- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- AN2-75-491/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00123-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- D. P.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį 1800 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį 60 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 35 Eur bauda; pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį 400 Eur bauda; pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 1800 Eur bauda.Jis buvo nubaustas už tai, kad 2017 m. sausio 6 d. apie 19.30 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su iš priekio važiavusia transporto priemone „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti nukentėjusiajam A. M., kuriam padaryta 1500 Eur žala. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Be to, jo vairuota transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be valstybinės techninės apžiūros. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 14, 127, 219.1, 220 ir 226 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo : panaikinti apylinkės teismo nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, jo veikoje nesant šio nusižengimo požymių; už kitus administracinius nusižengimus jam paskirtas nuobaudas subendrinti iš naujo. Jis nesutinka su apylinkės teismo nutarimu dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl netinkamai vertino įvykį ir taikė teisės normas. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino nukentėjusiojo A. M. parodymus. Apeliantas pabrėžia, kad nukentėjusysis nematė, kas vairavo automobilį „Mercedes Benz“. Jo teigimu, teismas negalėjo remtis ir tuo, kad po eismo įvykio apklaustas policijos pareigūnų A. M. jį (Pažeidėją) nurodė kaip automobilio vairuotoją, kadangi šią aplinkybę nukentėjusysis suprato klaidingai. O būtent, po eismo įvykio jis priėjo prie A. M. (nes kitų asmenų jau nebebuvo) ir tarėsi dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo; kiek vėliau jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo su automobiliu „Mercedes Benz“; po eismo įvykio A. M. buvo susijaudinęs. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad po eismo įvykio automobiliai sustojo iš dalies kontaktuodami šonais ir tai nesudarė sąlygų A. M. pamatyti automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoją. Cituodamas apylinkės teismo nutarimą, apeliantas skunde nurodo, kad automobilyje „Mercedes Benz“ įvykio metu buvo trys asmenys – jis (Pažeidėjas) ir dar dvi merginos, tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti minėtą automobilį įvykio metu vairavusį asmenį. Pabrėžia, kad jis kategoriškai neigė vairavęs automobilį ir viso proceso metu nuosekliai davė parodymus, kad vairavo mergina, vardu Iveta. Nors nukentėjusysis A. M. jį (Pažeidėją) buvo įvardinęs vairuotoju, teismo posėdžiu metu jis paneigė šią aplinkybę, daug kartų patvirtindamas, kad vairuotojo nematė, be to, kaip minėta, A. M. automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo ir negalėjo matyti dėl po įvykio buvusio transporto priemonių išsidėstymo. Tokiu būdu, apelianto teigimu, šioje byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad būtent jis vairavo automobilį „Mercedes Benz“, todėl visi neaiškumai ir abejonės turi būti aiškinamos jo naudai. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodytu teiginiu, jog jis teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį vairavo viena iš merginų, buvusių su juo kavinėje, ir teigia, kad tokių aplinkybių jis teismo posėdžio metu nenurodė. Skunde jis tvirtina, kad su minėtomis merginomis jis kavinėje nebuvo, o su jomis susitiko šalia kavinės. Apeliantas akcentuoja, kad byloje nebuvo atlikta ekspertizė, nebuvo apklausti specialių žinių turintys asmenys, kurie galėjo paaiškinti po eismo įvykio ant jo viršugalvio buvusio sužeidimo atsiradimo aplinkybes, todėl jis nesutinka su apylinkės teismo nutarimo teiginiais, jog minėtas sužeidimas yra būdingas sėdinčiajam priekinėje, o ne galinėje automobilio sėdynėje. Nurodo, kad teismas neturi kompetencijos spręsti apie sužeidimų pobūdį ir jų kilimo aplinkybes. Taip pat Pažeidėjas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Teigia, kad jis A. M. siūlė nekviesti policijos, nes šiuo atveju pakako užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o deklaraciją nurodė pildyti ne jo vardu dėl to, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo kitas asmuo. Kadangi A. M. su tuo nesutiko, jis (Pažeidėjas) nusprendė esant reikalinga pabėgusias merginas pasivyti. Dėl šių priežasčių jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo automobiliu „Mercedes Benz“ ir bandė surasti eismo įvykį sukėlusią vairuotoją. Apeliantas prieštarauja apylinkės teismo teiginiui, kad jo teismo posėdžio metu duotų parodymų negalima patikrinti ANK numatytais procesiniais veiksmais. Jis tvirtina, kad