- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1227-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03737-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja S. P. pateikė antstolei 2015-01-24 ir 2015-01-26 skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0033/14/01117. Antstolė 2015-01-30 patvarkymu skundų netenkino ir persiuntė juos Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-06 nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundų dėl antstolio veiksmų trūkumams pašalinti. Pareiškėja pateikė patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjai.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra procesinio pobūdžio arba pateikti netinkamai institucijai, todėl negali būti nagrinėjami teisme kaip savarankiški reikalavimai dėl antstolio veiksmų, jų patenkinimas iš esmės nesukeltų savarankiškų materialinių teisinių padarinių.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad skundų dėl antstolio veiksmų dalykas yra konkretūs, galimai neteisėti antstolio veiksmai arba neveikimas. Per teismo nurodytą terminą pareiškėja pateikė teismui 2015-02-17 skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti antstolio vykdomus išieškojimus veiksmus vykdomojoje byloje areštuojant pareiškėjos turtą ir parduodant jį iš varžytynių, kol nebus likviduotas įsiskolinimas, laikinai išskaičiuojant visą pareiškėjos pensiją; įpareigoti pritaikyti pareiškėjai teisės aktų numatytas galimas mokesčių lengvatas; netaikyti pareiškėjai šioje byloje žyminio mokesčio ir skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėjos reikalavimą sustabdyti antstolio vykdomus išieškojimo veiksmus dėl išieškojimo iš pareiškėjos nekilnojamojo turto, kol nebus padengtas įsiskolinimas, laikinai išskaičiuojant visą pareiškėjos pensiją, teismas vertino kaip prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nenustatė CPK 625-628 str. nurodytų sąlygų, būtinų antstolio atliekamų vykdymo veiksmų sustabdymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad mokesčių lengvatos yra suteikiamos įstatymų numatytoms asmenų grupėms ir numatytomis sąlygomis, todėl pareiškėjos bendro pobūdžio pamąstymai, kad turėtų būti taikomos lengvatos socialiai remtiniems asmenims, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pats asmuo turi kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, kad jam būtų pritaikytos galimos mokesčių lengvatos, o ne reikalauti per teismą įpareigoti tai atlikti antstolį. Asmuo, manantis, kad jam yra nepritaikyta kokia nors lengvata, turėtų kreiptis į antstolį, nurodydamas kokia konkrečiai lengvata turėtų būti skaičiuojama. Antstoliui atsisakius tai padaryti, pareiškėja turėtų teisę teikti skundą, motyvuodama ir nurodydama konkrečiai, kokia lengvata jai nebuvo taikoma.
Teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra nenagrinėtinas, nes skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 510 str. 6 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išpręsti klausimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2015-01-24 ir 2015-01-26 skunduose pateiktos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundžiamų antstolės veiksmų – turto arešto ir ekspertizės skyrimo – neteisėtumas ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pareiškėja skunduose nurodė, kad antstolė vykdė veiksmus, neatsižvelgusi į skunduose pateiktas aplinkybes ir įrodymus, kad yra galimybė padengti įsiskolinimą, laikinai išskaičiuojant visą pareiškėjos pensiją ir pareiškėjai priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos pajamas. Todėl antstolės patvarkymas areštuoti didelės vertės minėtą turtą ir pradėti išieškojimą iš jo pažeidžia CPK 663 str., draudžiantį antstoliui areštuoti turto daugiau, negu reikia jo išieškotinai sumai padengti.
Patikslintame skunde nurodyta, kad areštuotos patalpos yra paskutinės pareiškėjai priklausančios gyvenamosios patalpos. Taip pat antstolės patvarkymas skirti ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti yra visiškai nepagrįstas ir didinantis vykdymo išlaidas, kadangi nekilnojamojo turto registre yra nustatyta vidutinė turto rinkos vertė.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skundas nėra procesinio pobūdžio, kaip nurodė teismas, nes jo patenkinimas arba nepatenkinimas sukeltų esminius savarankiškus materialinius teisinius padarinius.
