- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-2144-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02255-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- E. T., G. T.
- Ieškovas
- I. P., R. K., T. K.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Almos Urbanavičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P., R. K., T. K. ieškinį atsakovams E. T. ir G. T. dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai I. P., R. K. ir T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. T. ir E. T. dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydami atidalyti ieškovams ir atsakovams bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio buto, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias dalis, butą padalijant natūra pagal vieną iš ieškovų siūlomą variantą ir priteisiant pinigines kompensacijas už tenkančias natūra mažesnes atidalintas buto dalis, nei turimos dalys bendroje nuosavybėje. Ieškinyje nurodė tokius siūlomus atidalijimo variantus: (1) - E. T. ir G. T. priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 4-1 (20,48 kv. m.), 4-3 (11,13 kv. m.), 4-4a (15,82 kv. m.), 4-2a (2,82 kv. m.), o taip pat koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų A ir B (8,1 kv. m.), viso - 58,35 kv. m., R. ir T. K. priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 8-3 (12,9 kv. m.), 8-6 (20,9 kv. m.), 8-7 (10,33 kv. m.), 8-4 (2,49 kv. m.), 8-5 (2,59 kv. m.), 8-1 (15,60 kv. m.), o taip pat koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m.), viso - 68,86 kv. m., I. P. priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 3-1 (11,02 kv. m.), 3-2 (16,72 kv. m.), viso - 27,74 kv. m., koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų B ir F (21,22 kv. m.) palikti visų bendraturčių bendram naudojimui, neatidalijant jos iš bendros dalinės nuosavybės ir paliekant esamas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Iš R. ir T. K. solidariai priteisti pinigines kompensacijas - G. T. 2194,35 Lt ir E. T. - 2710,65 Lt (viso - 4905 Lt) bei iš R. ir T. K. solidariai priteisti I. P. naudai 17959,95 Lt piniginę kompensaciją; (2) – atsakovams E. T. ir G. T. priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 4-1 (20,48 kv. m.), 4-3 (11,13 kv. m.), 4-4a (15,82 kv. m.), 4-2a (2,82 kv. m.), o taip pat koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų A ir C (15,74 kv. m.), viso – 65,99 kv. m., R. ir T. K. priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 8-3 (12,9 kv. m.), 8-6 (20,9 kv. m.), 8-7 (10,33 kv. m.), 8-4 (2,49 kv. m.), 8-5 (2,59 kv. m.), 8-1 (15,60 kv. m.), o taip pat koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m.), viso- 68,86 kv. m., I. P. priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 3-1 (11,02 kv. m.) ir 3-2 (16,72 kv. m.), viso - 27,74 kv. m., koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų C ir F (13,58 kv. m.) palikti visų bendraturčių bendram naudojimui, neatidalijant jos iš bendros dalinės nuosavybės, bet paliekant esamas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, iš E. T. ir G. T. solidariai priteisti I. P. 3935,15 Lt piniginę kompensaciją, o iš R. ir T. K. solidariai priteisti I. P. 17866,7 Lt piniginę kompensaciją; (3) - E. T. ir G. T. priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 4-1 (20,48 kv. m.), 4-3 (11,13 kv. m.), 4-4a (15,82 kv. m.), 4-2a (2,82 kv. m.), 8-1 (15,60 kv. m.), o taip pat koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų A ir C (15,74 kv. m.), viso – 81,59 kv. m., R. ir T. K. priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 8-3 (12,9 kv. m.); 8-6 (20,9 kv. m.), 8-7 (10,33 kv. m.), 8-4 (2,49 kv. m.), 8-5 (2,59 kv. m.), o taip pat koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m.), viso- 53,26 kv. m., I. P. priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 3-1 (11,02 kv. m.), 3-2 (16,72 kv. m.), viso - 27,74 kv. m., koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų C ir F (13,58 kv. m.) palikti visų bendraturčių bendram naudojimui, neatidalinant jos iš bendros dalinės nuosavybės ir palikti esamas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, iš E. T. ir G. T. solidariai priteisti I. P. 17.195,3 Lt piniginę kompensaciją, o R. ir T. K. naudai 15833,85 Lt piniginę kompensaciją bei iš R. ir T. K. solidariai priteisti I. P. 4606,55 Lt piniginę kompensaciją.
