Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo D. G. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

D. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016-05-12 apie 17.48 val. (duomenys neskelbtini), Palangos m., vairuodama transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių savo ir kitų asmenų turto saugumo užtikrinimui, dėl ko atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Vairuotoja iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi vietos, pažeisdama KET pasišalino, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis. Tokie D. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Be to, kai vyriausiasis patrulis apžiūrėjo D. G. automobilį ir ieškojo pažeistos jos vairuojamo BMW automobilio vietos ant galinio bamperio, ji pati, matant policininkui, su minkštu popieriumi valė, galimai, pažeistą vietą, tai reiškia, kad žymės – įbrėžimo akivaizdžiai nesimatė. Nesutinka su protokole nurodytu teiginiu, kad ji buvo labai pavargusi ir skubėjo namo, todėl apie eismo įvykį nepranešė, nes tiek pareigūnams, tiek teismui aiškino, kad tik įsitikinusi, kad žalos Chevrolet automobiliui nepadarė, pasišalino iš įvykio vietos. Kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014). Pabrėžia, kad 2016 m. gegužės 13 d. pareigūnams atvykus į jos darbo vietą, vyriausiasis patrulis P. B. mandagiai pasiteiravo, ar 2016-05-12 neturėjo įvykio ar incidento stovėjimo aikštelėje. Ji pareigūnui geranoriškai išaiškino aukščiau paminėtą situaciją ir paaiškino, kad apžiūrėjus automobilius nepastebėjo padarytos žalos, taip pat pareiškė, kad jeigu yra kitam automobiliui padariusi žalą, sutinka ją atlyginti. Pareigūnas, įdėmiai apžiūrėjęs transporto priemonę BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) stovinčią prie darbo, pastebėjo nežymų įbrėžimą. Tada 2016 m. gegužės 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 60P-60486700-16 ir paėmė D. G. vairuotojo pažymėjimą. Po to pareigūnai iš Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK paskambino telefonu ir paaiškino, kad neteisingai surašė protokolą ir jai 2016 m. gegužės 17 d. atvykus į Palangos m. PK skyrių, surašė dar vieną administracinio teisės pažeidimo protokolą, o protokolą, surašytą gegužės 13 d., subraukė. Nurodo, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, o subjektyvusis požymis – kaltė, kuri gali būti tik tyčia. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. D. G. iš eismo vietos pasišalino ir policijai apie tai nepranešė todėl, kad neįžvelgė, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. Pasišalino iš eismo įvykio ne siekdama išvengti atsakomybės, o dėl to, jog nesuprato sukėlus eismo įvykį. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas negalėjo konstatuoti tiesioginės tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Mano, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju teismas neteisingai nustatė pažeidimo subjektyviąją pusę, nes nesant nors vieno pažeidimo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tyčią pasišalinant iš eismo įvykio vietos, neįvertino tų aplinkybių, kad ji nepastebėjo padarytos žalos, nes, esant apdulkėjusiems automobiliams, įbrėžimo nesimatė, neatsižvelgė į tai, kad geranoriškai bendradarbiavo su pareigūnais, siūlė atlyginti žalą, neišsisukinėjo padariusi eismo įvykį, ir į tai, kad pažeidėjai pagal užimamas pareigas būtinas vairuotojo pažymėjimas, kad ji gyvena Kretingos mieste ir į darbą vykdavo automobiliu, į jos garbų amžių, į tai, kad nėra bausta už jokį tyčinį administracinį ar kitokį pažeidimą. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai taikė nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, jos nesuvokimą padarius eismo įvykį, eismo įvykio mažareikšmiškumą traktavo kaip aplinkybes, leidžiančias taikyti ne švelnesnę nuobaudą, o taikė už sunkesnįjį padarytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti nutraukiama tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. G. kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.. numatytus pažeidimus, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją ir iš esmės apsiribojo lakonišku byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog D. G. pripažįsta tik tai, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau savo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nepripažįsta ir nesutinka su tuo, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliaciniame skunde D. G. teigia, jog ji teismo posėdžio metu nurodė, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes nepastebėjo padarytos žalos, ir ji nesuprato, kad apskritai sukėlė eismo įvykį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Tuo tarpu skundžiamame nutarime pažymima, kad D. G. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog pajuto, kad vairuojant atbuline eiga kažką kliudė, gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir nurodoma, kad D. G. kaltė įrodyta jos faktų pripažinimu teismo posėdžio metu. Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius iš tikrųjų parodymus davė ir kokias įvykio aplinkybes D. G. išdėstė teismui, ar ji iš tiesų pilnai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, kaip skundžiamame nutarime pažymėjo teismas, ar pripažino tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos nepasišalino, nes nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kaip ji teigia savo apeliaciniame skunde. Abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos jos kaltės klausimu sustiprina ir tai, jog duodama paaiškinimą policijai, D. G. taip pat nurodė, kad pajuto, jog į kažką lengvai atsitrenkė, tačiau automobilio signalizacija neįsijungė, mašinos buvo apdulkėjusios ir jokių apgadinimų nesimatė, todėl nesupratusi, kad kažką apgadino, iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 12). Nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (LAT nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014). Tačiau apylinkės teismas, konstatuodamas D. G. kaltę visų šių svarbių aplinkybių nesiaiškino, neapklausė nei nukentėjusiosios (apgadinto automobilio savininkės), nei pareigūnų, nuvykusių į įvykio vietą, ir apžiūrėjusių tiek nukentėjusiosios, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilius, iš kurių parodymų būtų galima nustatyti, ar D. G. galėjo pastebėti automobilių apgadinimą pagal žalos mastą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas taip pat neanalizavo ir byloje esančiose nuotraukose užfiksuotų apgadinimų, jų nelygino su kitais byloje esančiais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš skundžiamo nuarimo matyti, jog buvo neištirtas byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame galimai matosi eismo įvykis ir jo aplinkybės bei D. G. elgesys po eismo įvykio (b. l. 32). Akivaizdu, jog minėtų asmenų apklausa ir detalus šių duomenų išanalizavimas ir palyginimas tarpusavyje kartu su byloje esančia vaizdine medžiaga (fotografijomis ir vaizdo įrašu) suteiktų ženkliai daugiau galimybių nustatyti D. G. kaltės turinį pagal kasacinio teismo formuojamas taisykles tokio pobūdžio bylose.

