Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina 2018-10-26 gavusi Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pranešimą Nr. (7.1)-AD5-7676, kuriuo pranešta apie Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio (toliau – Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris) atliktą pareiškėjos patikrinimą dėl 2013 m. mokestinių laikotarpių mokesčio deklaracijoje (forma FR0524) pareiškėjos pateiktų ir patvirtintų duomenų teisėtumo Departamentui pripažinus negaliojančiais pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris surašė patikrinimo aktą Nr. A-29 (toliau – Patikrinimo aktas). Pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl Patikrinimo akto ir prašė jo netvirtinti, tačiau atsakovas 2018-12-06 priimtu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė pareiškėjai 14 080 Eur mokestinę prievolę. Mano, kad mokestinės prievolės nebūtų, jei Organizacija ir (ar) trečiasis asmuo nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, mokestinė prievolė yra neteisėta sankcija pareiškėjai už atliekų tvarkytojos UAB „Metrail“ galimai padarytas neteisėtas veikas ir pažeidimus, nesant pareiškėjos kaltės, pareiškėja įpareigota antrą kartą sumokėti didesnę sumą, nei jau sumokėta.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 9-10 dalimis, 4 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad šiuo atveju nei MATĮ, nei ATĮ nereguliuoja Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato tokio sprendimo priėmimo pagrindų, procedūrų, sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų. Todėl 2018-02-22 sprendimas, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas, pažeidžia įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o 2018-02-22 sprendimui priimti atliktos procedūros peržengia šiai įstaigai suteiktos kompetencijos ribas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams).

Vadovaujasi KT bei LVAT praktika ir teigia, kad Organizacijai 2013 m. išdavus Patvirtinimus, o pareiškėjai pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata (2014 m.), teisiniai santykiai, susiję su tų metų nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, baigėsi teisės aktuose nebuvus jokios teisinės galimybės Departamentui ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius. Vadovaujasi patikrinimo metu galiojusios Aprašo redakcijos (galiojo iki 2016-02-04) 38 punktu ir teigia, kad šiuo atveju įstatymu buvo numatyta galimybė panaikinti atliekų tvarkytojo dokumentus, bet ne Organizacijos išduotus Patvirtinimus. Pareiškėja, pasinaudojusi lengvata praėjus tam tikram laikotarpiui, turėjo pagrįstą teisinį lūkestį, kad jos prievolės įvykdytos tinkamai, todėl mano, kad 2018-02-22 sprendimas ir skundžiamas Sprendimas naikintini.

Vadovaujasi MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir teigia pagrįstai pasinaudojusi įstatymo numatyta lengvata ir atkreipia dėmesį, kad Sprendime nėra nurodyta, kokia apimtimi atsižvelgta ar neatsižvelgta į pareiškėjos pastabas, kokiais įrodymais vadovautasi rengiant Sprendimą. Atsakovo faktinį ir teisinį pagrindą sudaro 2018-02-22 priimtas sprendimas, kuris šiuo metu yra apskųstas Regionų administraciniame teisme (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas).

Paaiškina, kad PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais pareiškėjai nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. PATĮ 7 straipsnio 3-5 dalių įteisintomis nuostatomis pareiškėjai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių įmonėje) sutvarkymą, arba kolektyviai – pavedant vykdyti PATĮ nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai. Pareiškėja, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Žaliasis taškas“. Pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja žinojo apie jai išliekančią pareigą MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (PATĮ 7 straipsnio 3 dalis).

Teigia, kad Departamento 2018-09-27 pranešimu pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už 2013 m. mokestinį laikotarpį. Departamentas, atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Departamentui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 26 straipsnio 2 dalis ir 36 straipsnio 3 dalis), ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punktas). Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Departamento 2018-02-27 raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1585 pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus Patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo VMI teiktų deklaracijų, forma FR0524 bei ataskaitų apie Organizacijos išduotus dokumentus (Patvirtinimus) ir gautus dokumentus. Pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais PET pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama VMI deklaracijas, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie PET pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Departamentas 2018-02-22 sprendimu panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytą Patvirtinimą apie PET pakuotės atliekų sutvarkymą (2014-01-30 išrašytas patvirtinimas Nr. 1317VI00464687-3190 apie 45,079 PET pakuotės atliekų sutvarkymą už 2013 m.). Departamentas 2018-02-23 Raštu pranešė pareiškėjai apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už 2013 m. mokestinį laikotarpį, tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018-09-27, deklaracijų VMI nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo.

Vadovaujasi MAĮ 66 straipsnio 1-2 dalimis ir teigia, kad Departamento atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2018-02-22 sprendimu panaikintus PET pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. Vyriausybės 2011-12-28 nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties (32 proc.). Todėl pagal Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. DI-370/lK-230, 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 14 080 Eur. Atlikus mokestinį patikrinimą, 2018-10-26 surašytas Patikrinimo aktas, dėl kurio pareiškėja pateikė pastabas, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotis (32 proc.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis MAĮ 132 straipsniu, Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas ir 14 080 Eur mokestinė prievolė už 2013 m. laikotarpį.

Teigia, kad Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai - nurodyta sumokėti mokestį už 2013 m. laikotarpį.

Pažymi, kad Organizacijos išrašytas Patvirtinimas apie sutvarkytas PET pakuotės atliekas pareiškėjai buvo pripažintas negaliojančiu remiantis Aprašo 55 punktu (53 punkto redakcija, galiojusi 2018-02-22 sprendimo priėmimo metu). Vadovaujasi Aprašo 55 punktu (53 punkto redakcija, galiojusi 2018-02-22 sprendimo priėmimo metu) ir teigia, kad Patvirtinimas yra negaliojantis nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo.

