Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-18 · Byla Nr. A2.2.-747-270/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-18
Bylos Nr.
A2.2.-747-270/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17355-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
D. A., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.–747-270/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17355-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4;2.1.1;2.1.2;2.14.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovei O. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VMI prie FM 2015 m. lapkričio 16 d. pareiškimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydiminiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 23 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas operatyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Bendrovė per tikrinamąjį laikotarpį (nuo 2015 m. balandžio 5 d. iki 2015 m. birželio 29 d.), būdama skolinga valstybės biudžetui, mokėjo už paslaugas, atsiskaitinėjo su tiekėjais, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip kreditoriaus teises, tai yra Bendrovės vadovas D. A. kaip atsakingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. A. duodamas paaiškinimus apie jam inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybes, savo kaltę pripažino, patvirtinęs, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl sumažėjusių pardavimų, Bendrovės sunkios finansinės situacijos, esant nemažiems įsipareigojimams bankams. Nurodė, kad Bendrovė bankuose turi tris sąskaitas, VMI prie FM buvo laikinai apribojusi dvi sąskaitas, kadangi vienai iš trijų sąskaitų laikinas nauosavybės teisių apribojimas nebuvo paskirtas, iš toje sąskaitoje buvusių lėšų buvo atliekami pavedimai, kurie buvo reikalingi įmonės veiklai vykdyti, t.y. mokėjimams už komunalines paslaugas, darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimai, įsiskolinimai bankams. Kadangi Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl buvo priimtas sprendimas skolas VMI prie FM mokėti dalimis, o dėl šių priežasčių nebuvo sustojusi Bendrovės veikla. Taip pat paaiškino, kad šiai dienai VMI prie FM įsiskolinimo suma ir delspinigiai yra sumokėti, pateikė pažymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio priskaičiuotų delspinigių. Prašo griežtai nebausti, nes įmonės finansinė padėtis sunkėja, jo pajamos yra nedidelės, t.y. minimalios, yra vedęs, turi ir išlaiko mažametį vaiką.

Teismo posėdyje VMI prie FM atstovė O. B. palaikė pareikštą prašymą, prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą D. A. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d. ir paskirti jam straipsnio sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą – vidurkio dydžio baudą. Patvirtino, jog Bendrovė su VMI prie FM yra atsiskaičiusi ir šiai dienai įsiskolinimo nėra. Prašė pripažinti D. A. atsakomybę legvinančiomis aplinkybėmis tai, jog D. A. pažeidimą pripažino ir pašalino įsiskolinimą, duomenų apie tai, jog D. A. ankščiau būtų padaręs analogišką pažeidimą, nėra.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: VMI prie FM pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b.l. 1-3), Operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 11-12), mokestinės nepriemokos balansu (b.l. 4-10), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nordea banko sąskaitos išrašais (b.l. 13-25), UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI prie FM vykdytų atsiskaitymų išrašu ir Registrų centro įmonės balanso išrašu už 2014 metus (b.l. 31-32), kitais byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydiminiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 23 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas operatyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VM1 prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo datai 2015-06-23 Bendrovės mokestinė nepriemoka 15723,25 Eur, kurią sudarė: 6203,10 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 166,55 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 3914,11 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 287,57 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 5079,93 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 71,99 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal 2015-03-25, 2015-04-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, 2015-02-02 nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją, 2014-12-15, 2014-12-31, 2015-01-15, 2015-2015-02-17, 2015-03-02, 2015-03-31, 2015-04-30, 2015-05-15 gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, jos išieškojimas buvo vykdomas pagal 2015-01-21, 2015-03-03, 2015-03-12, 2015-03-31, 2015-05-13, 2015-05-19, 2015-06-09, 2015-06-18, 2015-06-30 VMI prie FM sprendimus iš Bendrovės sąskaitų Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Swedbank, AB ir AB SEB banke.

Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovė patikrinimui pateikė kasos apyvartos žiniaraščio duomenis už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-06-30, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad kasos likutis 2015-04-01 buvo 0,00 Eur, pajamos per šį laikotarpi sudarė 3895,00 Eur, išlaidos 3445,00 Eur, kasos likutis 2015-06-30 buvo 450,00 Eur. Kasos pajamas sudaro pardavimų vadovo įnašai, kasos išlaidas sudaro pagal avanso apyskaitas išduodami pinigai atskaitingiems asmenims.

Pagal Bendrovės pateiktą Didžiosios knygos išrašą laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-30 buvo nustatyta, kad pinigai buvo išduoti 3 atskaitingiems asmenims: D. A., V. A. ir E. B.. Bendras likutis laikotarpio pradžioje buvo – 29008,99 Eur, per analizuojamą laikotarpi išduota: 20958,20 Eur, išleista 18804,41 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje – 26855,20 Eur. Atskaitingi asmenys gautais pinigais apmokėjo su Bendrovės veikla susijusias ūkio išlaidas, pirko žaliavas gamybai.

