- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- e2-2523-1031/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00343-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- V. R.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1140 Eur žalos atlyginimo – negautas pajamas už įmonės bankroto administravimo paslaugas, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-03-24 nutartimi civilinėje byloje eB2-4140-794/2016 tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą V. R. firmai, o bankroto administratore paskyrė S. G.. 2016-06-08 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė taikyti V. R. firmai supaprastintą bankroto procesą, o 2016-07-25 nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą visam supaprastinto bankroto laikotarpiui – 1140 Eur skiriant administratorės atlyginimui. Kadangi 1140 Eur administravimo išlaidų nepadengė V. R. firmos turtas, todėl ieškovė prašo priteisti šią sumą iš atsakovo, kuris nuo 1997-01-07 buvo V. R. firmos vadovas.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2018-02-19 viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d., 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. liepos 25 d., nutartys Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimas, pripažinti bankrutavusios V. R. firmos veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro (6-7 b. l.), Juridinių asmenų registro išrašas (5 b. l.) – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovės vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 111 dalį prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka įmonės vadovui.
Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. R. firmos vadovu nuo 1997-01-07 iki 2016-11-22 buvo atsakovas. 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad V. R. firmos mokestinės nepriemokos suma, susidariusi nuo 1997 metų, bankroto iškėlimo metu sudarė 4430,56 Eur. Skolą buvo bandoma išsiieškoti priverstine tvarka per antstolį, tačiau jokio turto nebuvo rasta. Kitokių duomenų, patvirtinančių gerą įmonės turtinę padėtį, teismas neturėjo, todėl teismas konstatavo, jog V. R. firmos kreditoriaus pateikti ir teismo surinkti duomenys pagrindžia, jog V. R. firma realiai jokios veiklos nevykdo, neatsiskaito su valstybės biudžetu. Kadangi įmonė buvo nemoki, todėl V. R. firmai buvo iškelta bankroto byla. Konstatuotina, kad V. R. firma buvo nemoki ir atsakovas, nuo 1997-01-07 iki 2016-11-22, būdamas jos vadovu, laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi vienas iš juridinio asmens kreditorių.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas šios pareigos nevykdė (t. y. atliko neteisėtus veiksmus, CK 6.246 straipsnio1 dalis), nes, kaip nustatyta byloje, įmonei buvus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (tą padarė įmonės kreditorius).
Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius (ieškovė) atlikdamas įstatymuose nustatytas pareigas turėjo administravimo išlaidų, o išlaidų atlyginimui, nepadengė V. R. firmai turėtas turtas. Taigi žala, padaryta bankroto administratoriui, yra visiškai įrodyta.
Teismų praktikoje yra konstatuota, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu vadovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu vadovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Taigi pripažįstama, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų.
Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 1140 Eur žalos atlyginimas.
Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1140 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 26 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1140 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1140 Eur sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.
Atsakovui sprendimą už akių per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovei – išsiųsti sprendimo už akių patvirtintą kopiją.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnio 2, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.