- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- eI1-567-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04663-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (iki reorganizacijos – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr.1S-3801 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. M. prašymą dėl perkėlimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus.
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovė pareiškėjo prašymą tęsti laisvės atėmimo bausmę, perkeliant iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai) netenkino, nes padaryta išvada, jog rizikos pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių pareiškėjas būtų perkeltinas į Pusiaukelės namus, todėl neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punkto nurodytai sąlygai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Sprendimu, teigia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
2.2. Paaiškina, kad skundžiamas Sprendimas priimtas, nepagrindžiant jo konkrečiomis aplinkybėmis, o tik subjektyviais teiginiais. Anot pareiškėjo, vienintelis atsakovės argumentas, kad pareiškėjas 8 kartus pažeidė vidaus tvarką, tačiau nenurodoma, kad tuo pačiu pareiškėjas – 14 kartų skatintas (paskutinį kartą skatintas 2021 m. lapkričio 25 d.). Šios aplinkybės nebuvo atsakovės analizuotos, nepateikta pažeidimų ir paskatimų vertinimo analizė, todėl toks Sprendimas nėra pagrįstas. Sprendime tik nurodyti teiginiai, kurie yra vertinami neigiamai.
Tuo pačiu mano, kad tokia atsakovės išvada, jog pareiškėjas visiškai nedaro pažangos, nėra pagrįsta, nes nėra pateikta jokių nusikalstamumo bei smurtinio elgesio rizikos nustatymo balų, o atsakovė neanalizavo ankstesnių nenustatytos nusikalstamumo bei smurtinio elgesio rizikos nustatymo balų, todėl galima teigti, kad atsakovė buvo neobjektyvi ir šališka.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė neakcentavo, kad jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis jau daugiau nei 5 metus, kad faktiškai atliko 12 metų bausmę, jam liko – 3 metai 7 mėn. bausmės atlikimo.
2.3. Dėl galimybės tenkinti ieškinius nurodo, kad jam yra nesuprantama, kaip atliekant bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, įmanoma dengti įsiskolinimus, to nenurodė ir pati atsakovė. Ginčijamame Sprendime deklaratyviai nurodoma, kad ieškiniai nėra dengiami, nors, pareiškėjo manymu, jo tikslas yra padengti įsiskolinimus, tokiai galimybei atsiradus, t. y. jį perkėlus į Pusiaukelės namus, jis galės dirbti.
Pareiškėjas tvirtina, kad UAB „Ostinas“ sutinka pareiškėją įdarbinti, tačiau atsakovė selektyviai rinko Sprendimą pagrindžiančius teiginius ir visiškai nesivadovavo pateiktais dokumentais. Sprendime visiškai nėra nurodoma jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad įsiskolinimai nėra dengiami. Pareiškėjas pateikė pažymas, kurios patvirtina jo įsidarbinimą.
2.4. Dėl nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nurodo, kad jis nuolat skatinamas, dalyvauja visuose užimtumo kursuose, jokie ryšiai nesieja jo su kriminaliniu pasauliu, kriminalinės subkultūros nepalaiko, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bendrauja tik su šeimos nariais, prašė skirti intensyvią priežiūrą, kad pastebimi pozityvūs pokyčiai, tačiau atsakovė visiškai į tai neatsižvelgė.
2.5. Pabrėžia, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakyme Nr. V-211, kuriuo buvo aprobuotos adaptuotos Smurto rizikos vertinimo metodika HCR-20 bei Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę, ir jos, be kita ko, taikomos dirbant su nuteistaisiais, rengiant juos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Teigia, kad pareiškėjo atveju pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizikos nustatytos apskritai nebuvo nustatytas. Mano, kad nesant jokių objektyvių duomenų, t. y. neanalizuojant testo dinaminių balų, nepateikiant reikšmingų duomenų apie skatinimus, nėra teisinio pagrindo laikyti Sprendimą teisėtu.
Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek jo gynėjas ne kartą kreipėsi dėl vertinimo atlikimo, tačiau per metus jis taip ir nebuvo atliktas.
2.6. Pažymi, kad pareiškėjas bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo skatintas net
14 kartų, atitinka visas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies sąlygas, todėl priimtas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškėjo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Ši įstatymo nuostata nėra imperatyvi ir neįpareigoja kiekvieną nuteistąjį, net ir atitinkantį formalius reikalavimus perkelti į pusiaukelės namus. Nuteistasis į pusiaukelės namus perkeliamas tik tada, kai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą dėl padarytos pažangos ir galimybės nenusikalsti ateityje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V- 2 210, 7 punkte nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus pusiaukelės namus – Kalėjimų departamento direktorius turi diskrecijos teisę priimti sprendimą tenkinti arba netenkinti nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis teisės aktais, kita surinkta informacija. Teisės aktai numato galimybę, o ne imperatyvą perkelti asmenį.
