- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- 1-353-1123/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. C.
- Nukentėjusysis
- J. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam J. Z.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C. (V. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2013 m. gruodžio 6 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimu;
2. 2014 m. gegužės 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę 10 mėnesių laisvės apribojimo;
3. 2016 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta iki 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams:
4. 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta iki 1 metų laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas (bausmės neatlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. C.
neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: aiškiai suvokdamas panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią J. Z., t. y. 2019 m. gegužės 2 d. 22.50 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini), esančią „V.“ degalinę, joje 2 kartus atsiskaitė bendrai 22.50 eurų sumai, tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. gegužės 2 d. apie 23 val. 30 min. nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „V.“ ir joje 2 kartus atsiskaitė, bendrai 13.54 eurų sumai, iš viso nukentėjusiajam padarydamas 36.04 eurų žalą. Šiais savo veiksmais V. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
V. C.
neteisėtai laikė svetimą mokėjimo priemonę, o būtent: nenustatytu laiku įgijo nukentėjusiajam J. Z. priklausančią AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė ją tol, kol 2019 m. gegužės 2 d. 4 kartus atsiskaitė svetima kortele „V.“ tinklo degalinėse 36.04 eurų sumai tokiu būdu tyčia, aiškiai suvokdamas, disponavo svetima mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
V. C.
buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: aiškiai suvokdamas panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią J. Z., t. y. 2019 m. gegužės 2 d. 22.50 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini), esančią „V.“ degalinę, joje 2 kartus atsiskaitė bendrai 22.50 eurų sumai, tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. gegužės 2 d. apie 23 val. 30 min. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), esančią degalinę „V.“ ir joje 2 kartus atsiskaitė, bendrai 13,54 eurų sumai, tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. Z., priklausantį 36.04 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais V. C. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. C. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir paaiškino, kad galimai 2019 metais, galėjo būti gegužės 2 dieną, tada dar turėjo automobilį, tiksliai nepamena, kur, tačiau atsimena, kad jo automobilis stovėjo prie Vilniaus autobusų stoties esančios IKI parduotuvės aikštelėje, kur galimai rado banko kortelę, žinojo, kad su tokia banko kortele galima atsiskaityti be PIN kodo. Tiksliai nepamena, kokio banko buvo kortelė, tačiau tuo metu atkreipė dėmesį, kad kortelė yra bekontaktė, kam konkrečiai priklausė kortelė tuo metu nežiūrėjo. Suprato, kad rasta banko kortelė yra svetima, nusprendė pamėginti ja atsiskaityti. Savo automobiliu nuvažiavo į degalinę „V.“ ir pamėgino vieną kartą atsiskaityti, nepamena, ką konkrečiai nusipirko. Važiavo į degalinę, neturėdamas konkretaus tikslo, po to nuvažiavo į kitą degalinę, kur po antro ar po trečio karto, tiksliai nepamena, paprašė kortelės PIN kodo. Tiksliai neatsimena, kiek panaudojo pinigų iš rastos kortelės, tačiau nedaug, žino, kad byloje yra pareikštas ieškinys, su ieškiniu sutinka ir galės atlyginti žalą kitą mėnesį, nes algą gaus tik kitą mėnesį, be to turi daug skolų, išieškojimus vykdo antstoliai. Šį savo poelgį vertina nelabai gerai, labai gailisi. Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.
Kadangi kaltinamasis V. C. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Z. parodė, kad 2019 m. gegužės 2 d. buvo išėjęs į miestą, kur tiksliai buvo, nepamena. Buvo neblaivus. Eidamas namo, apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo, kad nebeturi asmens dokumento, bekontaktės banko kortelės ir telefono „Nokia Lumia 610“, kur galėjo palikti, neprisimena. Grįžęs namo susisiekė su banku, kad užblokuotų jo kortelę, tada sužinojo, kad tuo metu, kai jis kortelės jau nebeturėjo, su ja buvo atsiskaityta 4 kartus „V.“ degalinėse. Bankas jo prašymu užblokavo banko kortelę (b. l. 23).
