- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- eI3-308-422/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02344-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klingai“
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Skirgesa“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 19.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klingai“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Skirgesa“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klingai“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:
1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius, Kauno skyrius) 2022 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. SPR4-11241(14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir Sprendimas);
2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. CSPR-236 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Centrinio registratoriaus sprendimas);
3) įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Klingai“ 2022 m. birželio 22 d. prašymą dėl tarnaujančio kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įregistravimo Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 02-01-8193 pagrindu žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėja yra sklypo (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)) nuomininkė. Jai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Skirgesa“ bendrosios nuosavybės teise priklauso sklypas (duomenys neskelbtini). Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Skirgesa“ nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)).
Tvirtino, jog Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1141 pastatams eksploatuoti buvo patvirtintas žemės sklypų detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriame suprojektuotas apie 0,0500 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę eiti ir transporto priemonėmis važiuoti per sklypą (duomenys neskelbtini) į sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo planu, Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-8193 (toliau – ir Įsakymas) nustatytas 0,0519 ha kelio servitutas, kuriuo suteikiama teisė neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per sklypą (duomenys neskelbtini)į sklypą (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pareiškėjos nuomone, servituto sąvoka lemia, jog kiekvienas servitutas susaisto ne mažiau nei du daiktus, iš kurių bent vienas yra tarnaujantis ir bent vienas – viešpataujantis daiktas. Tai yra neatskiriama nuo bet kurio servituto, tai sudaro pačią servituto prasmę. Todėl kartą nustačius servitutą, jis nuo pat pradžių yra laikomas nustatytu tiek viešpataujančiam, tiek ir tarnaujančiam daiktui.
Pažymėjo, jog Įsakymas, kuriuo nustatytas kelio servitutas, yra galiojantis ir nepanaikintas. Įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre kelio servitutas yra registruotas nuo 2004 m. spalio 27 d., nurodant, jog „suteikiama teisė neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per sklypą (duomenys neskelbtini)“ (dabartinis šio sklypo adresas – (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys yra nurodyti žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau priimant skundžiamus aktus į minėtas aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, galimai per klaidą kelio servitutas nebuvo registruotas žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, pareiškėjos nuomone, šiuo metu susidaro ydinga ir negalima situacija, kai viešpataujančiame daikte kelio servitutas yra registruotas, o tarnaujančiame – ne. Kelio servituto registracijos nebuvimas sklypo (duomenys neskelbtini) registre pažeidžia pareiškėjos teises. Pažymėjo, jog pareiškėjos pastatai buvo pastatyti numatant po du privažiavimus iš priešingų pusių, iš kurių vienas privažiavimas yra per sklypą (duomenys neskelbtini). Šie privažiavimai reikalingi pastatų eksploatavimui, ūkinei veiklai.
Pareiškėjos teigimu, vien tai, jog kelio servitutas buvo pažymėtas žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini), logiškai reiškia, kad jis turėjo būti pažymėtas ir žemės sklypo bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi to nebuvo padaryta, o Įsakymas yra galiojantis ir nepanaikintas, kelio servitutas žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti įregistruotas.
Tvirtino, jog atsakovės atsisakymas pagal pareiškėjos 2022 m. birželio 22 d. prašymą įregistruoti Kelio servitutą žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja teisės aktams, pažeidžia galiojančiais administraciniais aktais sukurtas pareiškėjos teises, jos teisėtus lūkesčius, neatitinka esminių teisės principų.
Pažymėjo, jog, priešingai nei teigia atsakovė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 3 d. sprendimu kelio servitutas nebuvo nei pakeistas, nei panaikintas. Be to, CK 4.130 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus.“ Kelio servitutas pasibaigtų tik nuo jo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, o jis ten yra registruotas nuo 2004 m. spalio 27 d., taigi yra galiojantis ir nepanaikintas. Vadinasi, Teritorinis registratorius skundžiamais sprendimais Kelio servitutą įregistruoti sklypo (duomenys neskelbtini) registre atsisakė neteisėtai ir nepagrįstai.