tik administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija turi pareigą įrodyti asmens kaltumą, o ne nusižengimo padarymu kaltinamas asmuo – savo nekaltumą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, kad Pažeidėjas nubaustas teisėtai ir pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes, remiantis surinktais įrodymais, kurių visuma įvertinta pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pastebėtina, kad apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos), tačiau iš skundo turinio taip pat matyti, kad jis ginčija savo kaltę ir dėl ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (dėl eismo įvykio sukėlimo). Tačiau, nežiūrint to, kad Pažeidėjas skunde aiškiai neišreiškia prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą apylinkės teismo nutarimą patikrina ir šioje dalyje, nelaikydamas tai apeliacinio skundo ribų peržengimu, kadangi pagal teismų praktiką, šios instancijos teismas privalo atsakyti į esminius apelianto skundo argumentus, juolab tokio prašymo neįrašymą apeliaciniame skunde šiuo atveju galima vertinti tik kaip techninę klaidą.Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Pažeidėjas neginčija eismo įvykio fakto, tačiau kaltu dėl šio eismo įvykio neprisipažįsta ir tvirtina, jog ne jis vairavo automobilį, o jo pažįstama. Taip pat, Pažeidėjo nuomone, iš eismo įvykio vietos jis nepasitraukė, kadangi išvažiavo tik siekdamas pavyti automobilį vairavusią ir po eismo įvykio pabėgusią merginą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Utenos rajono apylinkės teismas, pripažindamas Pažeidėją padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime pakankamai aiškiai ir nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis apeliacinės instancijos teismas neabejoja. Nors nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde Pažeidėjas savo kaltės dėl minėtų skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo neprisipažįsta, tačiau, įvertus administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą, naikinti teisėtą ir pagrįstą Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis neparemtais Pažeidėjo skundo teiginiais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus ir jo skundžiamus administracinius nusižengimus patvirtina vertinamą įvykį, o tuo pačiu ir Pažeidėją, po eismo įvykio išlipantį iš automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo vietos, matęs nukentėjusysis A. M., kurio parodymus patvirtina liudytojų policijos pareigūnų A. S. ir Ž. G. parodymai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai.Kaip matyti, kritikuodamas nukentėjusiojo A. M. parodymus, Pažeidėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog nematė, kas vairavo automobilį „Mercedes Benz“. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka tik iš dalies, kadangi visais atvejais turi būti vertinama nukentėjusiojo (ar kito proceso dalyvio) parodymų visuma, o ne atskiros šios visumos dalys (išimtinai palankios administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui). Iš tiesų, nukentėjusysis A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje iš pradžių parodė, kad nematė, kas vairavo automobilį „Mercedes Benz“. Visgi, teismui pagarsinus byloje esantį A. M. 2017 m. sausio 6 d. rašytinį paaiškinimą (10 b. l.), nukentėjusysis parodė, kad tuo metu įvykio aplinkybes nurodė teisingai ir šiuo metu įvykio aplinkybių detaliai neprisimena. Taigi, tuo nukentėjusysis A. M. patvirtino jo pirminiame paaiškinime nurodytų aplinkybių teisingumą. Toliau matyti, kad kitose nagrinėjamo įvykio detalėse nukentėjusiojo A. M. parodymai bei jo rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa. O būtent, jis parodė, kad po eismo įvykio matė nuo automobilio „Mercedes Benz“ nueinančias dvi merginas; po eismo įvykio prie jo priėjęs Pažeidėjas prašė eismo įvykio deklaraciją užpildyti kitos asmens vardu, tačiau jis nesutiko to daryti ir kadangi matė, jog Pažeidėjui buvo sužeista galva, paskambino trumpuoju pagalbos numeriu; po skambučio Pažeidėjas sėdo į automobilį „Mercedes Benz“ ir pasakė, kad nori jį patraukti, tačiau iš eismo įvykio vietos jis nuvažiavo. Svarbu ir tai, kad 2017 m. sausio 9 d. nukentėjusysis A. M. atpažino Pažeidėją kaip asmenį vertinamo įvykio metu vairavusį automobilį „Mercedes Benz“ ir sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas A. M. automobilis (18-20 b. l.