Apygardos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovas pateikė dar du atidalijimo variantus (b.l. 189-190), pagal kuriuos: (1 papildomas variantas) – atsakovei E. T. priklausytų patalpos plane (b.l. 189) pažymėtos mėlynai ir indeksais – 4-2a (2,82 kv.m.), 4-3 (11,13 kv.m.), 4-3a (2,48 kv.m.), 4-4a (15,82 kv.m.) - viso 32,25 kv.m., o atsakovui G. T., patalpos pažymėtos raudonai ir indeksais – 4-1 (20,48 kv.m.), 4-1a (5,62 kv.m.), - viso 26,10 kv.m. ir tokiu atveju koridorius šalims turėtų būti padalintas per pusę, kompensuojant atsakovams: G. T. 2194,35 Lt., o E. T. 2710,65 Lt. ir pagal kitą (2 papildomas variantas) – atsakovei E. T. priklausytų patalpos plane (b.l. 190) pažymėtos mėlynai ir indeksais – 4-2a (2,82 kv.m.), 4-2b (4,22 kv.m.), 4-3 (11,13 kv.m.), 4-3a (2,48 kv.m.), 4-4a (15,82 kv.m.) - viso 36,47 kv.m., o G. T. atitektų patalpos pažymėtos raudonai ir indeksais – 4-1 (20,48 kv.m.), 4-1a (9,04 kv.m.), - viso 29,52 kv.m., taip pat kaip ir pirmuoju atveju, koridorius šalims turėtų būti padalytas per pusę, tačiau šiuo atveju atsakovai turėtų kompensuoti ieškovei I. P. – 3935,45 lt., už jiems atitenkančią didesnę patalpų dalį.
Šalies argumentai
Ieškovai prašė teismo parinkti šalių interesus geriausiai atitinkantį patalpų atidalijimo variantą, pažymėdami, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 176,15 kv.m. ploto butas, yra dviejų aukštų namo antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovams R. K. ir T. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 35/100 dalis buto, I. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/100 dalis buto, atsakovei E. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis buto, o atsakovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/100 dalis buto. Ieškovai minėtame bute negyveno, o atsakovai, savo buto dalį savavališkai atsitvėrę rakinamomis durimis, taip pat negyvena. Šiuo metu Butas yra avarinės būklės. Atsakovai savo buto dalį užėmė savavališkai, ją atskyrė durimis, o taip pat užėmė patalpą 4-2a. Su atsakovais nepavyko surasti abipusiai priimtino atidalijimo sprendimo. Pažymėjo, kad atsakovams buvo siūloma pirmumo teise pirkti parduodamas ieškovų dalis, tačiau atsakymo iš jų negavo, o siūlomi atidalijimo variantai atsakovams netiko, nors savo variantų jie nepasiūlė.
Atsiliepimas
Atsakovas G. T. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad atidalijimas neįmanomas, nes nėra galimybės natūra suformuoti atskirus turtinius vienetus dėl jų specifikos - bendro naudojimo mechaninės, elektros ir kitos įrangos, o taip pat negalima to kompensuoti pinigais. Pažymėjo, kad savavališkai neužėmė nei buto dalies, nei atsitvėrė ir užrakino duris koridoriuje. Stiklines duris įrengė siekiant apsisaugoti nuo šalčio ir triukšmo, be to savo dalyje atliko kapitalinį remontą (b.l. 81-82).
Bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovai G. T. ir E. T. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atidalijo ieškovams ir atsakovams priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)):
atidalijo atsakovei E. T. patalpas plane (b.l. 189) pažymėtas indeksais – 4-2a (2,82 kv.m.), 4-3 (11,13 kv.m.), 4-3a (2,48 kv.m.), 4-4a (15,82 kv.m.) - viso 32,25 kv.m.;
atidalijo atsakovui G. T. patalpas minėtame plane pažymėtas indeksais – 4-1 (20,48 kv.m.), 4-1a (5,62 kv.m.) - viso 26,10 kv.m.;
atidalijo ieškovams R. K. ir T. K. patalpas minėtame plane pažymėtas indeksais 8-1 (15,60 kv.m.), 8-3 (12,90 kv.m.), 8-4 (2,49 kv.m.), 8-5 (2,59 kv.m.), 8-6 (20,90 kv.m.) ir 8-7 (10,33 kv.m.) viso – 64,81 kv.m. ir koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m.), iš viso – 68,86 kv. m.;
atidalijo ieškovei I. P. patalpas minėtame plane pažymėtas indeksais 3-1 (11,02 kv.m.) ir 3-2 (16,72 kv.m.) iš viso – 27,74 kv.m.