Tvirtino, jog pareiškėjai nepalanki situacija susiklostė ne dėl jos kaltės, o dėl institucijų aplaidžiai atliktų pareigų, neįgyvendinant vieno ir to paties Detaliojo plano sprendinių, nes nustatant dviejų sklypų (t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis nebuvo užtikrintas jų suderinamumas. Skundžiamais aktais atsakovė, esant galiojančiam jos pačios administraciniam aktui ir Kelio servituto registracijai, priėmė ankstesniam sprendimui prieštaraujančius skundžiamus sprendimus, kurie yra nelogiški, neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.
Pažymėjo, jog ginčo nagrinėjimo išankstine ne teismo tvarka paskirtis yra patikrinti Teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne situaciją išnagrinėti iš naujo. Nurodė, jog Kauno skyriaus Sprendime pareiškėjos prašymas buvo atmestas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. laikoma, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka minėto Įstatymo reikalavimų. Centrinio registratoriaus Sprendime buvo paneigtas minėtas Kauno skyriaus nurodytas prašymo atmetimo teisinis pagrindas ir remiamasi nauju Teritorinio registratoriaus Sprendime nenumatytu pagrindu – minėto Įstatymo 29 straipsnio 8 punktu, t. y. Centrinis registratorius nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktų dokumentų duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėjos nuomone, Centrinio registratoriaus Sprendimo argumentai, kurie yra papildomai grindžiami 2004 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 29 straipsnio 8 punktu, peržengia ginčo nagrinėjimo ribas, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytą draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principą, pablogina pareiškėjos padėtį, pažeidžia jos teises. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Registrų centre 2022 m. birželio 22 d. buvo gautas UAB „Klingai“ prašymas Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 02-01-8193 pagrindu įregistruoti daiktinę teisę – tarnaujantį kelio servitutą žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Skirgesa“. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Įsakymo pagrindu kelio servitutas įregistruotas pareiškėjos nuomojamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), kaip viešpataujančio daikto, registro įraše; pareiškėja, kaip sklypo nuomininkė, naudojasi 519 kv. m viešpataujančiu kelio servitutu sklype (duomenys neskelbtini).
Atsakovė tvirtino, jog nei Įsakymo patvirtinimo metu, nei kelio servituto įregistravimo pareiškėjos nuomojamo sklypo registro įraše metu sklypas (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamasis daiktas, nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, jog sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas vėliau, t. y. 2004 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-9985 pagrindu. Šio Įsakymo 3 priede buvo nurodyti įregistruojami servitutai, tačiau pareiškėjos nurodomo servituto tarp jų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, sklypo (duomenys neskelbtini) registro įraše buvo įregistruoti būtent minėtame Įsakyme, kurio pagrindu suformuotas šis sklypas, nurodyti servitutai. Įregistravus aptariamą sklypą Nekilnojamojo turto registre, prašymas dėl tarnaujančio kelio servituto įregistravimo Įsakymo pagrindu niekada nebuvo paduotas.
Pažymėjo, jog UAB „Skirgesa“ priklausantis sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas padalijus kitus tris žemės sklypus, tame tarpe ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), kuris iš Nekilnojamojo turto registro yra išregistruotas. Įsakyme, kurio pagrindu pareiškėja prašė įregistruoti kelio servitutą, būtent ir minimas buvęs sklypas (duomenys neskelbtini), kuris jau nebeegzistuoja. Nustačius, kad minėto sklypo kadastro duomenys, įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, neatitinka pareiškėjos prašomo registruoti dokumento, t. y. Įsakymo duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktą buvo savarankiškas pagrindas pareiškėjos prašymo dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo netenkinti.