Pripažįstant D. G. kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, skundžiamame nutarime taip pat nenurodyta, kokiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais konstatuojama pažeidėjos kaltė, apsiribojant tik abstrakčia ir lakoniška fraze, jog neteisėtų D. G. veiksmų faktą ir turinį įrodo byloje esantys ir ištirti rašytiniai įrodymai, bei D. G. paaiškinimas. Jokie konkretūs rašytiniai duomenys, kuriais remiasi teismas, net neišvardijami. Pagal formuojamą teismų praktiką, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo nurodyti ištirtus įrodymus, pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tik administracinėn atsakomybėn traukiama D. G., bet neapklausta nukentėjusioji S. P., taip pat apgadintus automobilius apžiūrėję policijos pareigūnai, kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versiją dėl automobilių apgadinimo masto. Neapklaustų liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamos D. G. parodymai nebuvo palyginti su duomenimis, matomais byloje esančioje vaizdo medžiagoje. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Apygardos teismas taip pat pažymi, jog apylinkės teismas, pažeidėjai paskirdamas nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus, nesilaikė administracinių nuobaudų skyrimo padarius kelis administracinius teisės pažeidimus taisyklių, skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje bendrai nurodydamas, jog už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., D. G. skiriama 868 Eur bauda ir 2 metams atimama teisė vairuoti transporto priemones. ATPK 33 str. 1 d. numatyta, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Taikant paminėtą nuostatą, vienu nutarimu turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda, ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda, parenkama neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribų (ATPK 33 str. 2 d.). Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą už du administracinius teisės pažeidimus, nė vieno šių pažeidimų atskirai nekvalifikavo, neišdėstė įrodymų, patvirtinančių traukiamo atsakomybėn asmens kaltę dėl kiekvieno pažeidimo, ir nepaskyrė nuobaudos už kiekvieną pažeidimą.

Išvardintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad teisme neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl D. G. kaltės padarius jos ginčijamą administracinį teisės pažeidimą. Aptarti proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas. Kadangi siekiant argumentuotai partvirtinti ar paneigti apeliantės versiją, jog ji iš įvykio vietos pasišalino nesuprasdama, jog sukėlė eismo įvykį, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.