- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1202-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03567-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- J. Ž.
- Ieškovas
- BUAB „Arkomasta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Arkomasta“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto vadyba“, ieškinį atsakovui J. Ž. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 048 Lt skolos, 288,85 Lt palūkanų. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo turtą reikalavimo ribose.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-02 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui J. Ž. priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai - atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant arešto sumos. Teismas leido vykdyti privalomuosius mokėjimus bei sumokėti skolą. Teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi atsakovui pareikšti piniginiai reikalavimai (CPK 144 str.).
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutartį, o jeigu jo atskirasis skundas būtų atmestas, spręsti klausimą dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neteisinga, priimta skubotai, neišsiaiškinus esminę reikšmę turinčių aplinkybių bei nesulaukus prieštaravimų dėl teismo preliminaraus sprendimo. Pasak apelianto, jis nėra skolingas ieškovei, su ja yra visiškai atsiskaitęs. Taip pat nurodo, jog kai buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei, ieškovė nepateikė debitorių sąrašo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo vadovautis ekonomiškumo ir lygiateisiškumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, spręsdamas ar yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, turi išimtinai įvertinti aplinkybę, ar ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Dėl to, tenkinus ieškovės ieškinį, yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba iš esmės nebus įmanoma jo įvykdyti atsakovui neįrodžius, kad ginčo suma nėra didelė. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį turtą pareikšto reikalavimo ribose. Tuo tarpu atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis nėra skolingas ieškovei, neturi teisinės reikšmės taikant laikinąsias apsaugos priemones. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, bus ištirtos bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl to priimant sprendimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo įrodinėti, jog ginčo suma pagal jo turtinę padėtį nėra didelė, tačiau šių aplinkybių jis neįrodinėjo, apsiribojo tik deklaratyviu ekonomiškumo ir lygiateisiškumo principų turinio nurodymu teismų praktikoje. Vis dėlto jų nesusiejus su konkrečios bylos aplinkybėmis šių principų esmės atskleidimas teismų praktikoje neturi teisinės reikšmės.
Taip pat visiškai nepagrįstas apelianto reikalavimas spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetus jo atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog šio klausimo sprendimo prerogatyva priskiriama pirmosios instancijos teismui. Be to, reiškiant prašymą dėl tokio pobūdžio reikalavimo, būtina ne tik preliminariai apskaičiuoti galimą nuostolių dydį, tačiau ir nurodyti jų atsiradimo realumą. Taip pat būtina pagrįsti, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas (CPK 146 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2013-04-02 nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutartį palikti nepakeistą.