Pažymėjo, jog Komisija į skundo nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė UAB „Skirgesa“ ir Nacionalinę žemės tarnybą bei pasiūlė suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus į pareiškėjos skundą. Skundžiamas Centrinio registratoriaus sprendimas buvo priimtas įvertinus aplinkybių visumą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Komisija, pakeitusi teritorinio registratoriaus sprendimą, pablogino jos padėtį ir peržengė skundo nagrinėjimo ribas. Tvirtino, jog skundžiamas Centrinio registratoriaus sprendimas priimtas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą kompetenciją. Komisijos teisė pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą taip pat numatyta ir Registrų centro generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. VE-434 (1.3 E) patvirtintame Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamente, todėl Komisija, patikrinusi teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą ir nustačiusi, kad jis yra netinkamai motyvuotas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punkto pagrindu, turėjo teisę teritorinio registratoriaus sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti pagal nustatytą pagrindą.
Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ginčas iš esmės kyla tarp pareiškėjos ir UAB „Skirgesa“ bei NŽT dėl daiktinės teisės turinio, tačiau pagal teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio ginčų atsakovė nesprendžia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro 2022 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SPR4-11241(14.5 E) ir dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. CSPR-236 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenų nustatyta, jog pareiškėja UAB „Klingai“ 2004 m. spalio 13 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/2004-02657 ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Susitarimo pakeisti sutartį Nr. 83 pagrindu yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Byloje nėra ginčo, jog ankstesnis sklypo adresas – (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas 1). Iš minėto sklypo 2022 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo („Kitos daiktinės teisės“) 6.7 papunkčio matyti, jog 2004 m. spalio 6 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-8193 pagrindus sklype nuo 2004 m. spalio 27 d. įregistruotas 0,0519 ha viešpataujantis kelio servitutas, kuriuo suteikiama teisė neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal bylos duomenis nustatyta, jog dabartinis šio sklypo adresas – (duomenys neskelbtini).).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2021 m. kovo 10 d. nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2) 2021 m. vasario 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 919 pagrindu įregistruota uždarajai akcinei bendrovei „Skirgesa“. 2022 m. birželio 4 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše su istorija nėra duomenų apie sklype įregistruotą ginčo 0,0519 ha kelio servitutą.
Bylos duomenimis, pareiškėjos atstovė 2022 m. birželio 22 d. prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 31766678) prašė skubos tvarka (per 1 d. d.) žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 02-01-8193 pagrindu įregistruoti tarnaujantį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Prašymą grindė aplinkybėmis, kad Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1141 pastatams eksploatuoti buvo patvirtintas žemės sklypų detalusis planas, kuriame suprojektuotas apie 0,0500 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę eiti ir transporto priemonėmis važiuoti per sklypą (duomenys neskelbtini) į sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo planu, Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-8193 nustatytas 0,0519 ha kelio servitutas, kuriuo suteikiama teisė neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per sklypą (duomenys neskelbtini) į sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat prašymą grindė servituto esmės ir turinio aiškinimu pagal CK nuostatas.
Teritorinis registratorius šioje byloje skundžiamu 2022 m. liepos 1 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, iš esmės nurodydamas, jog dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punkte numatyto pagrindo. Sprendime nurodė, jog, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas 2020 m. rugsėjo 15 d. sujungimo ir padalijimo būdu 2020 m. kovo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-199-(14.8.100.) ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Visi NŽT sprendimu nustatyti ir žemės sklypo plane užfiksuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tarnaujantys servitutai 2020 m. balandžio 3 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja, pasinaudodama išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, apskundė teritorinio registratoriaus sprendimą Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Komisija šioje byloje skundžiamu 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu skundžiamą 2022 m. liepos 1 d. teritorinio registratoriaus sprendimą pakeitė, išdėstydama, kad pareiškėjos 2022 m. birželio 22 d. prašymas Įsakymo pagrindu įregistruoti tarnaujantį kelio servitutą atmetamas, nes nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Sprendimo priėmimo pagrindas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 8 punktas.
Kaip jau minėta, 0,0519 ha viešpataujantis kelio servitutas 2004 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-8193 pagrindu nuo 2004 m. spalio 27 d. įregistruotas pareiškėjos nuomojamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Pareiškėjos tvirtinimu, jis privalo būti įregistruotas tuo pačiu pagrindu ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre kaip 0,0519 ha tarnaujantis kelio servitutas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos (toliau ir – Registro įstatymas, NTRĮ, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Nekilnojamojo turto objektų ir daiktinių teisių registravimą, Registro valdytojo ir tvarkytojo funkcijas, jų teises ir pareigas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus reglamentuota NTRĮ 29 straipsnyje. Jame įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių, kurios išvardintos minėto straipsnio 1–9 punktuose. Iš skundžiamo Teritorinio registratoriaus Sprendimo matyti, jog pareiškėjos atstovės prašymas dėl daiktinės teisės įregistravimo buvo atsisakytas tenkinti pagal NTRĮ 29 straipsnio 2 punktą, nurodant, jog dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų.
Teismas pažymi, jog NTRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie gali pateikti prašymą registruoti daiktines teises, šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus, be kita ko, ir asmenys, suinteresuoti jų įregistravimu. Pareiškėjos teisė kreiptis dėl servituto įregistravimo byloje neginčijama. NTRĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. NTRĮ 22 straipsnis apibrėžia daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių aktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus, be kitų, kaip įregistravimo pagrindas yra nurodytas ir valstybės institucijos sprendimas (1 punktas).
Byloje nėra ginčo, jog kartu su prašymu įregistruoti servitutą buvo pateiktas Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 02-01-8193, kurio pagrindu buvo prašoma įregistruoti daiktinę teisę Sklype Nr. 2. Minėtame įsakyme nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) nuomininkas (be kitų įsakyme išvardintų servitutų) naudojasi 0,0519 ha kelio servitutu (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikiama teisė neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis. Taip pat nėra ginčo, jog šie duomenys nurodyti ir pareiškėjos nuomojamo žemės sklypo viešame registre, todėl Teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti registruoti daiktinę teisę pagal NTRĮ 29 straipsnio 2 punkte nurodytą pagrindą.
Iš bylos duomenų matyti, jog Centrinis registratorius, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, skundžiamame 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. CSPR-236 pasisakė dėl NTRĮ 29 straipsnio 2 punkto netinkamo taikymo, motyvuotai jį atmesdamas. Skundžiamame sprendime buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos prašomą daiktinę teisę – tarnaujantį kelio servitutą, atsisakymą grindžiant kitu teisiniu pagrindu – NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu (kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą). Teismo vertinimu, minėtą atsisakymo pagrindą įrodo į bylą surinkti duomenys.
NTRĮ 9 straipsnyje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris, tarp kurių paminėta ir žemės sklypai (1 dalies 1 punktas). NTRĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami Nekilnojamojo turto registro duomenų banke.
Pareiškėja siekia, kad būtų įregistruotas tarnaujantis kelio servitutas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (Sklypo 2) registre. Tačiau iš Nekilnojamo turto registro duomenų (Registro duomenų bazės išrašo su istorija) nustatyta, jog šis žemės sklypas buvo suformuotas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8SK-199 (14.8.100.) pagrindu padalijus kitus tris žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai yra: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (būtent pastarojo sklypo adresas yra buvęs (duomenys neskelbtini)). Po sklypų pertvarkymo žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto registro yra išregistruotas. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai nekilnojamojo daikto, t. y. Sklypo 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys, įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, neatitinka pareiškėjos prašomo registruoti dokumento, t. y. Įsakyme nurodytų duomenų apie nekilnojamąjį daiktą. Taip nutiko todėl, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. 02-01-8193 nurodytas ir pareiškėjos nuomojamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registre minimas sklypas ((duomenys neskelbtini)), kuriam nuo 2004 m. spalio 27 d. įregistruotas 0,0519 ha kelio servitutas, vėliau buvo performuotas ir pareiškėjos prašymo pateikimo metu viešame registre kaip daiktas nebeegzistavo. Todėl skundžiamame Centrinio registratoriaus Sprendime buvo pagrįstai atsisakyta įregistruoti prašomą daiktinę teisę NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu, nustačius, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą.
