Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovės ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu A. U. testamentą, patvirtinta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto 9-ojo notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), CK 1.89 straipsnio pagrindu; 2) pripažinti negaliojančiu A. U. pasirašytą įgaliojimą, patvirtinta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto 9-ojo notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), CK 1.89 str. pagrindu; 3) priteisti ieškovėms lygiomis dalimis iš atsakovo 31 166,34 Eur žalos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2019 m. vasario mėnesio 4 d. mirė A. U., ieškovių bei suinteresuoto asmens tėvas. A. U. (toliau – testatorius) (duomenys neskelbtini) testamentu patvirtintu Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų jo mirties dieną ir iš ko besusidėtų, po savo mirties paliko atsakovui. A. U. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, taigi, testamentas sudarytas testatoriui būnant garbingo amžiaus, kuomet jis jau negalėjo pilnai savarankiškai judėti (pasireiškė stiprus eisenos ir pusiausvyros nestabilumas, nevaldomas galvos ir rankų drebėjimas), jo rega ir klausa buvo itin bloga bei buvo labai pablogėjusi atmintis, sunkiai orientuodavosi aplinkoje, todėl be jokios abejonės testamento sudarymo metu jo realybės suvokimas ir asmeninių savarankiškų valinių sprendimų priėmimas negalėjo vykti. Iki (duomenys neskelbtini) m. A. U. kartu su savo vaikais gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei, A. U. labai prislėgtas žmonos mirties, nusprendė pakeisti jį slegiančią aplinką ir persikraustyti gyventi į (duomenys neskelbtini), kur dirbo geležinkelio stotyje ir gyveno darbovietės skirtose patalpose šalia geležinkelio. Nuo pat (duomenys neskelbtini) A. U. (duomenys neskelbtini) gyveno vienas, todėl beveik kiekvieną savaitgalį jį aplankyti ir jam padėti (tiek fiziškai apsitvarkyti, tiek finansiškai išlaikyti) atvažiuodavo dukros. Su kiekvienais metais, testatoriaus sveikata vis prastėjo, itin blogėjo testatoriaus rega, klausa bei atmintis, jam labai dažnai svaigo galva, dažnėjo įvairūs pykčio priepuoliai, kuriems praėjus jis nieko neatsimindavo ir nieko paaiškinti negalėdavo; taip pat testatorius su kiekvienais metais vis blogiau orientavosi aplinkoje, jam vis dažniau pasireikšdavo eisenos ir pusiausvyros nestabilumas, nevaldomas galvos ir rankų drebėjimas, labai prastėjo atmintis. Tačiau būti gydomas kategoriškai atsisakydavo. (duomenys neskelbtini) pabaigoje, testatorius vis dėlto įkalbėtas ieškovių buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), į gydymo įstaigą, kurioje testatoriui buvo pasiūlyti klausos aparatai, kurių jis, kategoriškai atsisakė; taip pat, ieškovei gydytojui papasakojus koks yra jos tėvo elgesys ir kokie jam pasireiškia sveikatos sutrikimai, gydytojai pasakė, kad jis galimai turi lėtinę smegenų išemiją, kurią reikia kuo greičiau gydyti, nes negydoma ji labai greitai progresuoja ir ateityje sukels didelius (duomenys neskelbtini) sutrikimus. Tačiau testatorius, nepaisant ieškovių prašymų ir įkalbinėjimų, darytis tyrimus ir/ar gydytis, kategoriškai atsisakė, nes dėl savo ūmaus būdo ir senovinių pažiūrų visiškai nenorėdavo tikrintis sveikatą ar tuo labiau gultis į ligoninę. Testatorius dėl savo klausos sutrikimų nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos nežiūrėjo televizoriaus bei nesinaudojo mobiliuoju telefonu, nes paprasčiausiai negirdėdavo televizoriaus skleidžiamų garsų bei skambinančio mobiliojo telefono, todėl visiškai buvo atitrūkęs nuo realybės. Kai ieškovės negalėdavo atvažiuoti