Minėtame plane koridoriaus dalį pažymėtą raidėmis B ir F dalijo šalims per pusę.
R. K. ir T. K. lėšomis kompensavo atsakovui G. T. 2194,35 Lt., o atsakovei E. T. - 2710,65 Lt.
Priteisė iš atsakovų E. T. ir G. T. lygiomis dalimis ieškovų R. K. ir T. K. naudai 2 936 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 1 468 Lt (po 425,16 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų E. T. ir G. T. lygiomis dalimis ieškovės I. P. naudai 3023 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 1 511,50 Lt (po 437,76 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų E. T. ir G. T. lygiomis dalimis valstybės naudai 76,78 Lt, t.y. po 38,39 Lt (po 11,12 Eur) pašto išlaidų. Nustatė, kad atsakovai, žinodami apie šalims priklausančio turto avarinę ir nuolat blogėjančią būklę, gindami išimtinai tik savo interesus (nors teismui pripažino faktiškai nesinaudojantys turimu ginčo turtu), nepaisydami susidariusios situacijos grėsmingumo bei to, kad iš esmės yra pažeidžiami visų bendraturčių interesai, nerodė suinteresuotumo šį ginčą išspręsti abiem šalims įmanomai tinkamu būdu, nors ir pripažino, kad esama padėtis yra labai bloga ir jų taip pat netenkina.
Įvertinęs šalių elgesį, nagrinėjamos bylos kontekste, teismas darė išvadą, kad kito bendraturčio (konkrečiai atsakovų) nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Kadangi ieškovai, siekdami atidalyti jiems tenkančią dalį, į bylą pateikė net devynis (b.l. 6-8, 57-61, 189-190) galimus atidalijimo variantus ir iš esmės įrodė, jog jie siūlo bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdus priimtinus ir kitiems bendraturčiams, visgi iš atsakovų, turinčių teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus, tačiau šia teise nesinaudojusių, kitų galimų atidalijimo variantų negavo. Atsakovai savo nesutikimą dėl ieškovų pareikštų atidalijimo būdų grindė tuo, kad ieškovai pareikštu ieškiniu siekia pažeisti jų (atsakovų) nuosavybės teises į daiktą. Teismas, vertindamas šalių elgesį ginčo metu pažymėjo ir tai, kad kilus šalių ginčui, atsakovams buvo siūloma pirmenybė pirkti kitų bendraturčių dalis (b.l. 48), tačiau jie savo pozicijos šiuo klausimu ieškovams nepateikė (CK 4.79 straipsnis). Teismas darė išvadą, kad susidariusioje situacijoje optimaliausias ir visų šalių interesus mažiausiai pažeidžiantis atidalijimo variantas būtų toks: atsakovei E. T. atidalijant patalpas plane (b.l. 189) pažymėtas indeksais – 4-2a (2,82 kv.m.), 4-3 (11,13 kv.m.), 4-3a (2,48 kv.m.), 4-4a (15,82 kv.m.) - viso 32,25 kv.m., atsakovui G. T. atidalijant patalpas minėtame plane pažymėtas indeksais – 4-1 (20,48 kv.m.), 4-1a (5,62 kv.m.) - viso 26,10 kv.m., ieškovams R. K. ir T. K. atidalijant patalpas minėtame plane pažymėtas indeksais 8-1 (15,60 kv.m.), 8-3 (12,90 kv.m.), 8-4 (2,49 kv.m.), 8-5 (2,59 kv.m.), 8-6 (20,90 kv.m.) ir 8-7 (10,33 kv.m.) viso – 64,81 kv.m., o taip pat koridoriaus dalį tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m.), iš viso – 68,86 kv. m., o ieškovei I. P. atidalijant patalpas minėtame plane pažymėtas indeksais 3-1 (11,02 kv.m.) ir 3-2 (16,72 kv.m.) iš viso – 27,74 kv.m. Koridoriaus dalį minėtame plane pažymėtą tarp raidžių B ir F padalijant šalims per pusę, tuo pačiu ieškovų R. ir T. K. lėšomis atsakovui G. T. kompensuojant 2194,35 Lt., o atsakovei E. T. kompensuojant 2710,65 Lt.. Nurodytas kompensacijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į VĮ Regsitrų centro nurodytą turto vidutinę rinkos vertę (b.l. 11-12), masinį vertinimą (b.l. 116) ir faktinę turto būklę (b.l. 13-21), vieną kv.m. įvertinant 1865 litais, kas teismo nuomone, konkrečiu atveju laikytina patikimais duomenimis ginčo buto vertei nustatyti, nes naujesnių duomenų apie ginčo buto rinkos vertę byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės ir atsakovo paaiškinimus, kad ieškovų siūlomi atidalijimo variantai pažeidžia jų, kaip savininkų teises naudotis jiems priklausančiomis buto dalimis pagal jų paskirtį, nes apeliantė ir atsakovas neteko galimybės naudotis virtuve, tualetu ir pagalbine patalpa. Atidalintoje koridoriaus dalyje yra veikiantis vandentiekio įvadas su vandens skaitliuku, skundžiamu sprendimu visiškai apribojama apeliantės teisė naudotis šaltu vandeniu ir kanalizacija. Be to, pagal vidaus dujotiekio atstatymo projektą dujotiekis turi būti pravestas taip pat per atidalintą koridoriaus dalį.
