Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-09-27 · Civilinė byla Nr. e2-8894-1071/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
e2-8894-1071/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Munanta“
Ieškovas
T. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Munanta“
Civilinė byla Nr. e2-8894-1071/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00727-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.5.3; 3.2.6.6.3.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 27 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Munanta“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Munanta“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5875-1071/2019, kuriuo teismas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Munanta“ ieškovės T. L. naudai priteisė 35.000,00 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 864,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Pareiškėja nurodė, kad atsakovės direktorius D. M. nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. liepos 30 d. buvo nedarbingas, todėl negalėjo laiku parengti ir teismui pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Munanta“, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normomis privalėjo sustabdyti civilinę bylą ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nurodo, kad atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad ieškovė T. L. pervedė jai 35.000,00 Eur, tačiau šie pinigai buvo panaudoti tarp UAB „Sandarinimų pasaulis“ ir UAB „Munanta“ 2017 m. kovo 9 d. sudarytai sutarčiai dėl K. L. E. pagaminimo vykdymui, o ne įstatiniam įmonės kapitalui didinti. Ieškovė apie tai buvo informuota žodžiu ir tam neprieštaravo, todėl vien tik ieškovės mokėjimo paskirtyje nurodymas „įnašas įstatinio kapitalo padidinimui“ negali būti pagrindas susidariusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip atsakovo be pagrindo gautos lėšos. Jos manymu ji nepraleido termino ieškovei grąžinti įmokėtą sumą, nes žodžiu buvo sutarę, kad pinigai bus grąžinti perdavus Katamaraną užsakovui ir gavus visą sutartą sumą. Mano, jog ji nepažeidė su ieškove sudaryto žodinio susitarimo, todėl teismas neturėjo pagrindo sprendimu už akių priteisti ieškovės prašomą sumą. Be to, tam, kad ieškinys būtų patenkintas nurodytu ieškinio pagrindu – nepagrįstas praturtėjimas, nepakako teismui pateikti vien mokėjimo pavedimo kopijos, ieškovė turėjo įrodyti visas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas suformuluotas kasacinio teismo praktikoje, o teismo priimtame sprendime už akių jokių motyvų dėl šių sąlygų įrodymo nėra pateikta.

T. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teisme yra tik priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Munanta“, tačiau nėra priimtas joks procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl atsakovės prašymas sustabdyti bylą ir perduoti ją nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra nepagrįstas. Be to, nesutinka su atsakovės direktoriaus nurodyta aplinkybe, kad nedarbingumo laikotarpiu atsakovės direktorius negalėjo atlikti savo pareigų dėl atsiliepimo pateikimo, nes bankroto byloje atsakovės vadovas su kitu kreditoriumi sudarė taikos sutartį, ją pasirašė ir pateikė teismui patvirtinti. Mano, jog atsakovės direktorius tyčia neteikė teismui atsiliepimo į ieškinį, taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis ir vilkindamas bylos nagrinėjimą. Nesutinka su atsakovės nurodytu argumentu, kad ieškovės pinigai į atsakovės sąskaitą buvo įnešti kaip paskola. Jos pateiktame mokėjimo pavedime yra aiškiai nurodyta, jog pinigai skirti „Įstatinio kapitalo didinimui“. Ieškovė niekada nebuvo atsakovės akcininkė, todėl atlikdama 35.000,00 Eur pavedimą atsakovei tikėjosi ja tapti, nes įstatinį kapitalą įmonėje gali didinti tik esami ar būsimi akcininkai. Kadangi po pinigų sumokėjimo ji netapo bendrovės akcininke, atsakovė jai turėjo grąžinti be pagrindo gautas lėšas, todėl sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-5875-1071/2019 medžiagos nustatyta, jog ieškovė T. L. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Munanta“ 35.000,00 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 864,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017 metais ieškovė su atsakovės vadovu D. M. žodžiu sutarė, jog ieškovė taps atsakovės UAB „Munanta“ akcininke išleidžiant naujas bendrovės akcijas. Pagal atsakovės vadovo D. M. nurodymą, 2017 m. liepos 24 d. ieškovė į UAB „Munanta“ sąskaitą pervedė 35.000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Įnašas įstatinio kapitalo padidinimui“. Ieškovė laukė tolimesnių atsakovės vadovo veiksmų, tačiau praėjus daugiau nei vieneriems metams, atsakovės vadovas nepadarė nieko, kad ieškovė taptų bendrovės akcininke. Be to, paaiškėjo, jog nepraėjus nei mėnesiui po to, kai ieškovė atliko 35 000,00 Eur pavedimą, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d. akcininkų sprendimu nauja bendrovės akcininke tapo Y. D.. Minėtas asmuo už naujai išleidžiamas akcijas turėjo sumokėti 120.000,00 Eur. Tikėtina, jog bendrovės vadovas suradęs kitą akcininką mokantį didesnę sumą už naujai išleidžiamas akcijas, savo žodinių pažadų ieškovei dėl tapimo bendrovės akcininke nebenorėjo įvykdyti. Atsakovės vadovas D. M. atsisakė paaiškinti, kokiais tikslais buvo panaudoti ieškovės pervesti 35.000,00 Eur, taip pat atsisakė juos grąžinti. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai, atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, 2019 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 35.000,00 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 864,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjos UAB „Munanta“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m rugsėjo 11 d. 16.00 val. Apie paskirtą posėdį buvo pranešta proceso dalyviams.

2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo perskirta teismo posėdžio data ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. rugsėjo 27 d. 9.00 val. Apie perskirtą teismo posėdžio datą buvo pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims.

Iki teismo posėdžio jokių prašymų, papildymų nepateikta.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad, priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovės atstovui direktoriui D. M.. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovės atstovui buvo įteiktas 2019 m. gegužės 25 d. Taigi atsakovei visi procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, ir atsakovė, būdama rūpestinga ir sąžininga šalis, turėjo teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį ir išdėstyti teismui savo poziciją, tačiau atsiliepimo atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsakovės atstovo nurodytas atsiliepimo nepateikimo laiku argumentas – nedarbingumas, teismo laikytinas nepagrįstu, kadangi teismo turimais Liteko duomenimis atsakovės atstovas direktorius D. M. tuo pačiu metu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1158-777/2019 su kitu kreditoriumi 2019 m. gegužės mėn., pasirašė taikos sutartį ir ją pateikė patvirtinti teismui, todėl darytina išvada, kad atsakovės direktorius D. M., nepateikdamas atsiliepimo į ieškinį be pateisinamų priežasčių procese elgėsi nerūpestingai, pasyviai, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi.

Atsakovė, siekdama sprendimo už akių panaikinimo, turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą. Taigi atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių, tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti ieškovės ieškinį, tuo tarpu atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie, jos nuomone, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė. Atsakovė teigia, kad teismas remdamasis klaidingai ieškovės nurodytu ieškinio pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą, tačiau duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytą teisinį pagrindą ieškinyje, nepateikė. Atsakovė nurodo, jog tarp AB „Sandarinimu Pasaulis“ ir atsakovės UAB „Munanta“ buvo sudaryta sutartis dėl K. L. E. pastatymo. Šios sutarties pagrindu ieškovė įmokėjo į atsakovės sąskaitą 35.000,00 Eur kaip paskolą katamarano statybai, tačiau sutarties ar kito dokumento įrodančio tokį ieškovės ir atsakovės susitarimą teismui nepateikė. Taip pat teismas nelaiko pagrįsta atsakovės pateiktą Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą pažymą apie statomos vidaus vandenų transporto priemonės įregistravimą, nes ši pažyma neįrodo jokių paskolinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovė nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2019 m. liepos 1 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatuotina ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Taip pat teismas nesutinka su atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytu argumentu, jog teismas turėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą ir ją perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Munanta“. Liteko sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Munanta“ teismui pateiktas 2019 m. birželio 10 d., o 2019 m. rugpjūčio 2 d. priimta nutartis atsisakyti jai iškelti bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 17 d. CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad civilinėje byloje, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, yra privalomas bylos sustabdymas. Šiuo atveju bankroto byla atsakovei nėra iškelta, todėl atsakovės argumentas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs atsakovės pareiškimo dėl 2019 m. liepos 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, sprendžia, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės pareiškimas netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 6 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Munanta“ pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius