Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-25 · Civilinė byla Nr. 2-271/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
2-271/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas“, Vilniaus
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-271/2010Procesinio sprendimo kategorija 106.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria ieškovo D. S. ieškinys atsakovams akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas“, Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,NBG grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. S. 2009-08-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB ,,Šiaulių bankas“, Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui ir BUAB ,,NBG grupė“, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2005-12-14 tarp AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „NBG grupė“ sudarytos kreditavimo sutarties 4.1.1.3 punktą: šiame punkte nurodytą garantiją, vekselį ir D. S. laidavimo sandorį; bei panaikinti Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro 2007-07-03 AB „Šiaulių bankas“ išduotą vykdomąjį įrašą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009-08-21 nutartimi ieškinio nepriėmė, nurodydamas, jog ieškinys turi trūkumų, tai yra neatitinka CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3, 4 punktų, antrosios dalies reikalavimų. Be to, už ieškinį nesumokėtas žyminis mokestis. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas prašė išreikalauti tam tikrus dokumentus, todėl šie dokumentai turi būti išreikalauti, o konkretūs ieškinio trūkumai bus nurodyti juos išreikalavus.

Teismo reikalauti dokumentai teisme gauti 2009-08-28 ir 2009-09-02.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2009-10-26 nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei 7 000 Lt dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad ieškinys nepilnai atitinka CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 1, 2 punktų bei antrosios dalies reikalavimų. Teismo teigimu, ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimus dėl garantijos ir vekselio pripažinimo negaliojančiais; teigia, kad pakankamai tai patvirtinančių įrodymų yra kitose bylose, tačiau šių aplinkybių nekonkretizuoja.

Šalies argumentai

Ieškovas 2009-11-05 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriuo prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8, 9 punktuose ir antrojoje dalyje numatytais pagrindais, arba atleisti nuo 6500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo dėl blogos turtinės padėties, o likusios 500 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą išdėstyti. Taip pat prašė iš antstolės G. B. kontoros išreikalauti vykdomąją bylą Nr.0021/08/02097, kurioje, ieškovo teigimu, yra duomenys apie jo turimą turtą. Ieškovas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai pažymėjo, jog ieškinyje nenurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimus dėl garantijos ir vekselio pripažinimo negaliojančiais. Teigė, jog visos su ieškiniu susijusios aplinkybės yra išsamiai išdėstytos teismui pateikto ieškinio 2-13 puslapiuose.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009-11-27 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Teismas sprendė, kad ieškovas neįvykdė teismo reikalavimo pašalinti ieškinio trūkumus. Šią išvadą teismas grindė teigdamas, kad dalį aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą dėl garantijos panaikinimo, ieškovas išdėstė, tačiau ieškinyje teigė, kad ,,kreditavimo sutarties 4.1.1.3 punktas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes šiame ir ankstesniuose pareiškimuose teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek 2007-06-15 D. S. pareiškime yra pateikta pakankamai įrodymų – konkrečių faktų – apie tai, kad pirmasis vekselio įgijėjas ir turėtojas – AB ,,Šiaulių bankas“, įgydamas vekselį, tyčia veikė skolininko UAB ,,NBG grupė“ ir jo laiduotojų – nenaudai apgaulės ir sukčiavimo pagalba“.

Teismo teigimu, nesant nuorodos į kitus ieškovo minimus procesinius dokumentus, būtų galima laikyti, kad jis išdėstė faktinius garantijos negaliojimo pagrindus, tačiau ir tokiu atveju ieškinys yra ydingas, nes ieškovo teiginys apie tai, kad atsakovas, įgydamas vekselį, tyčia veikė apgaulės ir sukčiavimo būdu, nėra pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, o paaiškinimas, kad pakankamai reikalavimą pagrindžiančių konkrečių faktų yra įvairiuose kitose bylose esančiuose pareiškimuose, neleistų tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui nei teismui, nei atsakovams. Taip pat teismas nurodė, kad ieškinio dalyse, pažymėtose II, III ir IV numeriais, nurodytos aplinkybės, atsiradusios po paskolos suteikimo ir UAB „NBG grupė“ bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, jog nevertina jų turinio ar pakankamumo reikalavimams pagrįsti, tačiau, sprendė, kad reikalavimams pagrįsti paminėdamas nekonkrečius kitose bylose esančius faktus, ieškovas nenurodė visų faktinių aplinkybių, apie kurias užsimena ieškinyje ir kuriomis grindžia reikalavimus dėl garantijos pripažinimo negaliojančiais, ir visiškai nenurodė atsakovo sukčiavimo ir apgaulės faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas nenagrinėjo ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio, nurodydamas, jog ieškovas nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas D. S. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, priimti naują nutartį ir įpareigoti Kauno apygardos teismą priimti ieškinį bei spręsti žyminio mokesčio mokėjimo klausimą. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos esmės, tai yra nesprendžia, ar asmuo turi teisę į ieškinio patenkinimą. Iš teismui kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų ir teismo nutartimi išreikalautų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad yra pažeisti ieškovo turtiniai interesai ir jis turi teisę kreiptis į teismą jas ginti (CPK 5, 137 str., 33 str. 1, 4 d.). Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovas nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų – nenurodė faktinio ieškinio pagrindo. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė ir visus turimus ir gautus rašytinius įrodymus, įskaitant ir pagrindinėje BUAB ,,NBG grupė“ bankroto byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, bei raštu nurodė kitų su ieškiniu susijusių rašytinių įrodymų buvimo vietą. Teismo nutartis pilna prieštaravimų, nes vienoje vietoje teismas nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kitoje, kad ieškovas nepagrindžia atsakovams teiginio dėl sukčiavimo ar apgaulės. Teismo 2009-08-21, 2009-10-26 ir 2009-11-27 nutarčių rezoliucinės dalys yra viena kitai prieštaraujančios ir klaidinančios. Teismas pažeidė CPK, nes vertino įrodymus ieškinio priėmimo stadijoje, o tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas gali priimti sprendimą dėl įrodymų įrodomosios galios.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB ,,Šiaulių bankas“ prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad jis nėra gavės bei susipažinęs nei su ieškovo ieškiniu, nei su skundžiama teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kaip žinoma, teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta ir visiems besikreipiantiems į teismą asmenims privaloma tvarka, kuri, be kitų reikalavimų, numato, jog teismui paduodami procesiniai dokumentai turi atitikti formos, turinio ir kitus reikalavimus (CPK 111, 113, 114, 369 str.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepakankamai atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, todėl suklydo taikydamas šias nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, taip pat privalo išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, šiam suprantama forma, kokie konkrečiai trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Ši teismo išaiškinimo pareiga ypatingai svarbi tais atvejais, kai į teismą besikreipiantis asmuo nesinaudoja profesionalia advokato pagalba.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas yra fizinis asmuo, profesionalia teisininko pagalba nesinaudoja. Iš 2009-08-13 paduoto ieškinio matyti, kad ieškovas pagal savo suvokimą nuodugniai surašė 12 lapų apimties ieškinį, jame išdėstė aplinkybes, iš kurių jis kildina savo reikalavimus, pridėjo jo turėtus ir, ieškovo nuomone, minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (b. l. 4-110). Tuo tarpu teismas tiek 2009-08-21, tiek 2009-10-26 nutartyse, konstatuodamas, jog ieškinys turi trūkumų, lakoniškai nurodė įstatymo nuostatas, kurių reikalavimų ieškinys neatitinka, ir pažymėjo, kad ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia tam tikrus savo reikalavimus (b. l. 112, 151). Iš ieškovo 2009-11-05 pateikto pareiškimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo bei nagrinėjamo atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas nesuvokė, kokius ieškinio trūkumus turi galvoje teismas, ir kaip juos būtų galima ištaisyti. Ieškovo nuomone, jis nurodė tiek faktines aplinkybes, tiek pateikė jas patvirtinančius įrodymus arba prašė teismo tokius išreikalauti, o teismas, nutardamas išreikalauti reikalingus dokumentus, nenurodė konkrečių neatitikimų ar trūkumų dėl faktinių aplinkybių. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog tik skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, yra gerokai išsamesne, joje teismas aptarė, kokių reikalavimų ieškinys neatitinka, kokios konkrečiai aplinkybės nenurodytos ir pan.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nagrinėjamu atveju neatliko išaiškinimo pareigos ir, nustatydamas ieškinio trūkumus, juos išdėstė pernelyg lakoniškai, ieškovui nesuprantama forma, o išsamiai ieškinio trūkumai buvo atskleisti bei aptarti tik skundžiamoje nutartyje. Tokia situacija, teisėjų kolegijos nuomone, pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą, nes nesant aiškiai konstatuotų ieškinio trūkumų užkertamas kelias tinkamam ieškinio trūkumų ištaisymui (CPK 185 str.). Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina (CPK 263 str.).

Ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, jog teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti minimą ieškinį nutartyje nurodytais pagrindais, jo priėmimo klausimą, taip pat ir klausimus, susijusius su žyminio mokesčio mokėjimu, perduoda spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 137 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti.

Perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl ieškovo D. S. ieškinio atsakovams akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas“, Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,NBG grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priėmimo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDonatas ŠernasEgidijus Žironas