aplankyti testatoriaus, skambindavo jo kaimynei M. M., gyvenančiai šalia testatoriaus, kuri nuolat informuodavo apie testatoriaus sveikatos būklę. M. M. (duomenys neskelbtini) ieškovei (I) paskambinusi pranešė, kad pas testatorių pradėjo lankytis kažkoks nepažįstamas vyras, kurio kaimynė niekada anksčiau nėra mačiusi. Ieškovėms atvykus į (duomenys neskelbtini), pas tėvą/testatorių ir pradėjus klausinėti testatoriaus, koks nepažįstamas vyras jį lanko, testatorius vieną kartą pasakydavo, jog neprisimena kas jį lanko, o kitą kartą pasakydavo, kad tai „žmogus, kuris labai stipriai meldžiasi Dievui ir mane ragina bei mokina taip stipriai melstis“. Ieškovėms atvažiuojant pas testatorių, niekada nepavykdavo susitikti su testatorių lankančiu nepažįstamu vyru, nes jis be jokios abejonės tyčia atvažiuodavo pas testatorių tik tada, kai jis būdavo vienas. Tačiau, ieškovės, iš kaimynų gyvenančių (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad testatorių lankantis žmogus, yra atsakovas A. K., priklausantis religinei bendruomenei „Jehovos liudytojai“. Testatoriui pradėjus dažniau bendrauti su atsakovu, jo elgesys tiek su kaimynais, tiek su artimaisiais giminaičiais pradėjo labai keistis, jis tapo labai irzlus, uždaro būdo, prie turimų (duomenys neskelbtini) sutrikimų, jam dar labiau dažnėjo pykčio, nerimo ir panikos priepuoliai, ryškėjo psichikos sutrikimai pasireiškiantys šnekėjimu su savimi pačiu, verkimu ir nebūtų dalykų matymu. (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje, ieškovei (I) nuvežus testatorių į AB “Swedbank” banką (duomenys neskelbtini), kuriame testatorius visada banko padalinyje iš savo banko sąskaitos pasiimdavo jam mokamą pensiją, banko padalinio darbuotoja ieškovei (I) aiškiai pasakė, kad testatoriui A. U. pinigai banko padalinyje daugiau išduodami nebus, nes jis dėl nevaldomo galvos ir rankų drebėjimo negalėjo pasirašyti pinigų išmokėjimo kvito, todėl pasiūlyta buvo arba užsakyti banko kortelę arba parašyti įgaliojimą asmeniui, kuris galėtų pasiimti banke pinigus. Testatorius, ieškovių žiniomis, po minėto incidento AB “Swedbank” banke (duomenys neskelbtini), banko kortelės užsakęs nebuvo ir jokio įgaliojimo jokiam asmeniui parašęs taip pat nebuvo, todėl pensijos nenuiminėdavo iš banko sąskaitos, dėl ko, testatoriaus banko sąskaitoje, galimai yra susikaupusi nemaža pinigų suma. Ieškovėms pastebėjus, kad testatoriaus tiek (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė pradėjo dar labiau blogėti, jam pradėjus bendrauti būtent su atsakovu, ieškovės norėjo parsivežti jį gyventi pas save į (duomenys neskelbtini) ir pradėti jį gydyti, kadangi jam dėl jo sveikatos būklės jau reikėjo gydymo ir priežiūros, o be to, ieškovės labai norėjo testatorių apsaugoti nuo neigiamos atsakovo įtakos ir poveikio. Tačiau, atsakovas pastebėjęs, jog ieškovės prieštarauja testatoriaus ir atsakovo bendravimui, atsakovas būdamas visiškai svetimu ir beveik nepažįstamu žmogumi testatoriui, ėmė testatorių nuteikinėti prieš jo vaikus, visiškai riboti ieškovių kontaktus su testatoriumi. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl testatoriaus dingimo, tačiau nutrauktas, kadangi policijai pavyko surasti testatorių, policiją jį rado (duomenys neskelbtini) svečiuose pas atsakovą. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas labai dažnai savavališkai, nieko niekam nepranešus ir nežinant, išveždavo testatorių pas save į (duomenys neskelbtini), neva į svečius, bet galimai į savo religinę bendruomenę „Jehovos liudytojai“. Ieškovės apie tėvo mirtį sužinojo, tik atsitiktinai, (duomenys neskelbtini), kai norėjo pasidomėti Sodroje kokio dydžio ir ar mokama jų tėvui yra pensija, tačiau Sodroje ieškovėms dėl testatoriaus pensijos informacija suteikta nebuvo, o tik buvo užsiminta, kad jų tėvas/testatorius galimai yra miręs. Ieškovės po tokios gautos informacijos, paskambino M. M., kuri pasakė, kad jau kelias savaites ant testatoriaus namo durų yra pakabinta spyna. Ieškovės (duomenys neskelbtini) kreipė į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kurioje sužinojo, kad jų tėvas miręs (duomenys neskelbtini). Ieškovėms buvo išduotas mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikslinta, t. y. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-814 patvirtintas lėtinių ligų sąrašas). Pastebėtina, kad testatoriaus mirties priežastis, tik dar kartą patvirtina gydytojų, (duomenys neskelbtini) pabaigoje nustatytus testatoriaus sveikatai sutrikimus ir ligas bei įspėjimus dėl negydomos progresuojamos ligos pasekmių, kurios aukščiau jau buvo paminėtos. Apie tėvo mirtį atsakovas joms nepranešė. Jos buvo pasikreipusios į (duomenys neskelbtini) rajono 1-ąjį notaro biurą, siekdamos priimti po tėvo, mirties palikimą, jeigu koks turtas po tėvo mirties yra likęs. Tačiau, nurodytina, kad (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarė B. Z., ieškoves informavo, kad testatoriaus A. U. vardu, Panevėžio miesto 9-ojo notaro biure yra sudarytas ir saugomas notarės R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas testamentas, kas ieškovėms buvo visai nežinoma, nes būdamas gyvas testatorius niekada nebuvo net užsiminęs, kad yra sudaręs testamentą. Ieškovėms nuvykus į Panevėžio miesto 9-ąjį notaro biurą ir paprašius susipažinti su esamu Testatoriaus sudarytu testamentu, Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarė R. R(duomenys neskelbtini) ieškovėms išdavė testatoriaus sudaryto testamento nuorašą. Ieškovėms tai buvo labai netikėta ir visiškai nesuprantama, kaip testatorius galėjo sudaryti testamentą visiškai jam svetimam ir mažai pažįstam atsakovui ir tuo labiau (duomenys neskelbtini) kai dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, testatorius to paprasčiausiai negalėjo padaryti. Ieškovėms tik po tėvo mirties tapo žinoma jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) yra lygiai tokia pati kaip ir atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta. Atsakovas savavališkai, be testatoriaus vaikų žinios, pasinaudodamas testatoriaus bejėgiška būkle dėl jo labai prastos psichinės ir fizinės sveikatos būklės, sąmoningai buvo nuvežęs testatorių į Panevėžio miesto 9-ojo notaro biurą testamento pasirašymui būtent atsakovo naudai, o po testamento pasirašymo, sąmoningai išregistravo testatorių iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos iš (duomenys neskelbtini) ir deklaravo jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo ir testatoriaus per tokį trumpą bendravimo laiką, nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, negalėjo susiklostyti tokio pobūdžio santykiai, kurie būtų lėmę akivaizdų testatoriaus norą ir valią laisvanoriškai sudaryti testamentą būtent atsakovo naudai, nepaisant to jog testatorius turėjo dar ir savo tris vaikus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovėms bei jų atstovei pagal išduotą teismo liudijimą buvo gauti dokumentai ir duomenis apie testatoriaus esančias sąskaitas AB „Swedbank“ banke ir AB „SEB“ banke, ir paaiškėjo, kad testatoriaus vardu (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo patvirtintas ne tik testamentas, bet tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini)testatoriaus vardu (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto 9-ajame notarų biure buvo išduotas ir