Teismas pažymi, jog NTRĮ 23 straipsnio, reglamentuojančio prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.
NTRĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokie žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Teismo vertinimu, Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. 02-01-8193, kurio pagrindu buvo prašoma įregistruoti servitutą, tokių duomenų nebuvo. Jame net nenurodytas sklypo (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (identifikacinis kodas) (Nuostatų 52 punktas).
NTRĮ 13 straipsnyje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (1 dalis); tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai (2 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, jog nei Įsakymo patvirtinimo metu, nei kelio servituto įregistravimo Sklypo 1 registro įraše metu sklypas (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamasis daiktas, nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas vėliau, t. y. 2004 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-9985 pagrindu. Tai patvirtina į bylą pateiktas minėtas įsakymas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai, iš kurių matyti, jog žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotas nuo 2004 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos vardu. 2004 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo 3 priede buvo nurodyti įregistruojami servitutai, tačiau pareiškėjos nurodomo servituto tarp jų nėra ir minėto sklypo registre toks servitutas tiek minėto įsakymo, tiek NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8SK-199 (14.8.100.) pagrindu nebuvo registruotas. Minėti įsakymai yra nenuginčyti, teisėti, todėl Centrinis registratorius pagrįstai jais vadovavosi, skundžiamame sprendime atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą.
Teismas pažymi, jog Centrinio registratoriaus iniciatyva į skundo nagrinėjimo procedūrą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti ir UAB „Skirgesa“ bei Nacionalinė žemės tarnyba, kurie prieštaravo prašomos daiktinės teisės įregistravimui. NŽT, kuri iki 2020 m. balandžio 6 d. ginčo žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) valdė patikėjimo teise ir turėjo teisę priimti sprendimus dėl servitutų nustatymo, atsiliepime kelio servituto egzistavimą Sklype 2 neigė, nurodydama, jog NŽT Kauno miesto skyriuje esančioje archyvinėje sklypo byloje nėra duomenų, kad šiame sklype būtų buvęs įregistruotas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti iki Sklypo 1. NŽT sprendimais nebuvo numatytas prašomas įregistruoti kelio servitutas per Sklypą 2 iki Sklypo 1.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (taip pat ir) VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje pabrėžia, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas. Pagrindai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, jų aiškinti plečiamai galimybė nenumatyta (žr., pvz., LVAT 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005; 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad byloje vertinamu atveju atsakovė pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjos prašomą servitutą, todėl skundžiamų sprendimų panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui pagrindo byloje nėra.
NTRĮ 32 straipsnis nustato Centriniam registratoriui paduotų skundų nagrinėjimo tvarką ir jo kompetenciją, pagal kurią, Centriniam registratoriui suteikta teisė, išnagrinėjus skundą, priimti vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą; 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą (4 dalis).
Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, Centriniam registratoriui, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, įstatymo suteikta teisė ne tik pakeisti, bet ir panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą. Ginčo nagrinėjimas ikiteismine tvarka yra teisės aktais apibrėžta skundo nagrinėjimo tąsa, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad Komisija, pakeitusi teritorinio registratoriaus sprendimą, pablogino jos padėtį ir peržengė skundo nagrinėjimo ribas.
Pažymėtina, jog administraciniam teismui, nagrinėjančiam bylas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, t. y. vykdančiam viešojo administravimo subjekto kontrolę, yra pavesta nagrinėti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnis).
Teismas, nagrinėdamas bylą, skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų nenustatė. Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo veiklą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pažeidė.
Pareiškėja skundą iš esmės grindė Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis servituto esmę ir turinį, pateikdama jų interpretaciją ginčo kontekste. Tačiau teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-486-602/2021). Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas dėl daiktinių teisių į statinius, jis gali būti inicijuojamas bendrosios kompetencijos teisme.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus pareiškėjos skundą, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klingai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.