2019 m. gegužės 3 d. J. Z. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 2 d. eidamas namo, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog dingo jo telefonas, asmens tapatybės ir banko kortelės. Daiktai dingo neaiškiomis aplinkybėmis, buvo neblaiviame stovyje. Parodė, kad susisiekęs su banku užblokavo kortelę ir sužinojo, jog ja buvo keturis kartus atsiskaityta „V.“ degalinėse už sumą iki keturiasdešimties eurų (b. l. 1).
Iš AB SEB banko rašto matyti, kad J. Z. AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 2 d. buvo atsiskaityta degalinėje „V.“ (duomenys neskelbtini) 22:50:06 val. už 3,75 eurus, 22:51:00 už 18,75 eurus, degalinėje „V.“ (duomenys neskelbtini) 23:30:33 val. už 3,19 eurus, 23:43:17 už 10.35 eurus (b. l. 33).
Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus, gautus iš degalinių „V. “, esančių (duomenys neskelbtini), matyti, kad įvykio metu degalinėse su J. Z. banko kortele atsiskaitinėjo asmuo, kuris kaip vėliau nustatyta, yra V. C. (b. l. 41, 43, 46, 48-53).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti.
Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą tikrų identifikavimo duomenų panaudojimą inicijuojant ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys - tai tokie mokėjimo instrumento duomenys, kurie yra būtini inicijuojant ar atliekant finansinę operaciją. Nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikalstama veika laikoma baigta neteisėtai panaudojus tikrus identifikavimo duomenis arba nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu.
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. C. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. BK 214 str. dispozicijoje nurodyta, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako asmuo, kuris neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų mokėjimo instrumentų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia ir būtina sąlyga, jog asmuo žinotų, jog neteisėtai įgijo ar laiko svetimą mokėjimo instrumentą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. C. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, kad J. Z. priklausančią banko kortelę rado prie savo automobilio (duomenys neskelbtini), tuomet jis su šia bekontakte kortele keturis kartus atsiskaitė „V.“ tinklo degalinėse. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis suprato, kad mokėjimo priemonė yra išduota kitam asmeniui, tačiau tai suvokdamas jis sąmoningai ja pasinaudojo atsiskaitydamas degalinėse už savo prekes. Be visiško kaltinamojo V. C. prisipažinimo, nurodytas faktines aplinkybes bei jo kaltę pagrindžia ir kiti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo J. Z. parodymai, AB SEB banko pateikti duomenys apie atliktus atsiskaitymus mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 36,04 eurų sumai, taip pat „V.“ degalinių pateikti vaizdo įrašai, kur matosi, kad minėtu laiku šias finansines operacijas atliko būtent V. C.
2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” 4 punkte išaiškinta, kad paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme. Šio nutarimo 5 punkte numatyta, kad „neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento įgijimas – tai jo įgijimas prievartaujant turtą, apgaule ar kitokiu neteisėtu būdu” „Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gauna svetimą mokėjimo instrumentą. Tokie veiksmai yra: pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kt.”.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes V. C. neteisėtai laikė bei panaudojo svetimą mokėjimo priemonę, finansinei operacijai inicijuoti. V. C. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
BK 214 numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas yra mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka. Pagal šį straipsnį nusikalstama veika kvalifikuojama tuomet, kai kaltinamasis pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę). Tuo tarpu panaudojant neteisėtai įgytą ar laikomą svetimą mokėjimo instrumentą (atsiskaitant už prekes, nuimant grynais pinigais nuo sąskaitos ir pan.) kėsinamasi jau ir į kitą objektą – nuosavybę, ir atsiranda padariniai, kurių BK 214 straipsnio dispozicija neapima. Todėl svetimos banko kortelės panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas (atsiskaitymas už prekes, pinigų išgryninimas ir pan.) kvalifikuotinas pagal BK 214 ir BK 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, nes pasikėsinama apgaule užvaldyti ar užvaldomas svetimas turtas. Būtent toks išaiškinimas yra pateiktas ir 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” 8 punkte.
