame ieškovė su dukra K. B.. Todėl darytina išvada, kad vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, sūnūs lanko mokyklą. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai berniukai guodėsi, kad tėvas mažai su jais bendraudavo, neišklausydavo jų prašymų, nepadėdavo. Pokalbio metu berniukai išsakė norą gyventi su motina. Dukra dėl savo amžiaus išreikšti savo nuomonės negalėjo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes Institucija daro išvadą, kad nutraukus sutuoktinių santuoką, vaikų interesus geriausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina D. B. jos gyvenamojoje vietoje bei palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį (b. l. 30).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, t.y. ieškove D. B. (CK 3. 174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini)– kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė paaiškino, jog ji gauna apie 900 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas bei išmokas vaikams, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Ieškovės sūnus lanko Paluknio mokyklą. Ieškovė viena išlaiko gyvenamąjį nuomojamąjį būstą, moka komunalinius bei nuomos mokesčius.

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečiams vaikams ieškovės prašomas 900 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikytinas pagrįstu. Taip pat laikomas pagrįstu ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki ieškinio teismui padavimo dienos (už 7 mėn.) po 300 Lt per mėnesį, t.y. 2100 Lt.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nutartimi atsakovui R. B. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-07-02 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo; tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ 2014-04-15

Išrašai, pagal, kuriuos matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, kurie gali būti laikomi D. B. ir R. B. bendrąja jungtine nuosavybe, nėra (b. l. 8), iš VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad ieškovė savo vardu įregistravusi transporto priemonių neturi (b. l.9).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – Budrevičienė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 ieškovei iš atsakovo priteistina 58,20 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 11)

CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė reiškianti reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo taip pat priteistina 387 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

Vadovaujantis CPK 99 str. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismas gavęs Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-08-14 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TPA-1308, iš atsakovo priteisia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 512,90 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59, 3.60-3.62, 3.69, 3.174, 3.192-3.200, 3.208 str., CPK 79, 88, 93, 96, 177-178, 270, 282, 375-386 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti D. B., ir R. B. santuoką, sudarytą 2004-04-23 Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 62), dėl R. B. kaltės.

Nutraukus santuoką D. B. palikti pavardę – B., R. B. – B..

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina D. B., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. B., išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-06-18 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. B. 2100 Lt įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą.

Pavesti D. B., nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš R. B. 899,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, t. y. 387 Lt žyminio mokesčio, 512,90 Lt išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-17 nutartimi atsakovui R. B. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-07-02 iki sprendimo šioje byloje priėmimo

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – R. B. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.