- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- A8.-51-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01934-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. M.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2019 m. gruodžio 5 d., 11.43 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas (duomenys neskelbtini) vadybininku, pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas, pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją IM MRN (duomenys neskelbtini), prekė - motociklas su defektais (duomenys neskelbtini), 2018 m., faktūrinė vertė 250 USD, statistinė vertė 1808,08 eurų, deklaruota kilmės šalis (duomenys neskelbtini), o turėjo nurodyti kilmės šalį (duomenys neskelbtini), ir dėl tokių neteisingų duomenų pateikimo atsirado 346 Eur mokestinė nepriemoka. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino, labai gailėjosi bei paaiškino, kad jis neteisingai nurodė kilmės šalį. Pradžioje Muitinės pareigūnai jam nurodė, kad kilmę turi nurodyti pagal pateiktą sertifikatą. Praėjus mėnesiui paaiškėjo, kad reikia nurodyti pagaminimo šalį. Jie pataisė ir išsiuntė pataisytą deklaraciją, sumokėjo atsiradusią nepriemoką. Prašo paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda.
Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. paaiškino, kad Muitinės kodekse numatyta, kokią kilmės šalį reikia nurodyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
be V. M. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2019 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-LM00-ANR_P-2226-2019/1(LM06)-1478, importo deklaracija IM MRN (duomenys neskelbtini) ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Taigi nekyla abejonių, jog V. M. 2019 m. gruodžio 5 d., 11.43 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas (duomenys neskelbtini) vadybininku, pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas, pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje apie importuojamą prekę, dėl ko atsirado 346 Eur mokestinė nepriemoka. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, kai dėl šių veiksmų atsiradusi mokestinė prievolė viršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius (150 Eur), bet neviršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (5 000 Eur).
V. M. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir dėl to gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, iš jo paaiškinimų matyti, kad šį nusižengimą jis padarė pagal turimus dokumentus galimai netinkamai įvertinęs teisės aktų reikalavimus, dirba, turi įsipareigojimus bankui, augina du mažamečius vaikus, mokestinė nepriemoka sumokėta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į V. M. prašymą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas V. M. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 212 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti V. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19108697772, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.