3.2. Atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas privalo be gero administravimo principo laikytis ir proporcingumo principo: priimant sprendimus nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros.
Pagal bylos medžiagą atsakovė, priimdama Sprendimą pareiškėjo neperkelti į Pusiaukelės namus, visus veiksmus, susijusius su Sprendimo priėmimu, prašymo nagrinėjimu, atliko teisėtai bei pagrįstai. Sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei tinkamai, išsamiai argumentuotas. Sprendimas yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais motyvais, priežastys, lėmusios Sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai.
Atsiliepimas
3.3. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas 2021 m. rugpjūčio 25 d. prašymas (reg. 2021 m. spalio 27 d. Nr. 1G-9522) dėl pareiškėjo perkėlimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Pusiaukelės namus.
4.5. Atsakovė, atsižvelgusi į Komisijos pateiktą siūlymą ir įvertinusi tai, kad pareiškėjas neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos bei siekdama nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, skundžiamu Sprendimu pareiškėjo prašymo tęsti laisvės atėmimo bausmę, perkeliant iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Pusiaukelės namus, netenkino.
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje (skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos redakcijoje) nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 6 dalį teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Vadovaujantis minėta Bausmių vykdymo kodekso nuostata, buvo priimtas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 (toliau – ir Aprašas).
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; socialinio tyrimo išvadą; nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus arba įstaigos teikimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus; įsipareigojimą susirasti darbą ir nuteistojo sutikimą dirbti įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už įstaigos ribų; duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę, kopiją arba išrašą; žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; intensyvaus rengimo prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos būtinybę pagrindžiantys duomenys (šiame papunktyje nurodyti duomenys privalomai pateikiami, kai nuteistasis į pusiaukelės namus pageidauja būti perkeliamas vadovaujantis LR BVK 69 straipsnio 3 dalimi, priimant sprendimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis LR BVK 69 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys pageidautini); kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą.
Aprašo 6 punktas nustato, kad Aprašo 5 punkte nurodyta dokumentinė medžiaga (informacija) per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis pateikiama Komisijai.
Aprašo 7 punktas nustato, kad Komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio Aprašo 6 punkte nurodytos dokumentinės medžiagos (informacijos) gavimo dienos apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą sprendimą.
Aprašo 8 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.
Aprašo 8 punkto papunkčiuose nurodyta, kad Komisija priimdama sprendimą, įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (8.1 papunktis); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (8.2 papunktis); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (8.3 papunktis); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (8.4 papunktis); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (8.5 papunktis); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (8.6 papunktis);
nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (8.7 papunktis); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (8.8 papunktis); intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos (8.10 papunktis); kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui (8.10 papunktis).
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).
8. Nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus, Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.; ginčui aktualioje įstatymo redakcijoje – 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Komisija, be kita ko, turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus (žr., pvz., 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019).
9. Įvertinus pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, jam buvo pateiktas Skundžiamas sprendimas. Taigi teismas vertina Skundžiamo sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymui ir atsakingo (gero) valdymo principui.
Iš pacituotų teisės aktų nuostatų matyti, kad Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą privalo įvertinti Aprašo 8 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalo įvertinti, ar nuteistasis yra pakankamai paruoštas perkėlimui į mažiau struktūrizuotą aplinką ir intensyviam ruošimui lygtiniam paleidimui. Sprendimo motyvų pakankamumas ir pagrįstumas vertintini pagal tai, kiek atitinka Aprašo 8 punkto papunkčių nuostatas.
10.1. Pirmiausia, pažymėtina, kad Skundžiamame Sprendime pateiktas tam tikrų pareiškėjo elgesio ir asmeninių savybių apibūdinimas, tačiau jis nėra struktūrizuotas pagal Aprašo 8 punkte nurodytus aspektus, t. y. iš teksto dėstymo galima tik interpretuojant daryti išvadas, kokiu aspektu pasisako atsakovas. Tokiu būdu pareiškėjui, be kita ko, įvertinus jo išsilavinimą (iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu 2015 metais įgijo vidurinį išsilavinimą) objektyviai buvo apsunkinta galimybė suprasti sprendimo esmę.