V. C. šioje baudžiamojoje byloje taip pat inkriminuojama ir nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą J. Z., priklausantį 36.04 eurų vertės turtą. Pabrėžtina, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. Vienas iš šios nusikalstamos veikos objektyvių požymių yra įgyto svetimo turto vertė. BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) yra aprašytas turto vertės išaiškinimas, pagal jį XXVIII skyriuje (tame tarpe ir BK 182 straipsnyje) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, asmuo už BK 182 straipsnyje įtvirtintą sukčiavimą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tais atvejais, kai jo įgyto svetimo turto vertė yra didesnė nei 3 MGL, t. y. 150 eurų.(2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.).
Esant tokioms aplinkybėms, sukčiavimo normos inkriminavimas V. C. yra perteklinis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. C. 2019 m. gegužės 2 d. pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone įgijo J. Z. priklausantį 36,04 eurų vertės turtą, tačiau įvertinus tai, kad apgaule įgyto turto vertė nesiekia mažiausios įstatymo nustatytos nedidelės turto vertės – 3 MGL, dėl to kaltinamasis dėl šio epizodo išteisintinas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos dvi apysunkės tyčinės nusikalstamos veikos, baigtos, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingas, vykdo individualią veiklą (b. l. 68), teistas 4 kartus (b. l. 64-67), baustas administracine tvarka (b. l. 60-63), nusikalstamomis veikomis padarytos žalos nėra atlyginęs.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis artimas sankcijos minimaliam dydžiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, V. C. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
V. C.
šiuo metu atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu jam skirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymą (baudžiamasis nusižengimas). Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio priėmimo dienos, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal šio kodekso 10 straipsnį, bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bendrintinos apėmimo būdu.
Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis stengiasi keisti gyvenimo būdą, t. y. šiuo metu dirba, gauna legalias pajamas, išreiškė norą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, dėl ko, nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, V. C. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė V. C., ji užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų V. C., tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, neatimtų galimybės dirbti, tiek ir realią galimybę nukentėjusiajam gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. C. įpareigotinas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 36,04 Eur, bei uždraudžiant V. C. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.
Kaltinamajam V. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Z. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 36,04 eurų turtinės ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis atsisakė nuo dalies pareikšto civilinio ieškinio, nurodydamas, jog nereikalauja 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir prašė atlyginti tik 36,04 eurų turtinę žalą. Teismas nukentėjusiajam išaiškino ieškinio atsisakymo pasekmes, numatytas LR CPK 140 straipsnyje, paaiškino, jog nukentėjusiajam atsisakius ieškinio dalies vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu jis negalės. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. BPK nereglamentuoja ieškinio atsisakymo tvarkos, tačiau šio kodekso 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas, leidžia ieškovui atsisakyti ieškinio. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tas veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio, bet kurioje proceso stadijoje. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismas nenustatė, jog toks nukentėjusiojo asmens atsisakymas nuo dalies ieškinio prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą priima ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukia.
Kaltinamasis civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydis pagrįstas civilinio ieškovo paaiškinimais, AB SEB banko pateiktais duomenimis. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. C. pasinaudojęs nukentėjusiajam priklausančia banko mokėjimo kortele pasisavino jam priklausančius 36,04 eurus. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, J. Z. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.
Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 53).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. C. (V. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę V. C. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. C. paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė V. C. skiriama 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant V. C. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. Z. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (36,04 Eur).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį atliktą bausmę ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
V. C. (V. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios BK 182 straipsnio 1 dalies, požymių.
V. C. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priimti ieškinio dalies dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
J. Z. civilinį ieškinį dėl 36,04 Eur (trisdešimt šešis eurus 4 cnt) turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš V. C. J. Z. naudai 36,04 Eur (trisdešimt šešis eurus 4 cnt) turtinei žalai atlyginti.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.