Ištaisydama 2015-02-06 nutartimi nustatytus trūkumus, pareiškėja pridėjo tiek skundų ir jų priedų kopijų, kiek yra bylos šalių, ir vieną skundų ir jų priedų kopiją pridėjo teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Todėl minėtos kopijos ir jų priedai yra pateikti teismui, laikantis skundams ir prašymams taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatytos tvarkos. Teismo buvo prašoma sustabdyti antstolio vykdymus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, areštuojant pareiškėjos turtą, esantį (duomenys neskelbtini), parduodant jį iš varžytynių ir skiriant ekspertizę turto vertei nustatyti, kadangi yra galimybė padengti įsiskolinimą, laikinai išskaičiuojant visą pareiškėjos pensiją. Be to, pagal CPK 510 str. 8 d., teismas esant pagrindui vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Nesustabdžius antstolio minėtų veiksmų, būtų pažeistos neįgalaus asmens teisės ir teisėti interesai areštavus ir pardavus nekilnojamąjį turtą, tinkamą gyventi, dėl nedidelio įsiskolinimo ir esant galimybei jį padengti iš gaunamų lėšų. Todėl skundžiama nutartis grąžinti pareiškėjai pateiktus skundus, nesprendus turto arešto ir ekspertizės skyrimo veiksmų sustabdymo, kol nebus padengtas įsiskolinimas, laikinai išskaičiuojant visą pareiškėjos pensiją, reikalingumo klausimo. Be to, pagal CPK 626 str. 4 d. antstolis privalo sustabdyti vykdymo procesą, kai įstatymų nustatyta tvarka areštuojamas turtas, jeigu turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Kadangi pareiškėjos turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas šioje byloje eilės – antstolio G. B. reikalavimus, antstolė N. Š. nestabdydama vykdymo proceso, pažeidžia CPK 626 str. 4 d. Antstolė nepateikė informacijos apie išieškomos 9 724,84 Lt sumos faktinį pagrindą. Teismas nepagrįstai laikė pareiškėjos skundus nepaduotais, nurodydamas, kad turi kreiptis į antstolį nurodant, kokia lengvata turi būti taikoma, nes antstoliui šiuo atveju nepateikus informacijos, dėl ko išieškoma yra skola, pareiškėja neturi galimybės nurodyti, kokia lengvata jai turėtų būti pritaikyta. Šis antstolės neveikimas (informacijos nepateikimas) nesuteikia teisinio pagrindo pareiškėjai prašyti neišieškoti iš jos paskutinio būsto. Todėl antstolis nepagrįstai pareiškėjos nesupažindinęs su išieškojimo faktiniu pagrindu, atliko minėtus tolimesnius vykdymo veiksmus – turto areštą ir ekspertizės skyrimą.Patikslintame skunde suformuluotas prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio laikytinas klaidingu, todėl ši įvykusi klaida negali turėti esminę reikšmę pareiškėjos teisei į gynybą ir neturi būti laikomas nepaduotu CPK 510 str. 6 d. pagrindu. Taip pat pareiškėja jau kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau ji nebuvo pareiškėjai suteikta, nes jos pajamos 8-20 Lt viršija nustatytą dydį, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakingą instituciją suteikti pareiškėjai šią pagalbą atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būklę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t.y. teismas turi būti aktyvus ypatingos teisenos bylose. Jeigu asmuo nevykdo prievolės gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio poveikio priemones.