Paaiškina, kad LVAT 2025-07-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (teismo proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) (toliau – 2025-07-02 nutartis) panaikino atsakovo 2018-02-22 sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Likusią atsakovo 2018-02-22 sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šioje byloje skundžiamu Sprendimu Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 14 080 Eur mokesčio sumą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Departamentas pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus, jų pagrindu 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Pareiškėja šioje nagrinėjamoje byloje skundžia Sprendimą, kuriuo Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir paskaičiavo 14 080 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, sumą už 2013 metų laikotarpį. Kadangi LVAT 2025-07-02 nutartimi panaikino 2018-02-22 sprendimo dalį tik dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. dėl sutvarkytų metalinių pakuočių, o likusią dalį paliko nepakeista, tai yra dėl panaikintų visų kitų patvirtinimų, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-2015 metais pagrindu, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 14 080 Eur mokestį už aplinkos teršimą PET pakuotės atliekomis už 2013 m. mokestinį laikotarpį ir mokestis neperskaičiuojamas. Pripažinus pareiškėjai išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtais, pareiškėja, kad galėtų pasinaudoti MATĮ nustatyta mokestine lengvata, privalėjo pateikti įrodymus, jog visos jos atliekos, kurios jai buvo nustatytos sutvarkyti (Vyriausybės nustatytos užduotys), buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog visos jos atliekos buvo realiai sutvarkytos. Organizacija taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos PET pakuotės per 2013 metus, už kuriuos ji išrašė PET pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

Nurodo, kad Sprendimas priimtas neteisėtai priimto 2018-02-22 sprendimo, kuriuo panaikinta dalis pareiškėjai išduotuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės ir PET pakuotės atliekų kiekio, pagrindu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas.

Teigia, kad PATĮ bei ATĮ nustato tam tikras pareigas gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems į Lietuvos Respublikos vidaus rinką supakuotus apmokestinamuosius gaminius. Viena iš šiuose įstatymuose numatytų pareigų – apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas. Teigia, kad pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi šią ir kitas teisės aktų numatytas pareigas sutarties su Organizacija pagrindu, t. y. pagal į rinką išleidžiamų pakuočių kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėja iki patikrinimo pradžios, neįvertinusi 2018-02-22 sprendimu panaikintos dalies Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės ir PET pakuotės atliekų kiekio, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius ir tokiu būdu pažeidė PATĮ 7 straipsnio 3 dalį, MATĮ 4 straipsnio 3 punktą, 5 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ir 4 punkto reikalavimus. Pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, be kita ko (lot. inter alia), pareiga sumokėti mokestį. Šiuo atveju pirmiausia 2018-02-22 sprendimu, o vėliau skundžiamu Sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Teigia, kad 2018-02-22 sprendimu ir Sprendimu pareiškėjai skiriama sankcija nesant jos kaltės. Kadangi pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, jai pagrįstai pritaikyta mokestinė lengvata, todėl ji negali būti panaikinta. Be to, LVAT konkrečiu atveju yra išaiškinęs, jog 2018-02-22 sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl tiek Sprendime, tiek Patikrinimo akte padarytos nepagrįstos ir neteisėtos išvados (LVAT 2018-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-407-442/2018). Pareiškėja netikslino deklaracijos ir nemokėjo mokesčio, kadangi pareiškėjos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, o šiuo metu taip pat dar nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai.

Teigia, kad 2018-02-22 sprendimas neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės aktų rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas išduotais neteisėtai negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas Organizacijos patikrinimą siekiant panaikinti Patvirtinimus - dokumentus, reikšmingus sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims - gamintojams ir importuotojams - Departamentas peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas.

Mano, kad 2018-02-22 sprendimas priimtas vadovaujantis ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu negaliojusiu teisės aktu, pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, neužtikrinus visų suinteresuotų asmenų įtraukimo į administracinę procedūrą (patikrinimą) ir pažeidžiant pareiškėjos teisę būti išklausytai.

Pažymi, kad MATĮ 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Pastebi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. DI-370/lK-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto redakcija, numatanti, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018-04-13. Panaikinti Patvirtinimai buvo išrašyti, kai teisės aktuose nebuvo įtvirtinta gamintojų ir importuotojų pareiga mokėti mokestį, kai, pasinaudojus mokestine lengvata, panaikinami trečiojo suinteresuoto asmens išrašyti dokumentai. Pareiškėja teikdama mokesčio deklaracijas 2014-2016 m. už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, o kaip jau buvo minėta, įstatyme nenustatyta galimybė panaikinti mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, atitinkamai panaikinant mokesčio lengvatą, kuria buvo pasinaudota. Sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi visos pareigos buvo įvykdytos laiku, o MATĮ 5 straipsnio 6 punktas, 8 straipsnio 2 ir 4 dalys, 9 straipsnio 1 dalis ar Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. DI-370/lK-230, 7 punktas nesukuria pagrindo pareiškėjai mokėti mokesčio už aplinkos teršimą už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį.

Paaiškina, kad LVAT 2025-07-02 nutartyje nusprendė: „Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu“.

Teigia, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nustatė pareiškėjai prievolę mokėti 100% mokestį už aplinkos teršimą už 2013 metus. LVAT dalinai 2025-07-02 nutartimi panaikino atsakovo 2018-02-22 sprendimą dėl 2013 metų.

Pareiškėja 2018-11-23 pateikė Departamentui paaiškinimus dėl Patikrinimo akto, kuriuose vadovaujantis MAĮ 132 straipsnio nuostatą pareiškėja prašė Departamento įvertinti pareiškėjos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir tuo pagrindu nepatvirtinti Patikrinimo akto.

Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

Aktualios ginčui PATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

PATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).