10.2. Sprendime nėra pasisakyta dėl likusio laiko iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos.
10.3. Galimai (kadangi, minėta, Sprendimas nėra struktūrizuotas pagal Aprašo 8 punkto papunkčius) vertinant pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu (Aprašo 8.2 punktas), pasisakyta: „2 kartus fiksuotas alkoholio vartojimas, nors rodote tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau Jūsų vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, korekcinėse programose nedalyvavote“. Iš išdėstyto nėra aišku, kodėl daroma tokia išvada apie pareiškėjo motyvaciją ir kokiose korekcinėse programose jis nedalyvavo, ar tokios jam buvo siūlomos. Pažymėtina, kad Sprendime prieš tai pasisakyta, kad „vykdote individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujate pozityvaus užimtumo priemonėse“, taigi teiginys, kad pareiškėjas nedalyvavo korekcinėse programose, nuosekliai nedera su teiginiais, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.
10.4. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu pasakytina, kad tokia atsakovo išvada grindžiama galimai tuo, kad pareiškėjas buvo baustas drausmine tvarka dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Visgi iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados (4.7 punktas) matyti, kad paskutinis atvejis, kada konstatuota, kad pareiškėjas vartojo alkoholį, buvo 2013 m. spalio 10 d., t. y. beveik prieš 8 metus iki Skundžiamo Sprendimo, taip pat nurodytos pareiškėjo pastangos keisti elgesį šiuo apsektu. Taigi vien tik drausminių nuobaudų taikymo aplinkybė nėra pakankama daryti išvadai apie pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu Sprendimo priėmimo metu.
10.5. Skundžiamame sprendime nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių aspektu nurodyta, kad „nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad Jūsų savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, save vertinate vienpusiškai (pabrėžiate išskirtinai tik teigiamas savybes, eliminuodamas neigiamas), būdingas impulsyvumas, kurį sunkiai pripažįstate, išlieka tikimybė, kad pavartojus alkoholio galite prarasti savitvardą, pratrūkti, nors kartais ir kasdieninėse situacijose Jums sudėtinga save kontroliuoti, valdyti ir reguliuoti savo dėmesį, emocijas bei elgesį. <...> nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. <...> kriminogeniniai veiksniai: Maža motyvacija darbui; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos, būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros apribojimų pažeidimai.“
Iš aptarto dėstymo matyti, kad kriminogeninių veiksnių aspektu nurodomi pareiškėjo vertinimo rezultatai, (pavyzdžiui, „lėšų valdymo sunkumai“, „būdingas impulsyvumas“, „būdingas rizikingas/pavojingas elgesys“ „negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių“, „būdingas konkretus/nelankstus mąstymas“), t. y. pateikiamos abstrakčios išvados, ir nėra aišku, kodėl atsakovas padarė tokias išvadas. Taip pat Sprendime visiškai nėra analizuoti pokyčiai pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo aspektu (nei bendro rezultato požiūriu, nei atskirais aspektais), tik formaliai pasisakyta, kad nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Taikydamas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punktą (nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta) ir Aprašo 8.5 papunktį (Komisija įvertina nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius) atsakovas turėjo įvertinti pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius tiek bendro rezultato aspektu, tiek atskirų vertinamųjų dalių (ypač pasisakydamas dėl tų, kuriose pokytis nepakankamas) tam, kad padarytų išvadą, ar rizika buvo/nebuvo akivaizdžiai sumažinta.
10.6. Socialinio tyrimo išvadoje, kurią atsakovas pateikė kartu su atsiliepimu, detaliau pasisakyta dėl kai kurių vertinamųjų aspektų pagal Aprašo 8 punkto papunkčius. Nepaisant to, ši išvada nebuvo pateikta pareiškėjui kartu su skundžiamu Sprendimu ir Sprendime nebuvo pateikta jokių nuorodų į ją. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų supažindintas su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, kuriais galimai (Sprendime nėra jokių nuorodų į konkretų dokumentą) buvo remtasi priimant Sprendimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai teismo iniciatyva buvo atsakovo pateikti į bylą teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs supažindintas su jais iki teisminio nagrinėjimo, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti jokių su tuo susijusių aplinkybių. Šios aplinkybės neabejotinai trukdė pareiškėjui suvokti atsakovo Sprendimo esmę ir jo motyvus. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal Viešojo administravimo įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).
10.7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Sprendimas nėra išsamus ir nuoseklus (turintis prieštaravimų tarp atskirų dalių), nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, todėl nemotyvuotas. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto (įstatymo viršenybės), 5 punkto (išsamumo), 9 punkto (objektyvumo), 10 punkto (proporcingumo) ir 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto (administraciniame sprendime turi būti nurodyti jo motyvai) bei atsakingo (gero) administravimo principo. Todėl Sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus ir priimti Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. M. skundą patenkinti. Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr.1S-3801 ir įpareigoti atsakovę Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. M. prašymą dėl perkėlimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.