2. Ieškovai nepateikė teismui techninių sąlygų savo pasiūlytų atidalijimo variantų įgyvendinimui. Pagal teismo sprendimą atidalijus bendros nuosavybės dalis ir paskyrus G. T. patalpą plane pažymėtą indeksu 4-1a, apeliantė net fiziškai negali patekti į jai atidalintas patalpas plane pažymėtas 4-3 ir 4-3a. Nei viename iš ieškovų pasiūlytų atidalijimo variantų nebuvo pasiūlyta, kad visiškai neliktų bendrojo naudojimo turto dalių, todėl jau vien dėl to teismas neturėjo atidalinti turto. Be to, siūlyti variantai nebuvo pagrįsti statybos techninių reglamentų laikymusi.
3. Teismas neturėtų vadovautis 2012-05-04 pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo avariniu aktu, nes komisija, įvertinusi pastatą, kuriame yra ginčo patalpos, buvo sudaryta pažeidžiant organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento „Statinių avarinės būklės pripažinimo organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“, STR 1.12.01:1996, nustatytą būklės įvertinimo komisijos sudarymo tvarką.
Ieškovai atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2004-04-23 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta jokių konkrečių atsakovės perkamų patalpų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad buto dalių atidalijimas yra negalimas, nes ieškovai yra įsipareigoję naudoti konkrečias buto patalpas, nepagrįstas. Sprendimu atsakovams buvo paskirtos buto patalpos, kurias atsakovai ir taip yra faktiškai užėmę, be to, atsakovai į savo buto dalį jau yra įvedę vandentiekį. Apeliantė turėjo teisę teismui teikti savo pasiūlymus, siūlyti kitokius atidalijimo variantus, bet to nedarė. Ieškovų manymu, žala, susijusi su galimybės naudoti atidalijamas buto dalis pagal jų paskirtį sumažėjimu, nelaikytina neproporcinga, nes faktiškai nei ieškovai, nei atsakovai neturi galimybės naudotis esama virtuve ir tualetu, jie yra avarinės situacijos. Byloje nėra įrodymų, kad buto dalyje tarp linijų F ir G yra vandentiekio įvadas ir per šią dalį turėtų būti pravestas dujotiekis. Be to, sprendimu atidalijus buto dalis, pastato bendri inžineriniai tinklai ir konstrukcijos liks bendrąja ieškovų ir atsakovų nuosavybe. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kodėl teismo parinktas buto atidalijimo variantas negalėtų būti praktiškai įgyvendintas, nepagrindžia, kokiems konkrečiai teisės aktų reikalavimams prieštarauja ieškovų pateiktas atidalijimo projektas. Apeliantės argumentai, kad ji neva faktiškai gyvena bute ir savo lėšomis yra sutvarkiusi savo užimamas buto patalpas, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi. Atsakovams buvo paskirta būtent ta dalis, kurią jie faktiškai užėmę. Apeliantės nurodytas LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymas Nr. 156 neteko galios 2004-01-21, t.y. dar iki ieškovų pateikto 2012-05-04 akto surašymo dienos ir dėl to jam nėra taikytinas. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau šias aplinkybes apeliantė turėjo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų šiuos įrodymus atsisakyti priimti.
2015-07-09 gautas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti 605 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad 2014-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2015-02-05 teismo nutartimi, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, ieškovams ir atsakovams asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis butas buvo padalintas, atidalijant kiekvienam iš bendrasavininkių priklausančią dalį iš bendros dalinės nuosavybės, tačiau paliekant bendram naudojimui patalpas, kurios ieškovų pateiktame atidalijimo plane ( t., I, b. l. 189) nėra pažymėtos indeksais, bet nurodytas jų plotas - 21,22 kv m, bei šio ploto dvi kraštinės plane pažymėtos raidėmis B ir F.
