Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. I. (R. I.), O. I., A. I. ir E. I. (E. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. I. (R. I.), O. I., A. I. ir E. I. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-593(00286;00287;00288;0289) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiams R. I., O. I., A. I. ir E. I.“ ir įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjui R. I. leidimas laikinai gyventi buvo suteiktas kaip UAB „Afroditos dizainas“ direktoriui, tačiau dėl nuolatinių nesutarimų, nemokėto atlyginimo pareiškėjas investavo į iš esmės analogiškos veiklos UAB „Fabela“ (toliau – ir Bendrovė). Paaiškino, kad atsakovui pateiktame Bendrovės veiklos plane nurodė, ko Bendrovė siekia ateityje bei kokiais projektais ketina užsiimti. Bendrovė užsiima statybos rangos paslaugomis ir kuria savo veiklą reklamuodama save per klientus, pažįstamus, todėl teigti, kad nėra įgyvendinti veiklos tikslai, nėra pagrindo, nes siekiai įsitvirtinti kitose rinkose gali būti neįgyvendinti, tačiau iš pateiktų dokumentų ir faktinių aplinkybių matyti, kad Bendrovė veikia ir teikia savo paslaugas. Pažymėjo, kad Bendrovė atlieka savo paslaugas pagal formalius šabloninius dokumentus, gautus iš interneto. Bendrovė nėra didelė, todėl tiek klientams, tiek Bendrovės darbuotojams pakanka sudaryti paslaugų teikimo sutartis bei pasirašyti kasos pajamų orderius, o priėmimo-perdavimo akto nepateikimas gali būti trūkumas tik statybos sutarties įvykdymo ir netinkamo vykdymo pagrįstumui įrodyti, tačiau tai negali sukelti atsakovui abejonių dėl veiklos vykdymo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas galėjo apklausti UAB „Fabela“ klientus, tačiau to nepadarė. Pabrėžė, kad klientai su Bendrove atsiskaitinėjo jiems patogiu būdu, t. y. grynaisiais pinigais, o toks atsiskaitymo būdas nėra uždraustas. Taip pat paaiškino, kad rengė sutarties su Ukrainos ambasada vertimą į lietuvių kalbą, todėl papildomų dokumentų pateikimas užtruko, o 2017 m. gegužės 22 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atliko poėmį, todėl pareiškėjai negalėjo pateikti dokumentų, kurie buvo paimti. Atsakovas turėjo teisę pasidaryti trūkstamų dokumentų kopijas, tačiau to nepadarė. Mano, kad nėra pagrindo abejoti Bendrovės veikla vien todėl, kad ji neturi savo internetinės svetainės. Paaiškino, jog poreikio investuoti į Bendrovės internetinę svetainę nėra. Taip pat nurodė, kad Bendrovė vykdo statybos darbus, todėl nėra tikslo nė vienam darbuotojui būti ofise. Darbuotojai veiklą vykdo klientų patalpose, taigi Bendrovės veikla įgyvendinama nebūnant Bendrovės deklaruojamu adresu, todėl įtarti, kad Bendrovė nevykdo veiklos vien šiuo pagrindu nėra pagrindo.

Pareiškėjų nuomone, UAB „Fabela“ atitinka visas sąlygas nurodytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pabrėžė, jog Migracijos departamentui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, iš kurių matyti, kad UAB „Fabela“ veikla nėra fiktyvi. Paaiškino, kad dėl blogai tvarkomos apskaitos ir buhalterinių trūkumų nauja buhalterė negali atsiminti visų su įmone susijusių aspektų, todėl atsakovo teiginiai, kad Bendrovės buhalterė negali atsakyti į su veiklos ypatumais susijusius klausimus, negali pagrįsti veiklos fiktyvumo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Bendrovės darbuotojas A. K. į 2017 m. gegužės 17 d. 9 val. vykusį pokalbį šaukimą gavo tik 2017 m. gegužės 17 d. dienos vakare, todėl pats atsakovas šiuo atveju piktnaudžiauja procedūromis.

Pareiškėjų teigimu, dėl prastai ir aplaidžiai tvarkomos apskaitos buhalterinių paslaugų teikėjas buvo pakeistas, todėl bendrovės naujai pasamdyta buhalterė iki šiol tikslina aplaidžiai tvarkytus Bendrovės dokumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė turi mokestinę skolą. Bendrovė yra atsiskaičiusi su Valstybinio socialinio draudimo fondu ir šiuo metu neturi mokestinių įsiskolinimų, taip pat bendrovėje dirba darbuotojai, kurių darbo užmokestis siekia 2 vidutinio mėnesinio bruto dydžius. Pabrėžė, jog skundžiamame sprendime nurodyti motyvai dėl Bendrovės fiktyvumo nėra pagrįsti faktine situacija ar teisiniais argumentais, nes atsakovo sprendime nurodyti tik pamąstymai, nesudarantys teisinio pagrindo taikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatas. Ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, priimtas neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių. Pabrėžė, jog pareiškėjas R. I. išmano rinką bei žino, kaip vystyti tokio pobūdžio verslą, o vykdant veiklą yra būtinas jo buvimas Lietuvoje, prižiūrint veiklos kokybę bei ieškant partnerių.

Pasak pareiškėjų, šiuo atveju taip pat nebuvo pagrindo taikyti UTPĮ 35 straipsnio 12 punktą. Pažymėjo, kad atsakovas nepaaiškino, kokiu pagrindu nelegalios migracijos grėsmė gali kilti ir kokie duomenys, kurie neatitiktų tikrovės, pateikti. Taip pat mano, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas ir UTPĮ 35 straipsnio 14 punktas. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į Bendrovės specifiką. Bendrovės paslaugų teikimas susijęs su remonto darbais, Bendrovė nėra mažmeninės prekybos įmonė, todėl pateiktų sąskaitų faktūrų kiekis negali sąlygoti bendrovės veiklos.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–6).

Nurodė, kad atsisakė pakeisti pareiškėjui R. I. leidimą laikinai gyventi, nustatęs, kad UAB „Fabela“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir papildomai pateikti dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos realumo, o pateikiamais dokumentais tik buvo siekiama imituoti Bendrovės vykdomą veiklą ir pajamų gavimą (paslaugos per 6 mėn. iki R. I. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo teikiamos nereguliariai ir vos keliems klientams, pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose trūksta skaidrumo ir nuoseklumo, nustatyti jų neatitikimai, nepateikti atliktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, o pateikus priėmimo-perdavimo aktą, nepateikta sutartis, pagal kurią tas aktas buvo išduotas). Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjo įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė veiklos pagal verslo planą, Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Paaiškino, kad išvada, jog pareiškėjo R. I. pateikti dokumentai savaime nepatvirtina Bendrovės veiklos 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi, buvo padaryta įvertinus ne tik tai, kad nebuvo pateikti atliktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, bet atsižvelgus į surinktų duomenų visumą. Buvo įvertinta tai, kad kai kurie R. I. pateikti dokumentai nesutampa su dokumentais, kurie buvo pateikti 2016 m. lapkričio 25 d. dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiantis buvusiai Bendrovės dalyvei N. K., iš kurios R. I. įsigijo Bendrovės akcijas. Be to, pareiškėjas pateikė du identiškus Bendrovės veiklos planus (2016 m. spalio mėn. ir 2017 m. balandžio mėn.), kuriuose teigiama, kad rengiant projektą, remtasi Bendrovės steigėjo D. I. ir naujojo akcininko R. I. patirtimi, nors R. I. Bendrovės akcininku tapo tik 2017 m. balandžio 3 d., taip pat nėra patikslinta, koks konkrečiai projektas turimas omenyje. Pabrėžė, kad veiklos planuose pateikta ne UAB „Fabela“, o UAB „Euro technika LT“ plėtros strategija (ši įmonė taip pat priklauso užsieniečiams, vienam iš jų buvo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi). Nors Bendrovės veiklos planuose deklaruojama, kad Bendrovė veikė Ukrainos, Čekijos rinkose, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų ar dokumentų nebuvo pateikta. Taip pat nepaaiškinta, per kokį laikotarpį buvo parengtas stabilus ir konkurencingas paslaugų asortimentas, sukurtas verslo pamatas ir geras vardas, išbandytos rinkodaros priemonės. Migracijos departamento nuomone, Bendrovės veiklos planai parengti paskubomis, labai paviršutiniškai, naudojantis kitos užsieniečių vadovaujamos įmonės šablonu ir tik prieš pat R. I. kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, o ne prieš 6 mėnesius ar anksčiau. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas nurodo, jog verslo plane nurodyti planai ne visada sėkmingai įgyvendinami, tačiau nepateikia jokių duomenų ar dokumentų apie verslo planuose nurodytus jau atliktus darbus.

Atsakovas nurodė, kad vertindamas, ar pareiškėjo įmonė atitinka UTPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, nustatė, jog pagal „Sodros“ informacinės sistemos duomenis Bendrovėje įdarbintas A. K. už 2017 m. balandžio–gegužės mėn. negavo jokio darbo užmokesčio (už 2017 m. kovo mėn. gavo tik 99,13 Eur), A. L. už 2017 m. gegužės mėn. buvo priskaičiuotas 900 Eur mėnesinis darbo užmokestis, o Z. T. – 380 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Šių išvadų nepaneigia skundo teiginiai, kad buvo aplaidžiai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita. Atsakovo teigimu, A. K. 2017 m. rugsėjo mėn. gavo atleidimo įmoką,A. L. už birželio mėn. gavo 805,45 Eur, o už liepos mėn. – 410 Eur, po ginčijamo sprendimo priėmimo įmonėje įdarbintas E. L. (E. L.) už liepos mėn. gavo 400 Eur. Taigi Bendrovė ir toliau neatitinka minėtų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų.

Migracijos departamentas pažymėjo, kad prašymą pateikti papildomus dokumentus pareiškėjui išsiuntė likus 2 savaitėms iki VMI atlikto dokumentų poėmio, taigi pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko dokumentams surinkti ir pateikti. Be to, pareiškėjas kaip Bendrovės akcininkas turėjo galimybę kreiptis į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pateikti paimtų dokumentų kopijas, tačiau to taip pat nepadarė. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė ne tik su jo įmonės veikla susijusių dokumentų, bet ir prašomo pateikti išsamaus paaiškinimo, kurie darbuotojai teikė paslaugas pagal pateiktas paslaugų teikimo sutartis, kokią kvalifikaciją ir darbo patirtį šie darbuotojai turi, bei darbo sutartis su jais, taip pat išsamaus paaiškinimo apie kiekvieno šiuo metu Bendrovėje dirbančio darbuotojo darbo funkcijas. Taip pat pažymėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus Bendrovės sutartis su Ukrainos ambasada turėjo būti sudaryta lietuvių kalba.

Pasak atsakovo, buvo nuvykta visais žinomais Bendrovės adresais, tačiau nė vienu adresu įmonės darbuotojų rasti nepavyko, jokių požymių, kad šiais adresais būtų vykdoma Bendrovės veikla, nenustatyta. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo rasti ne tik įmonės darbuotojai darbininkai, bet ir direktorius, kuris, buhalterės teigimu, dirba adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš trijų iškviestų Bendrovės darbuotojų, į apklausą atvyko tik buhalterė, kuri negalėjo atsakyti į klausimus, nei kokie darbai, nei kokiu adresu buvo atlikti, nei kam šiuo metu Bendrovė teikia paslaugas, nei kaip Bendrovė ieško klientų. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad A. K. šaukimą atvykti į apklausą gavo tik 2017 m. gegužės 17 d. vakare. Atsakovo nuomone, visos nurodytos ir ginčijamame sprendime aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo įmonės veiklą, taip pat, kad UAB „Fabela“ yra fiktyvi.

Nurodė, kad ginčijamame sprendime nurodytas ne vienas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 100 punkte įtvirtintas fiktyvios įmonės požymis. Taip pat įvertinta tai, kad pareiškėjo R. I. žinios apie UAB „Fabela“ yra paviršutiniškos, jis negalėjo nurodyti bendrovės darbuotojų darbo funkcijų ir darbo laiko, klaidingai nurodė bendrovės vyr. buhalterės pavardę, o į klausimą, kokias konkrečiai paslaugas teikia bendrovė, atsakė gana abstrakčiai ir neinformatyviai. Pareiškėjo apklausos metu jis nurodė, jog Bendrovė reklamuojasi internete, per skelbimus, ir kad jis jau pradėjo kurti bendrovės internetinį puslapį, nors 2017 m. gegužės 25 d. Bendrovės direktoriaus paaiškinime deklaruojama, kad pagrindinė bendrovės reklama – rangovų ir (ar) privačių klientų rekomendacijos.

Migracijos departamento nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas R. I. yra UAB „Fabela“ akcininkas, savaime nepaneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės – surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-593(00286;00287;00288;0289) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiams R. I., O. I., A. I. ir E. I.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas Ukrainos pilietis R. I. 2017 m. balandžio 26 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Fabela“ dalyvis ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių UAB „Fabela“ akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (II t., b. l. 150–159).

2017 m. gegužės 5 d. pareiškėjo sutuoktinė O. I. taip pat pateikė atsakovui prašymus pakeisti jai ir nepilnametėms dukterims A. I. ir E. I. leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (II t., b. l. 9–16, 207–2013, 318–325).

Atsakovas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, pateikė pareiškėjui užpildyti apklausos lapą, kuriame pareiškėjas turėjo pateikti atsakymus į klausimus apie save ir Bendrovės veiklą (II b. l. 292–298; III t., b. l. 15–16).

Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo R. I. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui pakeisti leidimą priimti, todėl 2017 m. gegužės 8 d. išsiuntė pareiškėjui R. I. pranešimą Nr. (15/4-11)10K-19314 (II t., b. l. 309), kuriame prašė ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 26 d. pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Minėtu pranešimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos.

Be to, kilus įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo R. I. atvykimo į Lietuvą tikslo, Migracijos departamentas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba), prašydamas atlikti UAB „Fabela“ veiklos patikrinimą, be kita ko, nuvykti į Bendrovės biurą, apklausti darbuotojus, išsiaiškinti, kokią veiklą vykdo Bendrovė (II t., b. l. 299).

2017 m. gegužės 26 d. UAB „Fabela“ direktorius D. I. (D. I.) (užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi) Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą dėl Bendrovės vykdomos veiklos bei pateikė papildomus dokumentus (II t., b. l. 310–312). Paaiškinime, be kita ko, nurodė, jog nuo 2014 m. UAB „Fabela“ teikia, remonto, renovacijos, apdailos ir kitas paslaugas, susijusias su statybos darbais. Pagrindiniai ir stambiausi užsakovai buvo Ukrainos ambasada bei namų bendrija (783-oji DNBS). Bendrovė dalyvavo projektuose prie Žaliųjų ežerų, Balsiuose, Visoriuose, o šiuo metu turi objektą prie Zujūnų gyvenvietės, Vilniaus r. Su paaiškinimu buvo pateiktos su Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje ir UAB „Saulės grindys“ sudarytos rangos sutartys, su 783-iąją DNSB sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kai kurių atliktų remonto darbų priėmimo-perdavimo aktai, kasos pajamų orderiai.

Migracijos valdyba 2017 m. gegužės 30 d. raštu bei 2017 m. gegužės 26 d. tarnybiniu pranešimu (II t., b. l. 300–301) informavo atsakovą apie Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant patikrinimą buvo nuvykta Bendrovės nurodomu veiklos adresu Nemenčinės sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad minėtu adresu yra gyvenamasis namas, kurio durų niekas neatidarė, Bendrovės iškabos nebuvo, todėl darytina išvada, kad tuo adresu bendrovė veiklos nevykdo. Bendrovės darbuotojams A. K., A. L. ir Ž. T. buvo išsiųsti šaukimai atvykti į Migracijos valdybą, tačiau į apklausą atvyko tik Bendrovės vyriausioji buhalterė A. L., kuri teigė, kad Bendrovės biuras yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau ji biure nebūna, o dirba savo namuose. Dokumentus, kuriuos turi sutvarkyti, jai atveža į namus Bendrovės direktorius D. I., kuris dirba Bendrovės biure (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvykus minėtu adresu Bendrovės biuras nebuvo rastas, taip pat nebuvo ir Bendrovės iškabos. Pasak A. L., Bendrovė užsiima statybų ir remonto darbais, Bendrovėje įdarbinti du statybininkai – A. K. ir Ž. T.. Atsakyti į klausimus, kokie darbai, kokiu adresu buvo atlikti, buhalterė negalėjo, teigė nepamenanti (II t., b. l. 308).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12–14 punktais, skundžiamu 2017 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-593(00286;00287;00288;0289) (I t., b. l. 16–24) atsisakė pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas R. I., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, neužsiėmė teisėta veikla Bendrovėje, UAB „Fabela“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Lietuvos Respublikoje nevykdė veiklos pagal verslo planą, egzistuoja ne vienas pagrindas, dėl kurio yra pagrindas manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi, pareiškėjas nepateikė jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir dokumentų, be to, Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, nes joje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Sprendime taip pat konstatuota, jog pareiškėjas R. I. yra nesąžiningas, piktnaudžiauja leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. Kadangi skundžiamu sprendimu R. I. atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, toks leidimas šeimos susijungimo pagrindu nepakeistas ir jo sutuoktinei bei nepilnametėms dukroms.

Pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Minėto straipsnio 13 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai per šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, o pagal 14 punktą – jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Migracijos departamentas, atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui R. I. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu motyvuoja tuo, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Fabela“ yra fiktyvi.

Pagal UTPĮ 2 straipsnio 6 dalį (taikyta redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašymo leisti pakeisti darbdavį pateikimą bei šių prašymų priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas yra fiktyvūs, ar įmonė yra fiktyvi, tvarką, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą ir šio sprendimo panaikinimą tvarką reglamentuoja Aprašas. Nagrinėjamu atveju taikytina nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. spalio 17 d. galiojusi Aprašo redakcija. Aprašo 100 punkte įtvirtinti veiksniai, kuriuos nustačius, gali atsirasti pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi. Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nustatė Aprašo 100.4 papunktyje (pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų), 100.6 papunktyje (įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) ir 100.9 papunktyje (yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (pavyzdžiui, darbuotojų nebūna darbo vietose, įmonė neteikia Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 forma)) nurodytas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su atsakovu, kad šiuo atveju egzistuoja Aprašo 100.4, 100.6 ir 100.9 papunkčiuose nurodytos aplinkybės. Abejones Bendrovės veiklos realumu kelia pareiškėjo pateiktų dokumentų neišsamumas, nepakankamumas, t. y. daugelyje pareiškėjo pateiktų Bendrovės sutarčių su klientais nėra nurodytos darbų atlikimo detalės (grafikas, darbų atlikimo vieta), nėra pateikti sutartų atlikti darbų perdavimo-priėmimo aktai, sąmatos. Be to, Bendrovė nebuvo rasta nei jos nurodytu, nei buhalterės nurodytu adresu. Abejonių Bendrovės veikla kelia ir Bendrovės darbuotojų įdarbinimas, nes nei pareiškėjas, nei Bendrovės direktorius negalėjo išsamiai paaiškinti, kokius konkrečius darbus atlieka UAB „Fabela“ darbuotojai, iš kviestų į apklausą darbuotojų atvyko vienintelė buhalterė. Kaip minėta, nurodytų aplinkybių konstatavimas sudaro rimtą pagrindą manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi, tačiau minėtos aplinkybės turi būti vertinamos visos bylos medžiagos kontekste. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog UAB „Fabela“ yra fiktyvi. Pažymėtina, kad, nors atsakovui nebuvo pateiktas Bendrovės 783-ajai DNSB atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau iš Bendrovės banko išrašo matyti, jog minėta daugiabučio namo savininkų bendrija Bendrovei sumokėjo banko pavedimu, nurodydama, jog mokama už paslaugas pagal 2016 m. birželio 2 d. sutartį, be to, nors pareiškėjo pateikti dokumentai dėl darbų pagal sutartis su Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje nėra visiškai tikslūs (pagal vieną sutartį nepateikti apmokėjimo įrodymai, taip pat nepateikta viena patalpų remonto rangos darbų sutartis), tačiau minėti faktai neleidžia daryti išvados, jog Bendrovė jokių statybos darbų nevykdė. Be to, sutiktina su pareiškėjais, kad tai, jog Bendrovė nebuvo rasta jos nurodytais adresais, atsižvelgiant į Bendrovės vykdomos veiklos pobūdį, taip pat negali būti pripažįstama neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu Bendrovės fiktyvumą. Byloje taip pat nėra duomenų, jog Bendrovės darbuotojai gavo šaukimus atvykti į Migracijos valdybos apklausą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento surinkti įrodymai nepatvirtina Bendrovės veiklos fiktyvumo. Pažymėtina, kad atsakovas išvadą, jog R. I. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, motyvavo iš esmės tuo, jog, nustačius Bendrovės fiktyvumą, darytina išvada, kad pareiškėjas teikė faktinės situacijos neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą ir joje dirbančius darbuotojus. Taigi teismui kritiškai vertinant Migracijos departamento išvadas dėl UAB „Fabela“ fiktyvumo, atmestini ir atsakovo teiginiai dėl klaidingos informacijos teikimo.

Kaip minėta, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui nepakeistas ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas per UTPĮ 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo gyventi pakeitimo priimti. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo R. I. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui pakeisti leidimą priimti, todėl 2017 m. gegužės 8 d. išsiuntė jam pranešimą Nr. (15/4-11)10K-19314 (II t., b. l. 309), kuriame prašė ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 26 d. pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, t. y.: 1) UAB „Fabela“ ištisinį banko sąskaitos išrašą nuo 2016 m. lapkričio mėn.; 2) išsamų paaiškinimą, kurie darbuotojai teikė paslaugas pagal Migracijos departamentui nuteiktas paslaugų teikimo sutartis, kokią kvalifikacijų ir darbo patirtį tie darbuotojai turi bei darbo sutartis su jais; 3) paaiškinimą, kokios darbo įrangos, priemonių ir medžiagos turi įsigijusi Bendrovė, bei jų įsigijimą patvirtinančius įrodymus; 5) su Ukrainos ambasada, UAB „Saulės grindys“ ir Ž. K. sudarytas sutartis bei šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus; 6) išsamų paaiškinimą apie kiekvieno šiuo metu Bendrovėje dirbančio darbuotojo darbo funkcijas; 7) patvirtinančius dokumentus apie tai, kokiuose interneto tinklalapiuose, skelbimų portaluose ar kituose šaltiniuose galima rasti informacijos apie Bendrovės veiklą ir užsisakyti teikiamas paslaugas.

Teismo vertinimu, atsakovo prašyta pateikti informacija bei dokumentai, iš tiesų yra svarbūs nagrinėjant leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo klausimą. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad Migracijos departamentui nebuvo pateikti visi anksčiau nurodyti dokumentai bei paaiškinimai, tačiau pareiškėjai teigia, kad visų duomenų negalėjo pateikti dėl pateisinamos priežasties – VMI atlikto Bendrovės dokumentų poėmio. Teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjo argumentus, nes Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 124 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas mokesčių mokėtojo prašymu privalo leisti jam pasidaryti paimamų dokumentų kopijas. Taigi pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku, galėjo gauti poėmio metu paimtų dokumentų kopijas ir pateikti jas atsakovui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo buvo prašoma ne tik pateikti dokumentus, bet ir paaiškinimus, kuriuos, teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo surašyti ir be poėmio metu paimtų dokumentų, tačiau Bendrovės direktoriaus pateiktuose paaiškinimuose nebuvo nurodytos visos prašytos paaiškinti aplinkybės, apie kai kurias iš jų pateikti tik abstraktūs ir nekonkretūs teiginiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su Migracijos departamento išvada, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui negali būti pakeistas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu.

Migracijos departamentas taip pat nustatė kad leidimas laikinai gyventi R. I. negali būti pakeistas ir todėl, kad bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. UAB „Fabela“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje, be to, Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Nagrinėjamu atveju „Sodros“ informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Bendrovės darbuotojas A. K. už 2017 m. balandžio–gegužės mėn. negavo jokio darbo užmokesčio, o už 2017 m. kovo mėn. gavo tik 99,13 Eur, Bendrovės darbuotojai A. L. už 2017 m. gegužės mėn. buvo išmokėtas 900 Eur mėnesinis darbo užmokestis, o Ž. T. – 380 Eur mėnesinis darbo užmokestis (II t., b. l. 62, 63, 119). Sutiktina su atsakovu, jog minėti duomenys reiški, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Vadinasi, UAB „Fabela“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas R. I. Migracijos departamentui buvo pateikęs du Bendrovės veiklos planus, parengtus 2016 m. spalio mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. (II t., b. l. 175–180). Minėti planai nepagrįsti jokiais dokumentais, juose nurodyti teiginiai labai nekonkretūs, gausu netikslumų, pavyzdžiui pareiškėjas R. I. kaip akcininkas minimas ir 2016 m. verslo plane, nors Bendrovės akcininku tapo tik 2017 m., be to, planuose pateikiama ne UAB „Fabela“, o UAB „Euro technika LT“ plėtros strategija, taigi apskritai nėra aišku, ar Bendrovė turi savo verslo planą, o jei tokį ir turi, tai jame nurodytų veiksmų įgyvendinimas nepagrįstas jokiais dokumentais.

Minėtos aplinkybės pagrindžia atsakovo išvadą, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl pareiškėjui leidimas negali būti pakeistas ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Kaip minėta, Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovas minėto pagrindo taikymą iš esmės grindžia tuo, kad R. I. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą ir joje dirbančius darbuotojus, be to, „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. kovo mėn. pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo 8 kartus mažesnės, taigi pareiškėjas ankstesnio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų ir negavo reguliarių pajamų, kurios reikalingos pragyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. neatitiko UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos.

Teismas pažymi, kad nors UTPĮ nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą.

Taigi, nors, teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai pareiškėjo R. I. atžvilgiu taikė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pakeistas ir kitais atsakovo nurodytais pagrindais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. I. leidimas nepakeistas nepagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą – kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Kadangi R. I. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepakeistas pagrįstai, toks leidimas šeimos susijungimo pagrindu negali būti pakeistas ir jo sutuoktinei O. I. bei dukroms A. I. ir E. I..

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-593(00286;00287;00288;0289) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiams R. I., O. I., A. I. ir E. I.“ ir įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų R. I. (R. I.), O. I., A. I. ir E. I. (E. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.