Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovo A. M. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 5082,00 Lt (1471,85 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013-09-11 pagal susitarimą ieškovas atidavė atsakovui į automobilio dirbtuves, adresu Liepų g. 85, Klaipėda, remontuoti automobilį „Pajero Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas įsipareigojo per 10 dienų atlikti smulkų kosmetinį automobilio remontą, už remontą buvo sumokėtas 600,00 Lt avansas. Praėjus penkioms savaitėms, ieškovas nuvyko į minėtas atsakovo dirbtuves ir pamatė, jog jo automobilis stovi nesutvarkytas ir neužrakintas nesaugomame kieme. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau pastarasis vengė bendrauti. Atsakovas neužbaigė darbų, o atliktus darbus atliko nekokybiškai. 2012-10-17 ieškovui atvykus į atsakovui priklausančias dirbtuves, pastebėjo automobilį išardytą ir neužrakintą, atsakovas į skambutį neatsakė, todėl ieškovas buvo priverstas automobilį pasiimti iš dirbtuvių. Atsiėmęs automobilį, ieškovas kreipėsi į UAB „Pajūrio autorika“ nepriklausomus turto vertintojus tikslu nustatyti atstatomųjų kaštų vertę po atsakovo atlikto automobilio remonto. Transporto priemonės apžiūros-defektų akte Nr. 20131017-2 nustatyti netinkamai atlikti darbai, automobilio vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimą po atsakovo atlikto remonto, yra 5644,00 Lt. Automobilio remonto darbus reikėjo atlikti iš naujo. 2013-10-21 ieškovas kreipėsi į UAB „Visoda auto“, kad pastaroji ištaisytų atsakovo atliktą remontą, buvo sudaryta užsakymas remonto darbams sutartis Nr. 11685. UAB „Visoda auto“ ištaisė atsakovo netinkamai atliktus darbus, už juos ieškovas sumokėjo 5082,00 Lt. Renkant įrodymus ieškovas kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus, dėl ko patyrė 400,00 Lt išlaidų. Atsakovas pažeidė sutartį, šalių bendradarbiavimo pareigą, rangos sutarties nuostatas, todėl ieškovas teisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį ir darbų trūkumams ištaisyti pasamdė kitą rangovą.

2014-08-05 teismo nutartimi ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio turto areštas, neviršijant reikalaujamos priteisti sumos.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad automobilio remonto dirbtuvę surado internetu, nuvykus adresu, Liepų 85, Klaipėda sutiko atsakovą, su kuriuo žodžiu susitarė, kad bus atliekami šie ieškovui priklausančio automobilio remonto darbai: sutvarkytas ir perdažytas priekinis bamperis, perdažytas galinis bamperis, patvarkytas ir padažytas galinis sparnas, patvarkytas ir nudažytas dangtis (galinės durys), padažyti slenksčiai iš vidinės pusės. Buvo sutarta ir dėl galimų papildomų darbų, jei tokie ateityje bus reikalingi, numatytas dabų atlikimo terminas – 10 dienų. Rašytinė sutartis buvo planuojama sudaryti ateityje, tačiau ji taip sudaryta ir nebuvo. Atsakovui už medžiagas buvo sumokėtas 600 Lt avansas – ieškovas davė 200 Lt, ir jo buvusi žmona per kelis kartus sumokėjo po 200 Lt. Palikęs automobilį remontuoti, ieškovas išplaukė į jūrą, tačiau po 8-9 dienų paskambino atsakovui, pasitikslino dėl automobilio atsiėmimo, atsakovas pasiūlė automobilį pasiimti. Ieškovas, atvykęs pasiimti automobilį, pamatė siaubingą vaizdą – daug dulkių po dažais, netinkamai nudažytas automobilio vietas, automobilis buvo apklijuotas popieriais, išardytas. Šalims sutarus, jog automobilis bus patvarkytas, ieškovas atvyko pas atsakovą po savaitės, tačiau automobilis ir vėl buvo neparuoštas, buvo aptarti papildomi darbai dėl surūdijusių vietų (padengti bitumo dangą po bamperiais). Buvo sutarta darbus atlikti per savaitę ir tai, kad atsakovas toliau bendraus su ieškovo buvusia žmona, kadangi ieškovas turėjo išplaukti į jūrą. Ieškovas su atsakovu bendravo telefonu, tačiau ir po 5 savaičių automobilis dar nebuvo sutvarkytas. Atsakovas paėmė avansą ir nustojo bendrauti su ieškovo buvusia žmona, ieškovui taip pat ėmė neatsakyti į skambučius. Tuomet ieškovas iš vakaro prieš automobilio paėmimą pats nuvyko pažiūrėti automobilio ir išvydo baisų vaizdą – išardyta mašina, lako nuvarvėjimai, dangą reikėjo šlifuoti ir perdažyti, mašina buvo lauke, pridrabstyta purvo, garaže buvo vienas darbininkas, kuris ieškovui davė mašinos raktus, ieškovas automobilį užrakino ir atidavė raktus darbininkui. Kitą rytą ieškovas nuvyko į policiją, kuri pasiūlė ieškovui automobilį pasiimti, kadangi policijai jau dirbtuvių adresas buvo žinomas. Ieškovui nepavykus susisiekti su atsakovu, ieškovas išsikvietė turto vertintojus, kurie apžiūrėjo ir įvertino automobilį, padarytus defektus, po to ieškovas automobilį išsivežė. Automobilis buvo nudažytas nekokybiškai, todėl autoservise jis iš naujo buvo ruošiamas ir dažomas.