Suinteresuotas asmuo antstolė N. Š. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-03-06 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. P. kreipėsi į antstolę N. Š. su 2015-01-24 ir 2015-01-26 skundais dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0033/14/01117. Nurodė, kad pareiškėjai nėra žinomas išieškojimo teisinis pagrindas. Antstolės pritaikytas areštas pareiškėjos paskutinėms gyvenamosios patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), yra neproporcinga ir nepagrįsta priemonė, todėl su juo nesutinka, taip pat nesutinka su antstolio paskirta ekspertize nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir vykdymo išlaidų pagrįstumu. Antstolė 2015-01-30 patvarkymu skundų netenkino ir persiuntė juos Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-06 nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundų dėl antstolio veiksmų trūkumams pašalinti, įpareigodamas pareiškėją tinkamai suformuluoti skundų dalyką ir pagrindą. Per teismo nustatytą terminą pareiškėja pateikė 2015-02-17 patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi laikė nepaduotais pareiškėjos skundus dėl antstolės veiksmų ir juos grąžino pareiškėjai.
CPK 115 str. 3 d. numato teismo teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, jeigu jis pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina procesinio dokumento trūkumų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjos pateiktus procesinius dokumentus nepaduotais ir grąžino juos pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja patikslintame skunde pateikė procesinio pobūdžio reikalavimus, kai kuriuos iš jų pateikė netinkamai institucijai, todėl negali būti nagrinėjami teisme kaip savarankiški reikalavimai dėl antstolio veiksmų. Su tokiu pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Nepagrįstas asmens teisės į teisminę gynybą ribojimas gali pažeisti konstitucines asmens teises. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6, 13 str.), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (30 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (4 str.), Civilinio proceso kodekse (5 str.) nustatytos asmens teisės į teisminę gynybą nuostatos užtikrina kiekvieno asmens, kurio subjektinės teisės ar teisėtas interesas buvo pažeisti, teisę kreiptis į teismą atkurti pusiausvyrą ir pažeistas teises. Nepagrįstai paneigus šią teisę, pati teisė į teisminę gynybą ir jos sudėtinė dalis – teisė kreiptis į teismą – taptų formali.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pateiktus procesinius dokumentus, nebuvo pakankamai atidus, tinkamai neįsigilino į procesinius dokumentus ir jų turinį (motyvuojamąją dalį), iš esmės vertindamas tik patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje nurodytus reikalavimus. Patikslintame pareiškėjos 2015-02-17 skunde aiškiai nurodyta, kad tai yra skundas dėl antstolės N. Š. veiksmų (dėl turto arešto ir ekspertizės skyrimo neteisėtumo), skunde kartu pareiškiant prašymą dėl antstolės veiksmų dėl išieškojimo iš nekilnojamojo turto ir ekspertizės skyrimo sustabdymo iki bus padengta pareiškėjos skola vykdomojoje byloje Nr. 0033/14/01117. Todėl visiškai sutiktina su pareiškėja, kad jos skundas nėra procesinio pobūdžio, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nes skundo patenkinimas arba nepatenkinimas sukeltų esminius savarankiškus materialinius teisinius padarinius. Taip pat, kaip minėta, iš patikslinto skundo visiškai aiškiai matyti pareiškėjos nurodytos skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo aplinkybės, pareiškėjos siekiami tikslai ir pareiškėjos pagrindinio prašymo teisinis pagrįstumas, t.y. byloje nėra duomenų, kad antstolis išnaudojo visas galimybes išieškoti iš pareiškėjos kito, negu jos paskutinės gyvenamosios patalpos, turto.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad net jeigu skunde trūksta nuoseklumo ir aiškaus reikalavimų išdėstymo, tačiau tai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. Po procesinio dokumentų trūkumo pašalinimo, jeigu yra būtina ir teismui kyla neaiškumų dėl tam tikrų faktinių aplinkybių ar pareiškėjo reikalavimų, teismas nėra varžomas ir gali dar kartą priimti nutartį dėl procesinių dokumento trūkumų pašalinimo (CPK 115 str. 2 d.), tačiau dėl tokių apriežasčių procesinio dokumento laikymas nepaduotu pažeidžia asmens teisę į tinkamą teisminę gynybą. CPK 443 str. 8 d. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Todėl teismas privalo kilusius neaiškumus dėl tam tikrų faktinių aplinkybių ar pareiškėjos reikalavimų išsiaiškinti teismo posėdžio metu.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjai jos pateiktus procesinius dokumentus. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.