CK 4.80 straipsnis reglamentuoja atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau klausimas, ar galimas atidalijimas tokiu būdu, kad atskiros patalpos atidalijamos bendrasavininkiams, o dalis jų paliekama bendram naudojimui, nėra įstatymo reglamentuojamas, todėl turi būti atsižvelgiama į suformuotą teisminę praktiką atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose. Teismas sprendime nurodo, kad šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė ir suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, tačiau išvadoje nusprendžia priešingai, t.y. palieka dalį bendrosios nuosavybės nesavarankiškam valdymui, o valdymui visiems bendraturčiams. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovų atstovas nurodo teisminės praktikos pavyzdį, t.y. LAT išplėstinės kolegijos 2008-11-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, kurioje teigiama, kad visiškas atidalijimas nėra vienintelis atidalijimo būdas, nes, atsižvelgiant į daikto fizinį nedalumą, jo naudojimo pobūdį, gali būti atidalijama ir daikto dalis, ypač kai atidalijamas daiktas yra pagrindinis ( CK 4.12 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad iš CK 4.12-4.15 straipsnių normų darytina išvada, kad daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas. Jeigu bendraturčiui jį galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, bendraturčio pasirinktas pagrindinio daikto visiško atidalijimo būdas, tačiau kartu antraeiliam daiktui pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, pvz., naudojimosi tvarkos nustatymą, toks nuosavybės teisės įgyvendinimas savaime nesudaro kliūčių pagrindiniam daiktui atidalyti. Taigi, iš to darytina išvada, kad tokiu atveju, kai nėra galimybės visiškai atidalyti turto tarp bendraturčių, patalpoms, kurios lieka bendram naudojimui, nustatoma naudojimosi tvarka, o kitos patalpos atidalijamos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu paliko bendram naudojimui tik dalį koridoriaus, antraeilis daiktas, t.y. koridorius nebuvo paliktas visas bendram naudojimui, buvo atidalinta šio antraeilio daikto dalis, jį paskiriant asmeninėn nuosavybėn atsakovams E. T. ir G. T., atitinkamai nurodant kaip jiems paskiriamas patalpas, pažymėtas 2012-04 plane indeksais 4-3a ( 2,48 kv m ) ir 4-1a ( 5,62 kv m ). Dalis antraeilio daikto-koridoriaus teismo sprendimu paskirta ieškovams R. K. ir T. K., paskirtos patalpos plotas 4,05 kv m, patalpų indeksas nenurodytas. Pripažintina, kad antraeilis daiktas tarnauja pagrindiniam, t.y. buto kambariams, todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas tik paliekant bendram naudojimui visą antraeilį daiktą, jo paskirties pakeitimas ir dalies antraeilio daikto pakeitimas pirmaeiliu daiktu galimas esant visų bendraturčių sutikimui ar padarius išvadą, kad bendraturčių, nesutinkančių su tokiu patalpų paskirties pakeitimu atsisakymas ją pakeisti yra nepagrįstas.
Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus dėl netinkamo atidalijimo, kaip pažeidžia jų, kaip savininkų teisės naudotis jiems priklausančiomis buto dalimis pagal jų paskirtį, nes apeliantė ir atsakovas neteko galimybės naudotis virtuve, tualetu ir pagalbine patalpa. Pagal byloje esančius inventorizacijos duomenis , bute yra dvi virtuvės, pažymėtos indeksais 4-4a ( 15,82 kv m) ploto ir 4 B-1( 15,60 kv m ploto), tualetas- 4-4 ( 2,49 kv m ploto). Tualeto patalpa, 2012-04 plane pažymėra nauju indeksu - 8-4, buvo paskirta asmeninėn nuosavybėn ieškovams R. K. ir T. K., nepaskiriant bendran naudojimui patalpų, kurios turi bendro naudojimo paskirtį ir nesiūlant kitiems bendraturčiams paskirti naudojimui šiam tikslui kitų patalpų, pripažintina, kad patvirtintas atidalijimo projektas pažeidė apeliantų teisėtus interesus, turint asmeninėje nuosavybėje jiems paskirtas patalpas naudotis ir vandentiekio-kanalizacijos paslaugomis, kurios tiekiamos dalijamam butui. Nepaskiriant ir nenumatant galimybės atsakovams E. T. ir G. T. naudotis buto bendru tualetu ir vonia, tuo pažeisti jų interesai, todėl patvirtintas atidaljimo projektas negali būti pripažintas tenkinančiu esminius bendraturčių poreikius, naudojantis turima nuosavybe.
Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl šio argumento nurodyta, kad atsakovai į savo faktiškai užimtą buto dalį jau yra įsivedę vandentiekį, kad atidalijus sprendime nurodytu būdu, atsakovė turės teisę įsivesti ir įrengti visus reikalingus inžinerinius tinklus jai priskirtose patalpose. Ieškovų pasiūlymas jiems paskirti patalaps, kuriose yra įvesti inžineriniai tinklai ir kurie iki siūlomo atidalijimo buvo bendro naudojimo patalpomis, bei siūlymas kitiems bendraturčiams patiems, t.y. savo lėšomis įsirengti šiuos tinklus, nesiūlant jiems atitinkamai kompensuoti šio įsirengimo išlaidų, neatitinka teisingo bei sąžiningo bendraturčių interesų pusiausvyros principo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai siūlo patvirtinti atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės planus, kuriais siūlo žymiai didesnės turtinės vertės patalpas ( atsižvelgiant į tai, kad šias patalpas galima naudoti pagal jų paskirtį, t.y. kaip gyvenamąsias), o atsakovams siūlo skirti patalpas, kurių naudojimas be neproporcingos žalos jų paskirčiai negalimas, neįdėjus papildomų lėšų, kurios reikalingos vandentiekio, kanalizacijos įrengimui, atskirų tualeto-vonios patalpų įrengimui. Ieškovai, siūlydami tokius atidalijimo variantus, kurie reikalauja naujų patalpų įrengimo bei inžinerinių tinklų įrengimo, turi pareigą pateikti išlaidų, reikalingų tokiam įrengimui, sąmatas, bei siūlyti šių išlaidų pasidalijimo variantus. Nesant byloje tokių pasiūlymų, darytina išvada, kad ieškovai turi galimybę realizuoti jiems priklausančią teisę atsidalyti nuosavybės teise jeims priklausančias buto dalis iš bendros nuosavybės, siūlydami palikti bendram naudojimui ne tik dalį pagrindiam daiktui tarnaujančios patalpos - koridoriaus, bet ir siūlydami palikti bendram naudojimui kitas patalpas, kurios yra antraeilės pagrindinio atžvilgiu, t.y. tualeto, vonios, virtuvės, pagalbines patalpas. Tuo atveju, jei toks atsidalijimo projektas būtų nepriimtinas nei vienam iš bendraturčių, ieškovai turi galimybę pateikti siūlymus atlyginti atidalijamiems bendraturčiams lėšas, reikalingas jiems skiriamose dalyse įrengti inžinerinius tinklus, kurie leistų kambarius naudoti pagal jų gyvenamąją paskirtį. Ieškovai buloje teikė pasiūlymus, kuriais siekė atidalijimo iš bendro turto naudingesnėmis jiems sąlygomis, nesiūlydami variantų, kuriais būtų laikomasi bendraturčių interesų pusiausvyros, todėl jų pateikti įrodymai turėjo būti pripažinti atmestinais. Teismas, patenkindamas ieškinį, netinkamai veritno įrodymus byloje, netinkamai taikė CK 4.30 straipsnio nuostatas, todėl sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies ir 330 straipsnio pagrindais.
Atsakovės nurodyti skundo argumentai, jog ieškovams paskirtoje patalpoje, t.y. koridoriaus dalyje, pažymėtoje linijomis F ir G, yra vandentiekio įvadas su skaitliuku, kad per šią dalį turi būti pravedamas dujotiekis į atsakovei siūlomas paskirti patalpas, kad ji fiziškai negalės patekti į jai priskirtas patalpas 4-3 ir 4-3a, priimtini, tai irgi leidžia daryti išvadą, kad patvirtintas atidalijimo planas pažeidė atsakovės interesus.
Panaikinus teismo sprendimą, teismo turėtas išlaidas procesiniams dokumentams įteikti – 22,24 Eur turi atlyginti valstybei lygiomis dalimis ieškovai, taip pat jie turi atlyginti atsakovės turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti – 50,87 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u sprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei E. T. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų I. P. ( a/k (duomenys neskelbtini) , R. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) , T. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) po 16,95 Eur ( šešiolika eurų 95 euro ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovų I. P. (a/k (duomenys neskelbtini) R. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) T. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) po 7,41 ( septynis eurus 41 euro ct) Eur Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.