Liudytoja O. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra buvusi ieškovo sutuoktinė, ji su ieškovu 2013 metų rugsėjo mėnesį rado Liepų gatvėje garažą, jame sutiko darbuotoją Artūrą, kuris sutiko paremontuoti ieškovui priklausantį automobilį. Pirminis susitarimas buvo tik dėl slenksčio darbų, tačiau šalys numatė ir papildomų dabų galimybę, jei to prireiktų. Liudytoja matė atliekamus papildomus remonto darbus ir dėl jų neprieštaravo, per kelis kartus sumokėjo papildomai avansą. Dėl konkrečios darbų kainos susitarta nebuvo, sekančią dieną buvo sumokėtas 200 Lt dydžio avansas. Praėjus 10 dienų nuo automobilio palikimo, atsakovas pasiūlė atsiimti suremontuotą automobilį, tačiau ieškovui su liudytoja atvykus į dirbtuves pamatė, jog automobilis paruoštas dažymui nebuvo, jis visas buvo apklijuotas popieriais. Tuomet liudytoja atsakovui davė dar 200 Lt avanso, atsakovas žadėjo darbus padaryti, tačiau nuo to laiko atsakovas su ieškovu nustojo bendrauti, su atsakovu bendravo pati liudytoja. Trečią kartą 200 Lt dydžio avansą liudytoja atsakovui sumokėjo likus 1,5 savaitės iki automobilio atsiėmimo. Atvykus pasiimti automobilio, automobilis buvo lauke, išardytas. Ieškovas atsakovui neteikė jokios pretenzijos dėl atliekamų remonto darbų, taip pat nepateikė sąskaitų.

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad vertinimas buvo atliekamas siekiant nustatyti atstatomąją vertę dėl nekokybiškai atlikto automobilio remonto, nors pažymėjo, kad paprastai žalą nustatinėja dėl autoįvykio. Šiuo atveju automobilis buvo apžiūrėtas Liepų gatvėje, kur buvo garažas, bet ne servisas, paties meistro nebuvo ir jo nekvietė, kitų darbuotojų taip pat nebuvo, automobilis buvo lauke. Įstatymas nenumato, kad meistras privalėjo dalyvauti vertinime. Apžiūrint automobilį buvo pastebėtas nekokybiškas remontas. Iš nuotraukų matyti, kad defektai išsidėstę beveik ant visų detalių. Liudytojas pažymėjo, kad nėra duomenų apie tai, kokia buvo automobilio būklė iki remonto dabų atlikimo.

Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jo sesers vyras, todėl liudytojas su sese vyko pažiūrėti remontuojamo automobilio, iki galo automobilis nebuvo suremontuotas, liudytojas padėjo taip pat išsivežti automobilį, kuris stovėjo lauke išardytas, atsakovo tuomet nebuvo, su atsakovu nepavyko susisiekti; ekspertas buvo atvykęs automobilio pasiėmimo dieną.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių duotų paaiškinimų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės: tiek ieškovas, tiek atsakovas sutinka ir neginčija, kad tarp šalių 2013-09-11 buvo sudaryta ieškovui priklausančio automobilio „Pajero Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto dabų rangos sutartis, pagal kurą ieškovas įsipareigojo atlikti smulkų kosmetinį automobilio remontą, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus atsakovui sumokėti apie 1000-1200 Lt, numatė, jog atlikus papildomus darbus, būtų sumokama pagal faktinį darbų atlikimą. Tačiau šalys tiksliai nesutaria dėl aptartų pirminių darbų apimties ir jų atlikimo termino. Ieškovo teigimu šalių sutarimu buvo numatytas 10 dienų darbų atlikimo terminas, atsakovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog šalys termino nenumatė. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys susitarė, jog bus atliekami šie darbai: sutvarkytas ir perdažytas priekinis bamperis, perdažytas galinis bamperis, patvarkytas ir padažytas galinis sparnas, patvarkytas ir nudažytas dangtis (galinės durys), padažyti slenksčiai iš vidinės pusės. Atsakovo teigimu buvo sutarta automobilio priekinių sparnų, priekinio bamperio ir galinio dangčio smulkus remontas. Dar daugiau, liudytoja O. D., kuri yra buvusi ieškovo žmona, patvirtino, kad pirminė sutartis tarp šalių buvo sudaryta tik dėl automobilio slenksčio remonto. Abi šalys patvirtino aplinkybę, kad sudarant sutartį buvo numatyta galimybė ir dėl papildomų remonto darbų. Tiek atsakovas, tiek liudytoja O. D. patvirtino, kad sutarties vykdymo procese buvo atliekami ir papildomi automobilio remonto darbai. Abi šalys neginčija ir pripažįsta aplinkybę, kad sutarties pagrindu ieškovas atsakovui per tris kartus sumokėjo 600,00 Lt avanso, kuris buvo skirtas medžiagų pirkimui.

Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.

Teismas, įvertinęs tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl automobilio remonto darbų atlikimo, juos kvalifikuoja kaip rangos ir ginčui šioje dalyje išspręsti taiko rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.644 str.).

Siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą esant rangos sutartiniams santykiams, teismas kiekvienu konkrečiu atveju ex officio turi įvertinti, ar šalių sudaryta rangos sutartis atitinka vartojimo rangos kvalifikuojamuosius požymius, atitinkamai užsakovui turi suteikti galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisių garantijomis. Pažymėtina, kad CK 6.672 straipsnio 1 dalyje pateikta vartojimo rangos sutarties samprata – pagal šią sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais. Tam, kad prekių ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje būtų pripažintas verslininku, jo veikla (kaip ją bepavadinsi, t. y. ekonominė, ūkinė-komercinė, individualioji, arba tiesiog verslas) turi atitikti tris esminius kriterijus: tokia veikla yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos. Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo vykdoma veikla atitinka minėtus veiklos, kuri pripažįstama verslu, esminius požymius. Pažymėtina, kad ieškinys pareikštas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, byloje nėra duomenų, kad ieškovo nurodytas garažas ar dirbtuvės adresu Liepų 85, Klaipėda būtų nuolatinė atsakovo darbo vieta ir, kad automobilių remonto darbai būtų nuolatinė atsakovo veikla, pagrindinis jo pajamų šaltinis. Priešingai, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilių remontas buvo atsakovo hobis. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo tarp šalių sudarytą susitarimą kvalifikuoti kaip vartojimo rangos sutartimi, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina tik kaip automobilio remonto darbų rangos sutartis, kas sudaro pagrindą taikyti tik bendrąsias rangos sutartį reglamentuojančias normas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių tinkamo įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymo, jos nutraukimo ir atsakovo atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus. Ieškovas teigia, kad atsakovas neužbaigė automobilio remonto darbų, ieškovas pamatęs, jog automobilis remontuojamas nekokybiškai, vienašališkai nutraukė sutartį ir savavališkai automobilį pasiėmė iš atsakovo. Patirtą žalą ieškovas laiko nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo kainą. Atsakovas su šiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, teigdamas, jog automobilio remonto darbus jis atliko kokybiškai, darbų vykdymo procese ieškovas lankėsi remonto vietoje ir jokių pretenzijų dėl remonto darbų nė karto nepareiškė, darbų atlikimo termino nepažeidė, kadangi dėl aptartų papildomų darbų terminai buvo pratęsiami. Atsakovo teigimu ieškovas susitarimą pažeidė, vienašališkai nutraukė nebaigtą vykdyti rangos sutartį, savavališkai be atsakovo žinios pasiėmė automobilį ir jį išsivežė. Atsakovas pažymėjo, kad automobilio atsiėmimo metu darbai buvo beveik baigti – automobilis jau buvo nudažytas ir ruošiamas poliravimo darbams, ant automobilio nebuvo uždėtas tik galinio bamperio detalės ir atsarginis ratas.

Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.).

Šiuo nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl automobilio remonto darbų įvykdymo termino, ieškovas nurodo, kad atsakovas įsipareigojo remonto darbus atlikti per 10 dienų nuo sutarties sudarymo, o atsakovas teigia, jog šalys konkretaus termino neaptarė. Abi šalys neginčija aplinkybių, kad darbų vykdymo procese buvo sutarta dėl papildomų darbų, kad automobilio pasiėmimo iš atsakovo metu remonto darbai dar nebuvo visiškai užbaigti. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad šiuo atveju atliktų darbų (rezultato) priėmimo etapas įvykdžius rangos sutartį nebuvo pasiektas, todėl nebuvo pagrindo įforminti atliktų darbų priėmimo aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Remiantis sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principais (CK 6.200 straipsnis), užsakovo pareiga iki užsakymo rezultato priėmimo pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintas taisykles pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui, kildintina iš užsakovo teisės bet kuriuo metu tikrinti darbų eigą ir kokybę, nustatytos CK 6.658 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo. Pažymėtina, kad CK 6.558 straipsnio 3 dalyje numatyta užsakovo teisė nustatyti rangovui protingą terminą darbų trūkumams pašalinti, jei darbų atlikimo metu pasidaro aišku, kad jie tinkamai nebus atlikti, o jei per nustatytą terminą rangovas šio reikalavimo neįvykdo, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Nagrinėjamu atveju tiek iš ieškovo paaiškinimo, tiek iš liudytojos O. D. parodymo matyti, kad nekokybiškų darbų atlikimas jau buvo pastebėtas praėjus 10 dienų nuo automobilio atidavimo remontui, tačiau ieškovas jokių rašytinių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovui nereiškė, papildomo termino darbų trūkumams pašalinti nenustatė. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų, liudytojos O. D. parodymų matyti, kad praėjus 10 dienų nuo automobilio atsakovui atidavimo dienos ieškovui su liudytoja atvykus pas atsakovą, pastarajam buvo papildomai sumokėta dalis avanso, aptarti papildomi darbai. Kaip nurodė liudytoja O. D., ji vėliau dar kelis kartus nuvyko į vietą, kur buvo atliekami automobilio remonto darbai, ji bendravo su atsakovu, tačiau jokių pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovui taip pat nereiškė, liudytoja trečią kartą atsakovui sumokėjo likusią avanso dalį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, atsakovui nereiškė pretenzijų nei dėl remonto darbų vėlavimo, nei dėl darbų kokybės, neinformavo rangovo apie patiriamus nuostolius.

Pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodytos užsakovo, kuomet buvo atlikti netinkamai darbai, teisės. Šiuo atveju minėta teisės norma numato, kad užsakovas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kito, gali reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, o tais atvejais, kai tai numato rangos sutartis – reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės rangos sutarties, tad sąlyga dėl užsakovo galimybės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nebuvo numatyta. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad šiuo atveju ieškovas iš viso neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šiuo atveju ieškovas turėjo teisę reikalauti per protingą terminą pašalinti trūkumus ar sumažinti kainą. Akcentuotina, kad reikalavimas neatlygintinai pašalinti trukumus turi būti aiškiai išreikštas ir tam turi būti nustatytas protingas terminas. CK 6.665 str. 3 d. numato, kad atvejais, kai rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Pabrėžtina, kad sutartis vienašališkai turi būti nutraukiama vadovaujantis CK 6.217 str., 6.218 str. numatyta tvarka. Taigi, įstatymas aiškiai apibrėžia, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius tik po to, kai rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų nepašalina per protingą terminą arba tie trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Byloje nėra įrodymų, kad toks terminas atsakovui buvo nustatytas, kad galimai atsiradę darbų trūkumai būtų nepašalinami. Priešingai, toks ieškovo elgesys, kuomet ieškovas atsakovui papildomai per kelis kartus mokėjo avanso dalis ir tarėsi su atsakovu dėl papildomų darbų, leidžia teigti, kad ieškovą tenkino atliekamų darbų kokybė. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovas, aiškiai nepareiškęs atsakovui jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų kokybės ir nenustatęs papildomo termino darbų trūkumams pašalinti, be jokio įspėjimo apie sutarties nutraukimą savavališkai pasiėmė automobilį iš atliekamo remonto vietos, kas sudaro pagrindą šiuos atliktus veiksmus laikyti kaip vienašališką sutarties nutraukimą. Teismas nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas neturėjo galimybės susisiekti su atsakovu, kadangi atsakovas vengė bendrauti su ieškovu. Iš šalių duotų paaiškinimų matyti, kad tiek ieškovas, tiek jo buvusi žmona (liudytojai O. D.) ne kartą lankėsi darbų atlikimo vietoje, bendravo su atsakovu, per tris kartus atsakovui sumokėjo avansą. Šios aplinkybės leidžia patvirtinti, kad ieškovas vis dėlto turėjo galimybę bendrauti su atsakovu ir pareikšti pretenzijas dėl atliekamų darbų terminų ir kokybės. Be to, ieškovui gerai buvo žinomas atliekamų automobilio dabų adresas (kaip patvirtino pats ieškovas, internetu susirado šį adresą – Liepų 85, Klaipėda), dėl ko ieškovas turėjo galimybę rašytinę pretenziją dėl atliekamų darbų terminų ir kokybės išsiųsti atsakovui registruotu laišku. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą rangos darbų sutartį. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės rangos sutarties, tad sąlyga dėl užsakovo galimybės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nebuvo numatyta, todėl vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, ieškovas šiuo atveju neturi teisės reikšti reikalavimo dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, kas sudaro pagrindą atmesti ieškovo pareikštą reikalavimą.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.).

Šiuo atveju patirtą žalą ieškovas laiko nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo kainą. Žalos dydį ieškovas įrodinėja transporto priemonės vertinimo pažyma, užsakymu remonto darbams sutartimi su UAB „Visoda“ ir pateikta atliktų remonto darbų sąskaita, apmokėjimo kvitu (kasos pajamų orderio kvitu). Iš pateiktos transporto priemonės vertinimo pažymos matyti, kad automobilio vertinimas atliktas siekiant nustatyti atstatomųjų kaštų vertę dėl nekokybiškai atlikto remonto; pažymoje pateikta išvada apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę iki buvusios prieš sugadinimą techninės būklės, be to, nustatyti automobilio defektai bei automobilio atkūrimo (remonto) kaštai. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokia automobilio būklė iš tiesų buvo prieš atiduodant remontuoti automobilį atsakovui. Vertinant tai, kad automobilis pagamintas 2002 metais, dėl ko jis ne kartą galėjo būti remontuojamas ir iki patenkant pas atsakovą, pripažintina, kad nėra galimybės nustatyti, ar vertinimo pažymoje įvardinti automobilio defektai yra padaryti būtent atsakovo veiksmais. Be to, pabrėžtina, kad tarp šalių nėra tikslaus susitarimo dėl automobilio remonto darbų apimties, t.y. abi šalys sutaria, kad buvo sutarta dėl smulkaus automobilio remonto, tačiau nurodo skirtingus remonto darbus. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp automobilio remonto ir kitame servise atliktų darbų, už kuriuos sumokėta suma galėtų būti pripažinta ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo kaltės (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 579,24 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. M., a.k(duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui A. M. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant, piniginių lėšų areštą, neviršijant panaikinti įsiteisėjus šiam sprendimui (turto arešto akto identifikavimo kodas 2014041281).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.