Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-06 · Civilinė byla Nr. 2S-745-823/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
2S-745-823/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07191-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
UAB „Izobara“
Ieškovas
UAB „PERI“
Kategorijos
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-745-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07191-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.1; 116.5.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Izobara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „PERI“ ieškinį dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „PERI“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Izobara“ 21 789,55 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė atsakovui nemokant nuomos mokesčio pagal klojinių nuomos sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Izobara“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, sumažinti ieškovo reikalaujamas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2011 m. lapkričio 9 d. 2011 m. lapkričio 8 d. teisme gautas atsakovo prašymas „dėl bylos nagrinėjimo 2011 m. lapkričio 9 d. 9:00 val. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovo atstovui“, kuriame nurodoma, kad atsakovas iki parengiamojo teismo posėdžio dienos nespėjo susirasti advokato, nėra sudaręs darbo sutarties su profesionaliu teisininku, kuris galėtų tinkamai atstovauti atsakovo interesus, atsakovą atstovaujantis generalinis direktorius teismo posėdyje dalyvauti negali. Atsakovas prašė teismo nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje jam nedalyvaujat, tačiau nepradėti jame nagrinėti bylos iš esmės, ir nepriimti sprendimo už akių atsakovo atžvilgiu (b.l. 69).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai – ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 21789,55 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1045 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas vertino, kad atsakovo prašyme nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant parengiamajame teismo posėdyje ir nepradėti žodinio bylos nagrinėjimo bei nespręsti bylos iš esmės ir nepriimti sprendimo už akių pateiktos atsakovo neatvykimo priežastys nėra svarbios, ir, formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismui buvo pateikęs prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui, kuriame nurodė priežastis, dėl kurių atsakovo atstovas negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, siekdamas, kad teismas 2011 m. lapkričio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje nepereitų į bylos nagrinėjimą iš esmės, o paskirtų kitą teismo posėdį. Atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys neturi teisinės reikšmės – pakanka prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui, kad byloje nebūtų priimtas sprendimas už akių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą, dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, ir teismą informavo, kad šis nagrinėtų bylą atsakovui nedalyvaujant, sprendimas turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas.

Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas UAB „PERI“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad vienas iš pagrindų netenkinti atvykusios šalies prašymo priimti sprendimą už akių yra tai, kad iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis. Nesant svarbių neatvykimo priežasčių, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Atsakovo įvardinta priežastis – neturėjimas galimybės rasti advokatą, nesvarbi, kadangi apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas prieš du mėnesius. Atsakovas nepateikė duomenų apie pastangas gauti teisinę pagalbą. Kadangi atsakovo pareiškime nėra nei motyvų, nei įrodymų, jog sprendimas nėra pagrįstas, t.y. neatitinka faktinių aplinkybių ir teisės normų, laikytina, kad pareiškimas yra grindžiamas tik formaliais pagrindais, neturinčiais įtakos materialinio reikalavimo ir atitinkamai sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Izobara“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teismas nurodė, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į parengiamąjį posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Atsakovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant 2011 m. lapkričio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje bei nepradėti žodinio bylos nagrinėjimo ir neišspręsti bylos iš esmės ir nepriimti sprendimo už akių. Iš atsakovo prašyme pateiktų argumentų ir prašymo formuluotės matyti, kad iš esmės atsakovas siekė bylos nagrinėjimo atidėjimo, kaip nurodyta ir pareiškime dėl sprendimo už akų peržiūrėjimo. Atsakovas netgi nurodė priežastis – jam reikalinga teisinė pagalba, tik nespėjo susirasti advokato. Teismas yra įpareigotas vertinti šalies neatvykimo į posėdį priežastis (CPK 285 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, apie teisme nagrinėjamą ginčą jam žinoma nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d., todėl motyvas, kad nespėjo susirasti advokato vertintinas kritiškai. Atsakovas nei prieštaravimo dėl teismo įsakymo, nei atsiliepimo į ieškinį nėra pagrindęs jokiais įrodymais. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas taip pat nei nurodė motyvų, nei pridėjo įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Izobara“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį ir 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad 2011 m. lapkričio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme prašė nagrinėti bylą parengiamajame posėdyje nedalyvaujant jo atstovui bei nepriimti sprendimo už akių. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad atsakovas prašė atidėti teismo posėdį. Atsakovas nespėjo susirasti atstovo, bet suprato, kad tai nėra svarbios aplinkybės teismo posėdžio atidėjimui. Esant atsakovo prašymui nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, sprendimas už akių negali būti priimamas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „PERI“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Teigia, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių naujų argumentų, todėl ieškovas palaiko savo atsiliepime į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus. Ieškovo nuomone, atsakovo elgesys gali būti vertinamas kaip bylos vilkinimas ir piktnaudžiavimas teise.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjęs pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, pirma, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir antra – kad nagrinėjamoje byloje buvo procesinės prielaidos sprendimui už akių priimti.

CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimas už akių, be kita ko, gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Būtent šia nuostata vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, o gavęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jo netenkino. Pirmosios instancijos teismas prieš parengiamąjį posėdį atsakovo pateiktą prašymą vertino kaip prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, o ne kaip prašymą dėl bylos nagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant. Tuo tarpu apelianto teigimu, prieš parengiamąjį posėdį jis buvo pateikęs teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl sprendimas už akių jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas.

Draudimas priimti sprendimą už akių į teismo posėdį neatvykusios šalies, prašančios teismo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, atžvilgiu, siejamas su dispozityvumo principu, pagal kurį dalyvavimas nagrinėjant bylą yra šalies procesinė teisė, bet ne pareiga. Šalis, prašanti nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, tuo patvirtina teismui, kad savo poziciją byloje yra tinkamai išdėsčiusi, jos papildyti nepageidauja, o procesas byloje be kliūčių gali vykti toliau. Prašymas nagrinėti bylą šaliai nedalyvaujant yra šalies savanoriškas atsisakymas asmeniškai dalyvauti tolimesniuose procesiniuose veiksmuose, ir todėl negali būti siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis.

Civilinis procesas grindžiamas koncentracijos principu, pagal kurį siektina, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs, kad tolimesni pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nėra reikalingi, teismas gali pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Ši teismo procesinė teisė šalių sutikimu nėra ribojama. Taigi, proceso šalys, siekdamos dalyvauti procesiniuose veiksmuose, privalo atvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir būti pasiruošusios pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės iškart po jo.

Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme prašė nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant parengiamajame teismo posėdyje, bet jame nepradėti žodinio bylos nagrinėjimo ir neišspręsti bylos iš esmės bei nepriimti sprendimo už akių atsakovo atžvilgiu (b. l. 69), motyvuodamas tuo, kad iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios nesuspėjo susirasti atstovo, taigi iš šio prašymo turinio akivaizdu, jog atsakovas nesiekė, kad bylos procesas būtų tęsiamas ir teismo sprendimas byloje priimtas be jo dalyvavimo, o tai prieštarauja atsakovo teiginiui, kad jis prašė teismo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Iš atsakovo teismui pateikto prašymo turinio akivaizdu, kad atsakovas siekė tolimesnių procesinių veiksmų byloje (bylos nagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo) atidėjimo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovo prašymą ne pagal jo pavadinimą, bet pagal jame suformuluoto prašymo esmę ir pagrįstai jį pripažino esant prašymu atidėti teismo posėdį.

Parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles, todėl, spręsdamas neatvykusio atsakovo prašymą atidėti posėdį, teismas privalo vertinti prašyme nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir gali atidėti teismo posėdį tik pripažinęs atsakovo neatvykimo priežastis svarbiomis (CPK 229 straipsnis, 230 straipsnio 4 dalis, 246 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo atidėti parengiamąjį posėdį, kadangi atsakovo prašyme pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyta svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, tą savo atskirajame skunde pripažįsta ir pats apeliantas (b. l. 93). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas apie teisme nagrinėjamą ginčą žinojo nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d., kai jam buvo įteiktas 2011 m. rugpjūčio 17 d. teismo įsakymas (b. l. 50), todėl turėjo pakankamai laiko atstovui susirasti. Be to, atsakovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl į posėdį negalėjo atvykti įmonės vadovas. Šalys turi pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, todėl posėdžio atidėjimas nagrinėjamu atveju būtų buvęs ieškovo ir atsakovo procesinių teisių ir interesų pusiausvyros pažeidimas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, sprendimas už akių byloje priimamas kai byloje pateikti vienos iš šalių įrodymai. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir nei su prieštaravimais dėl priimto teismo įsakymo, nei su atsiliepimu į ieškinį, nei su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių savo atsiliepime nurodomas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo atlikti tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Esant aiškiai ir įrodymais paremtai ieškovo pozicijai byloje, o atsakovui, kuris savo reikalavimo atmesti ieškinį nebuvo pagrindęs įrodymais, posėdyje nedalyvaujant, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Susiklosčiusioje procesinėje situacijoje teismas turėjo galimybę arba atidėti teismo posėdį, arba priimti sprendimą už akių neatvykusio į posėdį atsakovo atžvilgiu (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie posėdį, neatvyko į jį be svarbios priežasties, ir pagrįstai pasinaudojo savo procesine teise priimti sprendimą už akių.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, formaliai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė ir dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų. Atsakovas turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises teikti įrodymus ir būti išklausytam dėl ginčo esmės (ieškinio pagrįstumo), tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovo atskirajame skunde kaip ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra nurodyta ne tik įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir apskritai nenurodyta ir nepateikta jokių įrodymų, susijusių su nagrinėjamo ginčo esme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės asmens teisės negali būti įgyvendinamos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamas pagrindinis teismo proceso tikslas – materialios tiesos byloje nustatymas, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, ir teismo procesas būtų tęsiamas vien dėl procedūrinių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo ir peržiūrėjimo pagrindus, tinkamai vadovavosi civilinio proceso principais, todėl ginčijama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė