Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės -Maculevičienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties B.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Trakų rajono agentūros vedėjo – vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. sausio 29 d. nutarimu B.K. pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, paskirta administracinė nuobauda ? 225 Lt bauda už tai, kad 2008 m. sausio 15 d. patikrinus G.K. ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantį žemės sklypą, Lentvario mieste, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad be nustatyta tvarka išduoto leidimo B.K. nupjovė vieną pušį 22 cm, vieną klevą 22 cm, vieną eglę 32 cm, penkis uosius 21, 24, 20, 29, 23 cm, ir septynias akacijas 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm diametru kelme ir tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVII dalies 120.1 punktą, 121 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 2.1, 14, 22 punktus.

Skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui B.K. prašė Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros nutarimą panaikinti.

Skunde nurodė, kad žemės sklype, kuriame padarytas pažeidimas, lankosi retai, nes jo gyvenamoji vieta yra kitame rajono mieste, todėl tvarkytis sklype turi galimybę tik turėdamas laisvo laiko. Paaiškino, kad nuosavybės teisę į jam priklausantį žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose numatytos kitos daiktinės teisės, t.y. servitutai – aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas ir nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos, dujotiekių apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos ir t.t. Kadangi visi užfiksuoti pažeidimai padaryti būtent pamainėtų apsaugos zonų teritorijoje, net turėdamas galimybę laiku apžiūrėti savo žemės sklypą ir pastebėti kirtimus, negalėtų imtis jokių veiksmų, nes tektų vadovautis prezumpcija, kad kirtimus apsaugos zonose vykdo įgaliotos institucijos arba įmonės, kurioms nereikia gauti leidimo atlikti šiuos darbus. Kadangi sklype nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jis neturi galimybės rūpintis jo sklype esančiais želdynais. Sklypo negalima aptverti, tretieji asmenys gali netrukdomai patekti į sklypo teritoriją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B.K. skundo nepatenkino, tačiau jis apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi jo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros įgalioto aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. sausio 29 d. nutarimą, kuriuo B.K. paskirta administracinė nuobauda - 225 Lt bauda, paliko nepakeistą ir skundo nepatenkino.

Teismas konstatavo, jog, kaip teigia B.K., pažeidimas padarytas būtent apsaugos zonų teritorijoje, kuriose medžius galėjo iškirsti ten esančias požemines ir antžemines komunikacijas aptarnaujančios institucijos ar įmonės. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog institucijos, įgaliotos aptarnauti administracinėn atsakomybėn patrauko asmens žemės sklype esančias požemines, antžemines komunikacijas, vykdė jame tam tikrą ūkinę veiklą, t. y. kirto medžius. Tačiau, kaip pabrėžė teismas, Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros surašytame patikrinimo akte buvo nustatyta, kad šiuo metu minėtame žemės sklype vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų darbai, kuriems 2007 m. birželio 26 d. išduotas statybos leidimas Nr. AS1-254. Remiantis Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, darbai vykdomi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva. Kaip paaiškino Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros atstovai A.C. ir Z.B. per teismo posėdį, iškirsti medžiai trukdė pareiškėjui vykdyti statybos darbus. Teismo vertinimu, tai, kad medžiai iškirsti vykdant statybos darbus, patvirtina ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas patikrinimo akte, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog medžiai iškirsti dujotiekio, vandentiekio, šilumos, elektros linijų apsaugos zonose, kurie trukdė komunikacijų aptarnavimui. Tačiau, teismo nuomone, tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktame paaiškinime jau neigia, jog yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybėmis, tik įrodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų nenuoseklumą ir siekį išvengti atsakomybės.

Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vykdė ūkinę veiklą žemės sklype, kuriame numatytos specialiosios naudojimo sąlygos, be to, minėtas sklypas priklauso Lentvario miesto teritorijai. Todėl sprendžiant dėl padaryto pažeidimo turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (2007 m. rugsėjo 26 d. redakcija) patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau – ir Sąlygos) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673 patvirtinta Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Sąlygų XXVII dalies 120 punkte numatyta, kas laikytina saugotinais želdiniais, augančiais ne miško teritorijoje. Sąlygų 120. 1 punkte numatyta, kad saugotini želdiniai – medžiai ir krūmai, augantys ne miško žemėje, yra želdiniai, augantys miestų, miestelių, kaimų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo ir kitose miestų valstybinės žemės teritorijose bei privačios žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančiuosius privačių namų valdose ir sodininkų bendrijų privačiuose žemės sklypuose. Analogiška nuostata numatyta Tvarkos 2.1 punkte. Kaip nurodė teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sklype augantys medžiai priskiriami prie saugotinų želdinių. Tvarkos 9 punkte numatyta, kad kirsti, pertvarkyti ar genėti želdinius yra reikalingas leidimas, kurį išduoda įgaliota savivaldybės institucija (Tvarkos 10 punktas). Tvarkos 13 punkte numatyti atvejai, kada leidimas yra nereikalingas. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atveju, jokia išimtis netaikytina. Tvarkos 14 punkte numatyta, jog želdinių kirtimas ar pertvarkymas be leidimo laikomas neteisėtu.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad B.K. žemės sklype, esančiame Lentvario miesto teritorijoje ir kuriame nustatytos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos, vykdydamas vandentiekio ir buitinių nuotekų statybos darbus, neturėdamas leidimo kirstis medžius, nupjovė vieną pušį 22 cm, vieną klevą 22 cm, vieną eglę 32 cm, penkis uosius 21, 24, 20, 29, 23 cm, ir septynias akacijas 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm diametru kelme. Šiais veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, Sąlygų 120.1 p., 121 punktų, Tvarkos 2.1, 14, 22 punktų reikalavimus, todėl teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros įgalioto inspektoriaus 2008 m. sausio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, pažeidimą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl nėra pagrindo panaikinti minėtą nutarimą remiantis skunde išdėstytais argumentais.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B.K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodo, jog patikrinimo akte nustatyta, kad žemės sklype, kuriame buvo iškirsti medžiai, vykdomi vandentiekio ir buitinės nuotekynės darbai, kuriems 2007 m. birželio 26 d. išduotas statybos leidimas Nr. AS1-254. Remiantis Vilniaus RAAD atstovų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, šie darbai yra vykdomi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva, Vilniaus RAAD atstovai be jokių įrodymų ir papildomų dokumentų įtikino teismą, kad iškirsti medžiai trukdė pareiškėjui vykdyti statybos darbus. Apeliantas pažymi, kad šioje vietoje pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suklydo vertindamas faktines aplinkybes. Analizuojant patikrinimo aktą, matosi, kad atitinkami aplinkos apsaugos pareigūnai patikrinimą atliko sklype, kurio unikalusis numeris yra (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamieji daiktai apibrėžiami ne tik pagal unikalųjį numerį, bet ir pagal kadastrinį adresą, ir šio sklypo, kuriame buvo atliktas patikrinimas, kadastrinis adresas yra (duomenys neskelbtini), o byloje minimas statybos leidimas AS1-254 buvo išduotas sklypui, kurio kadastrinis adresas yra (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai unikalusis numeris (duomenys neskelbtini). Apelianto vertinimu, dėl šių priežasčių teismas negalėjo vadovautis atsakovo atstovų paaiškinimais, kad sklype, kuriame iškirsti medžiai, pareiškėjo iniciatyva vyksta darbai pagal statybos leidimą, nes statybos leidimas buvo išduotas visiškai kitam sklypui, o tai savo ruožtu, leidžia suvokti, kad niekiniai yra ir tie atsakovo paaiškinimai, kuriais tvirtinama, jog iškirsti medžiai trukdė pareiškėjui vykdyti statybos darbus.

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių 24 punkte įtvirtinta, kad jei nėra nustatytas asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau nustatytas pažeidimo faktas, jis yra fiksuojamas tarnybiniame pranešime. Pareigūnas turi imtis visų priemonių pažeidimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tačiau asmens iškvietimas į vietą, kurioje yra kertami medžiai ir daroma neteisėta veika, ir surašomas tam asmeniui protokolas, kuriuo pagrindu vėliau yra priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti traktuojamas kaip atitinkamų pareigūnų ėmimasis visų priemonių pažeidimą padariusiam asmeniui nustatyti. Apeliantas akcentuoja, jog byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūra 2008 m. sausio 10 d. gavo gyventojo žodinį pranešimą, jog Lentvario miesto parke kertami medžiai, tačiau aplinkos apsaugos pareigūnai nuvyko apžiūrėti vietos tik 2008 m. sausio 15 d., tačiau pats apeliantas į minėtą įvykio vietą nebuvo iškviestas ir iki tol joje nebuvo.

3. Anot apelianto, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas padarė principinius procesinius pažeidimus, nes visiškai neatliko savarankiško bylos nagrinėjimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, be kita ko, turi būti nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Tačiau, kaip teigia apeliantas, visa tai ginčijamoje nutartyje neatsispindi, nes pirmosios instancijos teismas tiesiog nukopijavo ankstesnėje, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 balandžio 12 d. nutartyje, išdėstytus argumentus, kitaip tariant sprendimą priėmė neišnagrinėjęs bylos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija - Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūra - prašo B.K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo faktas yra akivaizdus, įrodytas administracinėje byloje surinkta medžiaga, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatu o j a:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas B.K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo patrauktas už tai, kad be nustatyta tvarka išduoto leidimo nupjovė vieną pušį 22 cm, vieną klevą 22 cm, vieną eglę 32 cm, penkis uosius 21, 24, 20, 29, 23 cm, ir septynias akacijas 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm diametru kelme ir tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVII dalies 120.1 punktą, 121 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 2.1, 14, 22 punktus.

Vadovaujantis ATPK 78 straipsnio 1 dalimi, savavališkas žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimas arba naikinimas (kirtimas, šakų laužymas ar kitoks pašalinimas, žievės lupimas nuo kamieno, kamieno tašymas ar kapojimas, medžių ir krūmų genėjimas pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimas, žemės nukasimas nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas, taip pat naikinimas naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog B.K. inkriminuoto pažeidimo faktas yra įrodinėjamas remiantis jam surašytu 2008 m. sausio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu AM Nr. 019971 (b. l. 16 – 17), taip pat 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo aktu Nr. 1 (b. l. 19), kuriuose konstatuota, jog iškirsti medžiai rasti B.K. ir G.K. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akte Nr. 1 taip pat konstatuota, jog medžių kirtimai atlikti vykdant vandentiekio ir buitinės nuotekynės statybos darbus pagal statybos leidimą Nr. AS1-254 (b. l. 45). Analogiškus paaiškinimus teismo posėdžio metu pateikė ir Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros pareigūnai A.C. bei Z.B. (b. l. 70 – 71)

Dėl šių aplinkybių apeliantas B.K. nurodo, jog sklypo, kuriame buvo atliktas patikrinimas, kadastrinis adresas yra (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), o byloje minimas statybos leidimas AS1-254 buvo išduotas sklypui, kurio kadastrinis adresas yra (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai unikalusis numeris (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad sklype, kuriame buvo iškirsti medžiai, jo iniciatyva vyko darbai pagal statybos leidimą, nes statybos leidimas buvo išduotas atlikti darbams visiškai kitame sklype (b l. 78). Be to, kaip pažymėjo apeliantas, sklypas, kuriame buvo atliktas patikrinimas, nėra aptvertas, į jį laisvai gali pateikti tretieji asmenys, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo redakcija) patvirtintų Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų 22 punktu, apeliantas privalo užtikrinti netrukdomą priėjimą prie tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių komunikacijų (b. l . 70, 79).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pažymi, jog šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akto Nr. 1, šiuo aktu buvo konstatuotas medžių iškirtimo faktas sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Šis sklypas tiesiogiai ribojasi su kitu B.K. bei jo sutuoktinei G.K. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), o unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 41, 45, 47, 52). Byloje esantys dokumentai (statybos leidimas Nr. AS1-254 bei 2007 m. spalio 12 d. statybos rangos sutartis Nr. 07/10/12; b. l. 45, 53 - 55) patvirtina, jog šiame gretimai esančiame sklype buvo vykdomi buitinės nuotekynės įrengimo ir gyvenamųjų namų statybos darbai. Pažymėtina, kad, remiantis 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akte Nr. 1 užfiksuota informacija bei Vilniaus RAAD pareigūnų paaiškinimais, duotais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo iškirsti būtent tie medžiai, kurie trukdė vykdyti gretimame sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos leidimo Nr. AS1-254 pagrindu atliekamus darbus, t. y. tiesti vandentiekį (b. l. 71). Šią aplinkybę administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės pripažino ir savo pirminiame paaiškinime, įrašytame 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akte Nr. 1, jame nurodydamas, jog „medžiai iškirsti dujotiekio, vandentiekio, šilumos, elektros linijų apsaugos zonose, kurie trukdė komunikacijų aptarnavimui“ (b. l. 20). Akcentuotina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog šių medžių kirtimo darbus vykdė tam įgaliotos dujotiekio, vandentiekio, šilumos ar elektros linijų komunikacijas prižiūrinčios institucijos, priešingai, kaip pirmosios instancijos teisme paaiškino Vilniaus RAAD atstovai, nei viena institucija tokių darbų nevykdė (b. l. 71). Apibendrinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savavališką medžių kirtimą organizavo bei vykdė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B.K..

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas administracine nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje (medžių, krūmų, žaliųjų vejų, gėlynų ne miško žemėje žalojimas arba naikinimas) padarymą. Todėl B.K. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o B.K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.