Taip pat Bendrovės pateiktais banko sąskaitų išrašais nuo 2015-04-01 iki 2015-06-30, nustatyta, kad AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis laikotarpio pradžioje 0,00 Eur, pajamos ir išlaidos sudarė 8465,61 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje 0,00 Eur, AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis laikotarpio pradžioje 0,00 Eur, pajamos 10000,00 Eur, išlaidos 9999,99 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje 0,01 Eur, AB SEB banko mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis laikotarpio pradžioje 0,00 Eur, pajamos ir išlaidos sudarė 0,00 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje 0,00 Eur. Swedbank, AB atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis laikotarpio pradžioje 0,00 Eur, pajamos ir išlaidos 11511,20 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje 0,00 Eur. Nordea Bank AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis laikotarpio pradžioje 0,00 Eur, pajamos 92642,93 Eur, išlaidos 92631,23 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje 11,70 Eur, Nordea Bank AB atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (RUB), Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) nurodytu laikotarpiu piniginių lėšų judėjimo nebuvo, likutis 0,00 Eur. Bendrovės išlaidas sudarė darbo užmokestis, VMI ir socialio draudimo įmokos, ūkio išlaidos, atsiskaitymai su tiekėjais (iš jų didžiausi: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2677,27 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1325,90 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1300,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 834,77 Eur), taip pat buvo daromi tarptautiniai pavedimai užsienio Įmonėms. Atsiskaitymai vyko nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo.

Taip pat pagal pateiktą Bendrovės 2015-06-30 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą nustatyta, kad pardavimo pajamos sudaro 31539,17 Eur, nuostolis 24306,70 Eur. Bendrovės turtas iš viso sudaro 4235016,34 Eur, ilgalaikis materialusis turtas 2249646,19 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 5402587,07 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 1184909,34 Eur, iš jų skolos tiekėjams 19018,06 Eur. Pagal Bendrovės pateiktus duomenis apie klientų įsipareigojimų nevykdymą, nustatyta, kad 2015-06-30 Bendrovės skolos tiekėjams sudaro 102934,64 Eur, didžiausios iš jų: 16291,05 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 13691,09 Eur V. A., 10696,40 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendroves debitorinis įsiskolinimas sudaro 45210,27 Eur, didžiausi debitoriai: 5326,01 Eur V. N. P., 3330,63 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2983,09 Eur R. P..

Operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, kad patikrinimo metu sumokėta visa 15723,25 Eur pavedimo išrašymo datai buvusi Bendrovės mokestinė nepriemoka, t.y. Bendrovė sumokėjo 5079,93 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 10643,32 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka išieškota iš Bendrovės sąskaitų Swedbank AB ir Nordea Bank AB (b.l. 11-12)

Iš teisminio nagrinėjimo metu pateiktos pažymos dėl nekilnojamojo turto mokesčio priskaičiuotų delspinigių matyti, kad bendrovė VMI prie FM sumokėjo nekilnojamojo turto mokesčio priskaičiuotus delspinigius (b.l. 48).

Vertinant šių byloje ištirtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad yra įrodyta tai, jog D. A., būdamas Bendrovės vadovu, susidarius mokestinei nepriemokai ir vykdant eiliškumą pažeidžiančius atsiskaitymus, jam, kaip Bendrovės vadovui žinant apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. D. A. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, teismo posėdžio metu pripažino ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. A.. Ši aplinkybė taip pat patvirtinama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. operatyvaus patikrinimo pažyma su priedais, kurios pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo padarymo priežasčių ir aplinkybių, atlygino susidariusį įsiskolinimą.

Teismai formuodami teismų praktiką, yra ne kartą pažymėję, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-29-2013; 2AT-36-2013). Skirdamas nuobaudą D. A., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes – sunkią Bendrovės finansinę padėtį, į pažeidėjo atsakomybę nustatytas dvi lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jis bendradarbiavo su Bendrovės veiklos operatyvų patikrinimą atlikusiais pareigūnais ir ėmėsi veiksmų pašalinti nustatytiems pažeidimams (sumokėta visa mokestinė nepriemoka, ką patvirtino ir teisme VMI prie FM atstovė), į tai, kad pažeidimas tęstinis ir nebuvo tyčinis, kuriuo buvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiškais tikslais, o padarytas susiklosčius pakankamai sunkiai Bendrovės finansinei padėčiai bei siekiant išvengti Bendrovės veiklos nenutrūkstamumo, todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, jo finansinę ir šeimyninę padėtį (gaunamos pajamos minimalios, vedęs, augina mažametį vaiką), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti, taikant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriant pažeidėjui mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

D. A. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, paskirti jam 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Olegas ZaicevasNuorašas tikras