- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- e2-9200-547/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00882-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų
- Atsakovas
- E. K.
dokumentinio proceso tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio ieškinį atsakovui E. K. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. K. 5254,80 Eur žalos aplinkai atlyginimo už savavališkai iškirstą mišką bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Ieškinyje yra nurodyti rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad ši sąlyga yra įvykdyta, todėl prašymas nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka yra pagrįstas.
Ieškovės ieškinyje pateikti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas atsakovui, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, taksoraštis, savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo lapas, biržės taksavimo lapas, atsakovo ir liudininko paaiškinimai, kirtavietės planas, patvirtina aplinkybes, kad 2018-05-07 ieškovės, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio pareigūnas nustatė, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame miške, Druskininkų regioninio padalinio, Merkinės girininkijos 33 kvartalo 4 ir 9 taksaciniuose miško sklypuose, 2 grupės pusamžiame medyne atsakovas E. K. savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neplynu kirtimu iškirto 64 vnt. pušies medžių, kas sudaro 12,08 kietmetrio medienos. Kirsdamas medžius be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus, bei padarė 5254,80 Eur žalą aplinkai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir pagal metodikos priede patvirtintus Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Už neteisėtą medžių nukirtimą 33 kvartalo 4 ir 9 taksaciniuose miško sklypuose, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant neplynai pusamžiame 2 grupės miške, taikomas 290,00 Eur už 1 kub. metrą medienos (Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.2.2. punktas). Pagal Metodikos 2.1. papunktį II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Pagal šiuos rodiklius neteisėtai 33 miško kvartale 4 ir 9 taksaciniuose sklypuose iškirtus 12,08 m3 medienos, žalos aplinkai dydis yra: 12,08 m3 x 290 Eur x 1,5= 5254,80 Eur.
Dėl aukščiau nurodytos neteisėtos veikos atsakovas E. K. buvo patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso 272 straipsnio 2 dalį. Atsakovas kaltę dėl atliktų neteisėtų veiksmų pripažinęs, jam 2018-05-07 surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirta nuobauda - 560,00 Eur. Atsakovas E. K. nutarimo neskundė. Ieškovė 2018-05-07 atsakovui E. K. pateikė pretenziją dėl padarytos 5254,80 Eur žalos aplinkai atlyginimo, tačiau atsakovas per nurodytą terminą padarytos žalos aplinkai neatlygino, motyvuoto prašymo žalos mokėjimą išdėstyti dalimis nepateikė.
Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Atsakomybė už žalą, padarytą aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų juridinių ir fizinių asmenų turtui bei interesams juridinių ir fizinių asmenų neteisėta veika, nustato Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis, kuriuo remiantis draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoja visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.
Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Atsakovui savavališkai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, išpjovus 64 vnt. pušies medžių, kurios sudaro 12,08 kietmetrio medienos, buvo padaryta žala aplinkai, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas E. K. neteisėtu medžių kirtimu padarė 5254,80 Eur žalą aplinkai, todėl minėta suma priteistina iš atsakovo.
Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas ieškovės sumokėtas 59,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 428 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio, juridinio asmens kodas 132340880 (atsiskaitomoji sąskaita LT 477300010153812692, es. AB Swedbank) naudai: 5254,80 Eur (penkis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 80 ct) žalos aplinkai atlyginimą už savavališkai iškirstą mišką bei 59,00 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).
Atsakovas E. K. per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Jeigu per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos atsakovas E. K. nepateiks prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.