- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- 2K-266/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Rimantas Baumilas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- A. Z.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (A. Z.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutarties.
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, kuria buvo subendrintos 2003 m. kovo 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2003 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, 2004 m. sausio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos bausmės, neatliktos bausmės dalimi ir A. Z. paskirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartimi nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 3 d., apie 8.30 val., Vilniaus laisvės atėmimo vietų ligoninėje, konvojuojamųjų laikymo patalpoje, esančioje Vilniuje, Lukiškių skg. 6, tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis nukentėjusiajam K. M. į galvą ir vieną smūgį į kairįjį šoną; padarė šiam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu veido dešinėje pusėje ir iš K. M. pagrobė dešimt pakelių 22 Lt bendros vertės cigarečių „Saint George“, bendros 8 Lt vertės du pakelius arbatos „Bodrost“ – taip panaudojęs fizinį smurtą užvaldė nukentėjusiajam K. M. priklausantį 30 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Jis, užsienio valstybės pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, turi teisę pasinaudoti vertėjo paslaugomis (BPK 8 straipsnis), tačiau ši jo teisė proceso metu daug kartų buvo suvaržyta. 2006 m. spalio 12 d. apžiūros protokole užfiksuotų duomenų kasatorius negalėjo suprasti, tad jo negalėjo pasirašyti; darant parodymą atpažinti nedalyvavo vertėjas, atpažinti parinkti asmenys nebuvo maksimaliai į nuteistąjį A. Z. panašūs, nebuvo gautas gydančio gydytojo leidimas, be to, nukentėjusysis pagal nuotrauką anksčiau kasatoriaus neatpažino. Taip pat skunde teigiama, kad vertėjo dalyvavimo būtinumą pripažino ir prokuroras E. Šleinius 2006 m. gruodžio 14 d. nutarime, tačiau, anot kasatoriaus, prokuroras nebuvo objektyvus: jis, grįsdamas šio proceso veiksmo teisėtumą, vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo pareigūno R. Juntoneno tarnybiniu pranešimu, tačiau nebuvo apklaustas nei advokatas J. Pliugžma, nei kiti procesinio veiksmo dalyviai; be to, prokuroras E. Šleinius vykdė ikiteisminio tyrimo kontrolę ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau palaikė kaltinimą teisme. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis buvo padavęs prašymą ištirti svarbias bylos aplinkybes, tačiau jos nebuvo išsamiai ištirtos: nebuvo apklaustas konvojaus viršininkas apie konvojuojamų nuteistųjų sužalojimus 2006 m. kovo 3 d., taip pat nebuvo išreikalauta prašomų dokumentų, nenustatyta, kad iš K. M. atimta 10 pakelių cigarečių ir 2 pakeliai arbatos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo A. Z. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. Z. kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad parodymas atpažinti buvo atliktas tinkamai vadovaujantis BPK 179, 192 ir 195 straipsnių nuostatomis. Tai, kad parodymo atpažinti metu nedalyvavo vertėjas, nesuteikia pagrindo abejoti šio ikiteisminio tyrimo veiksmo teisingumu ir rezultatais, negali būti traktuotina kaip esminis BPK pažeidimas, kuris galėjo sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad asmens atpažinimo metu dalyvavo kasatoriaus gynėjas. Nei jis, nei nuteistasis A. Z. jokių pastabų ar pareiškimų dėl šio procesinio veiksmo nepateikė. Skirtingai nei teigiama skunde, iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad prašymo apklausti konvojaus viršininką nuteistasis teisme nepateikė, o kitus prašymus teismas argumentuotai atmetė ir pagrįstai nusprendė neatlikti byloje įrodymų tyrimo. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad BPK 324 straipsnio 6 dalis suponuoja teismo teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismo nutartis surašyta laikantis BPK 332 straipsnio reikalavimų, teismas nutarties aprašomojoje dalyje motyvuotai pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasaciniame skunde nurodomi du parodymo atpažinti metu padaryti pažeidimai: 1) atliekant šį proceso veiksmą, kasatoriui, užsienio valstybės piliečiui, nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas; 2) du iš atpažinti pateiktų asmenų nebuvo maksimaliai panašūs į kasatorių – atpažintiną asmenį.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde motyvai, susiję su teisės turėti vertėją pažeidimu bei parodymo atpažinti netinkamu atlikimu, nebuvo nurodyti, todėl tokie motyvai negali būti ir pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Antra vertus, net jei ir apeliaciniame skunde tokie argumentai būtų išsakyti, konstatuoti, kad proceso metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, nebūtų pagrindo.
BPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažinti su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Ši teisė taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte (asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendime byloje Kamasinski prieš Austriją (Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, 19 December 1989) pažymėjo, kad vertėjo paslaugos turi būti tokios, jog kaltinamasis suprastų procesinio sprendimo esmę ir galėtų gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, t. y. išdėstyti savo įvykio versiją. Su atlikto parodymo atpažinti veiksmo rezultatais kasatorius turėjo galimybę susipažinti, jų esmę žinojo. A. Z. apskundus procesinio veiksmo atlikimą, prokuroras savo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarime pažymėjo, kad išties buvo būtinas vertėjo dalyvavimas atliekant parodymą atpažinti, tačiau šiame proceso veiksme dalyvavo nuteistojo gynėjas, proceso veiksmo atlikimo metu su kasatoriumi bendrauta jam suprantama rusų kalba, taigi jis suprato su juo atliekamų veiksmų esmę. Taip pat pažymėtina, kad baigus ikiteisminį tyrimą 2007 m. vasario 7 d. protokole apie paskelbimą įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, dalyvaujant vertėjai, kasatorius išreiškė pageidavimą susipažinti su byla; protokole pažymėta, kad su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga kasatorius susipažino, pretenzijų ir priekaištų, susijusių su supažindinimo procesu, ikiteisminio tyrimo medžiaga, niekam neturi, prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą taip pat neturi. 2006 m. gruodžio 1 d. skunde kasatorius kvestionavo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kurį jis suprato kaip atpažinimą, teisėtumą, t. y., suprato, kokio pobūdžio veiksmas jam, kaip šiuo atveju pasyviam proceso dalyviui, buvo atliekamas, taip pat akivaizdu, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme, rašydamas skundus, nuteistasis suprato parodymo atpažinti protokolo turinį, todėl darytina išvada, kad pažeidimas, padarytas atliekant parodymą atpažinti, nelaikytinas esminiu. Pažeidimas, kuris buvo ištaisytas vėliau sudarius kasatoriui galimybę su parodymo atpažinti protokolu susipažinti dalyvaujant vertėjai, neturėjo jokios įtakos byloje priimtų teismų sprendimų teisėtumui.
Parodymo atpažinti metu BPK 192 straipsnio nuostatos taip pat nebuvo pažeistos. Buvo laikomasi BPK 192 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nurodymo parodomų atpažinti asmenų grupę nufotografuoti ar kitaip vizualiai užfiksuoti: iš byloje esančio priedo prie parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nuteistasis A. Z. buvo vizualiai užfiksuotas su dviem (BPK 192 straipsnio 2 dalis) tos pačios lyties pagal išorę panašiais asmenimis (BPK 192 straipsnio 1 dalis); iš protokolo akivaizdu, kad jam buvo pasiūlyta užimti bet kokią pasirinktą vietą tarp atpažintinų asmenų – kasatorius ją pasirinko, tai užfiksuota protokole (BPK 192 straipsnio 3 dalis). BPK nenustatytas reikalavimas, kad visi parodomi atpažinti asmenys būtų visiškai to paties amžiaus. Taip pat pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog parodymo atpažinti atlikimui būtų buvęs reikalingas gydytojo leidimas.
Kasatoriaus minimos Vilniaus 2–ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos vyriausiojo inspektoriaus I. Kraiko 2006 m. spalio 12 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavedimu atliktos apžiūros duomenimis apkaltinamasis nuosprendis nėra grindžiamas. Tai reiškia, kad nurodoma apžiūra neturėjo jokios įtakos sprendžiant nagrinėjamą bylą ir jos atlikimo tvarkos vertinimas negali būti kasacinis pagrindas kasacine tvarka apskųstiems teismų sprendimams keisti ar naikinti.
To paties prokuroro dalyvavimas keliose proceso stadijose jokių BPK nuostatų nepažeidžia. BPK 58 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokia situacija nėra pagrindas prokurorui nušalinti, todėl kasatoriaus argumentai dėl prokuroro E. Šleiniaus galimo šališkumo dėl to, kad šis prokuroras ikiteisminio tyrimo metu vykdė ikiteisminio tyrimo kontrolę, o vėliau palaikė kaltinimą teisme, nepagrįsti.
Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, vadovaujasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi ir nuosprendžius bei nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar tinkamai byloje pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) proceso metu nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Naujų įrodymų kasacinės instancijos teismas nerenka ir nevertina, žemesnės instancijos teismo surinktų įrodymų iš naujo nevertina, tad kasatoriaus argumentai skunde dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo nenagrinėtini. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje nustatydami sužalojimų K. M. padarymo laiką, būdą, įvykio mechanizmą, darydami kitas išvadas būtų netinkamai taikę įstatymus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. Z. (A. Z.) kasacinį skundą atmesti.