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus faktą, kad po nagrinėjamo eismo įvykio iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo praėję jau 2 mėnesiai, analizuojamas nukentėjusiojo A. M. parodymų ir jo rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių nesutapimas nesudaro pagrindo abejoti visų jo parodymų teisingumu, juolab, kaip minėta, nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes apie automobilį „Mercedes Benz“ įvykio metu vairavusį asmenį. Dėl šio, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad minėtas prieštaravimas nukentėjusiojo parodymuose yra pašalintas. Šių išvadų niekaip nepaneigia ir apeliaciniame skunde Pažeidėjo dėstomos aplinkybės apie tai, kad dėl eismo įvykio mechanizmo ir po eismo įvykio buvusio automobilių išsidėstymo A. M. negalėjo matyti automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie apelianto pasvarstymai niekaip nenuneigia nukentėjusiojo A. M. pirminių paaiškinimų, kad jis matė iš automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo vietos išlipantį būtent administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Todėl, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo A. M. parodymus (jų visumą) laikė teisiškai reikšmingais ir jais skundžiamame nutarime vadovavosi konstatuodamas, kad būtent Pažeidėjas įvykio metu vairavo automobilį. Nukentėjusiojo A. M. išdėstytai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų Ž. G. ir A. S. parodymai. Šie liudytojai parodė, kad pagal pranešimą nuvykę į įvykio vietą, rado sudaužytą automobilį „Volvo“; nukentėjusysis nurodė, kad į jo eismo juostą įvažiavo automobilis „Mercedes Benz“, po susidūrimo iš šio automobilio išlipo dvi merginos ir pabėgo; nukentėjusysis pateikė, pasak jo, automobilį „Mercedes Benz“ vairavusio vairuotojo nuotrauką, darytą mobiliuoju telefonu įvykio vietoje. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir pareigūno Ž. G. 2017 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime (21 b. l.). Tokiu būdu, netikėti nukentėjusiojo A. M. ir šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Viso proceso metu šių proceso dalyvių parodymai iš esmės buvo nuoseklūs, pakankamai detalūs, sutapo tarpusavyje bei atitiko rašytinius nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis, apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis bei abu liudytojai, be viso ko, buvo įspėti ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nei nukentėjusiojo A. M., nei liudytojų Ž. G. ir A. S. suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Ir nors nukentėjusiojo A. M. parodymai dėl automobilį „Mercedes Benz“ vairavusio asmens teismo posėdžio metu iš pradžių skyrėsi nuo jo pirminio rašytinio paaiškinimo, tačiau, kaip minėta, šie prieštaravimai buvo pašalinti ir tai nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos įrodymai. Vertinant Pažeidėjo parodymų objektyvumą ir patikimumą matyti, jog juose yra prieštaravimų, kurių, kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo apylinkės teismas, negalima patikrinti ANK numatytais procesiniais veiksmais. Apie įvykio aplinkybes Pažeidėjas davė parodymus tik pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo jam pažįstama mergina, kurią su kita pažįstama mergina sutiko prie Utenoje esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, kiek vėliau, to paties teismo posėdžio metu Pažeidėjas parodė, kad tik mano, jog vairavo mergina, kurios vardas I., jos nepažįsta, o kitos merginos jis visai nepažįsta. Akivaizdu, kad Pažeidėjas apylinkės teismui negalėjo nurodyti detalesnių galimai įvykyje dalyvavusių liudytojų duomenų, o dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas Pažeidėjo versijos ir negalėjo patikrinti šias įvykio liudytojas teismo posėdyje apklausdamas. Beje, tai, kad po eismo įvykio iš automobilio „Mercedes Benz“ išlipo dvi merginos ir iš eismo įvykio vietos jos pasišalino, patvirtino ir nukentėjusysis A. M.. Tačiau tai, kad nei viena iš šių liudytojų byloje nebuvo apklausta, nepaneigia išvados, jog automobilį „Mercedes Benz“ vairavo ir eismo įvykį sukėlė būtent Pažeidėjas, kadangi tai yra įrodyta prieš tai jau aptartų įrodymų visuma. Be to, pritariant pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvams, iš tiesų yra visiškai nelogiška, jog Pažeidėjas jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį duotų vairuoti, anot jo, jam mažai pažįstamam ar net visiškai nepažįstamam asmeniui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje Pažeidėjo iškelta versija apie automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoją ne tik kad nėra patvirtinta, bet ją paneigia objektyvūs bylos įrodymai. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas atkreipia dėmesį, kad jis su dviem merginomis susitiko šalia kavinės „(duomenys neskelbtini)“, o ne kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, šioje kavinėje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios faktinės aplinkybės neatitikimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų teisinių išvadų teisingumu. Pažeidėjas skunde nesutinka ir su apylinkės teismo nutarimo teiginiais, jog po eismo įvykio ant jo viršugalvio buvęs sužeidimas yra būdingas sėdinčiajam priekinėje, o ne galinėje automobilio sėdynėje, kadangi teismas nėra kompetentingas spręsti apie sužeidimų pobūdį ir jų kilimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo Pažeidėjo skundo argumentu taip pat sutinka tik iš dalies. Iš tiesų, tam tikrais atvejais bylą nagrinėjančiam teismui reikia specialių žinių, todėl įstatymas teismui suteikia galimybę kreiptis į specialistus ar ekspertus dėl teismo medicinos išvados ar ekspertizės akto surašymo. Tačiau, priešingai Pažeidėjo skundo teiginiams, specialistai ar ekspertai bylos faktinių aplinkybių nenustato, kadangi visais atvejais tai yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga. Be to, nagrinėjamu atveju byloje esančių objektyvių duomenų yra pakankamai Pažeidėjo kaltei pagrįsti, jie sudaro loginę įvykių seką, todėl papildomas įrodymas apie Pažeidėjo sužalojimus, atsiradusius eismo įvykio metu, nebuvo objektyviai būtinas.Tokiu būdu, apelianto parodymai, jog automobilio „Mercedes Benz“ jis nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, kaip prieštaraujantys ir neatitinkantys byloje surinktų įrodymų viseto pagrįstai buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismu, kad Pažeidėjas, pateikdamas savo nagrinėjamo įvykio versiją, taip tiesiog siekė išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad Pažeidėjas administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz“, ir jo nesuvaldęs sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti tiek jo vairuotas, tiek nukentėjusiojo A. M. automobiliai. Todėl, apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Pažeidėjo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Pažeidėjo skundo argumentą, kad iš eismo įvykio vietos su automobiliu „Mercedes Benz“ jis išvažiavo ne tyčia, o siekdamas rasti prieš tai šį automobilį vairavusią ir eismo įvykį sukėlusią merginą. Prieš tai nustačius, kad Pažeidėjas neabejotinai sukėlė eismo įvykį ir paneigus jo versiją apie neva šį eismo įvykį sukėlusią merginą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pažeidėjo elgesys po eismo įvykio šiuo atveju neatleidžia jo nuo pareigos laikytis KET reikalavimų. KET 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. O KET 219.4 punktas numato, kad kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pažeidėjas, supratęs, jog sukėlė eismo įvykį ir kad nukentėjusysis A. M. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes pastarasis pamatė sužalotą Pažeidėją (kas matyti ir iš byloje esančiame kompaktiniame diske esančių nuotraukų, darytų po eismo įvykio), pasielgė KET nenumatytu būdu ir užuot laukęs specialiųjų tarnybų iš įvykio vietos pasišalino. Nors Pažeidėjas apeliaciniame skunde dėmesį skiria ir aplinkybių po įvykusio eismo įvykio aiškinimui, bandydamas pateisinti savo elgesį, tačiau pažymėtina, kad asmuo, įgijęs vairuotojo pažymėjimą (nors šiuo metu ši specialioji teisė iš jo yra atimta), turėjo žinoti apie tai, kad kilus eismo įvykiui ir esant sužalotam jo dalyviui, privaloma pranešti policijai. Pažeidėjas šių KET numatytų pareigų nevykdė, nors tokią galimybę turėjo, juolab jis suprato, kad nukentėjusysis A. M. iškvietė pagalbą, ir nepaisydamas to išvažiavo iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis siekė surasti, anot jo, automobilį „Mercedes Benz“ vairavusią merginą, negali būti vertinamos kaip nusižengimo padarymą pateisinančios ir atsakomybę šalinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo neįtikino ir pats Pažeidėjo deklaruojamas siekis surasti minėtą merginą. O būtent, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (21 b. l.) matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“ buvo rastas (duomenys neskelbtini) namo kieme – taigi, nuo eismo įvykio vietos Pažeidėjas šiuo automobiliu nuvažiavo labai nedidelį atstumą. Iš kompaktiniame diske esančių nuotraukų (44 b. l.) matyti, kad po eismo įvykio automobilis „Mercedes Benz“ buvo sudaužytas ir netinkamas dalyvauti viešajame eisme, todėl Pažeidėjas, sėsdamas prie šio automobilio vairo, elgėsi labai neatsakingai ir vairavo techniškai netvarkingą automobilį. Pagaliau, byloje nėra jokių duomenų, kad Pažeidėjas pasijuto blogai, dėl to pats kvietė pagalbą ar bent ėmėsi pastangų pranešti apie savo buvimo vietą, tokiu būdu neapsunkindamas įvykio aplinkybių nustatymo. Visos šios aplinkybės rodo Pažeidėjo elgesio paskatas – siekį išvengti administracinės atsakomybės. Todėl, nė kiek neabejotina, kad Pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos tyčia, kai turėjo pareigą bei galimybę laikytis KET reikalavimų ir būti įvykio vietoje iki visų jo aplinkybių nustatymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, pagrįstai pripažino juos pakankamais nustatyti Pažeidėjo kaltę padarius nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir pagrįstai išsamiau netyrė bylai esminės reikšmės neturinčių aplinkybių, kurios akcentuojamos apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu kaip teisėtas ir pagrįstas, o Pažeidėjo apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.