notariškai patvirtintas Įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas buvo įgaliotas valdyti, naudoti ir disponuoti visą testatoriaus turtą, turtines teises ir prievoles, įskaitant testatoriaus vardu savo nuožiūra naudotis ir valdyti visomis testatoriaus sąskaitomis bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis. Atsakovas veikdamas (duomenys neskelbtini) Įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, iš AB „Swedbank“ banko ir AB „SEB“ banko sąskaitų nusiėmė iš viso 31 166,34 Eur dydžio sumą, kuria be jokios abejonės panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu akivaizdžiai sumažindamas ieškovių palikimą po testatoriaus mirties ir tokių būdu ieškovėms padarė 31 166,34 Eur dydžio žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš gautų AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ bankų išrašų matyti, kad testatorius turėjo sukauptas lėšas, indėlius tiek AB „Swedbank“ tiek AB „SEB“ banke, kuriuos atsakovas iš karto po testatoriaus išduoto jam įgaliojimo, pasiėmė. Sprendžiant tiek iš AB „Swedbank“ banko, tiek AB „SEB“ banko gautų bankų išrašų, nurodytina, kad testatorius ilgą laikotarpį kaupė pinigus, turėjo indėlius bankuose, ir jokio poreikio nuiminėti indėlius iš banko sąskaitų tikrai neturėjo. Tačiau, tik (duomenys neskelbtini) testatoriui pasirašius, akivaizdžiai jam nesuprantamą dokumentą, atsakovui išduotą įgaliojimą, jau (duomenys neskelbtini), minėto įgaliojimo pagrindu, atsakovas iš AB „Swedbank“ banko pasiėmė 6 371,64 Eur dydžio sumą; tą pačią dieną dar papildomai 3010 Eur dydžio sumą; iš viso pasiėmė 9381,64 Eur; dar daugiau, po trijų dienų, t. y. (duomenys neskelbtini)., atsakovui įgaliojimo pagrindu, AB „SEB“ bankas išmokėjo testatoriaus sukauptą indėlį sumoje 5995,05 Eur; iš viso atsakovas įgaliojimo pagrindu, nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., iš AB „Swedbanko“ ir AB „SEB“ bankų išgrynino - 15 376,69 Eur dydžio sumą, kuri be jokios abejonės nebuvo perduota testatoriui, kadangi jokio poreikio tokiai didelei pinigų sumai ieškovių tėvas/testatorius tikrai neturėjo ir išleisti tokio dydžio pinigų sumą savo poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tuo metu esančią testatoriaus sveikatos būklę, jis be jokios abejonės niekaip negalėjo. Ieškovių teiginius patvirtina ir tai, kad iš pateiktų AB „Swedbank“ banko dokumentų, matyti kad 2014 m. spalio 30 d. testatorius su AB „Swedbanku“ buvo sudaręs Debeto mokėjimo kortelės sutartį ir jam buvo išduota banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), apie ką ieškovės net nežinojo, nes testatorius niekada net nebuvo apie tai joms užsiminęs, o tik todėl, kad be jokios abejonės, net pats nesuprato, kad yra pasirašęs tokią sutartį su AB „Swedbank“ banku ir kad turės banko kortelę, kurios niekada nėra net matęs, o jeigu net ir turėtų minėtą banko kortelę, tai be jokios abejonės, dėl savo garbaus amžiaus (83 m.), prastos regos ir klausos, net nebūtų sugebėjęs pasinaudoti minėta banko kortele, t. y. išgryninti pinigus iš bankomatų. Analizuojant testatoriaus AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, matyti, kad laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 4 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. iš minėtos banko sąskaitos su banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), sistemingai buvo nuiminėjami pinigai, iš viso išgryninta buvo 4 995,65 Eur suma. 2016 m. birželio 9 d. AB „Swedbank“ banko padalinyje, įgaliojimo pagrindu, atsakovas pasiėmė 330 Eur dydžio sumą. (duomenys neskelbtini) Įgaliojimo pagrindu, atsakovas 2016 m. birželio 22 d. su AB „Swedbank“ banku buvo sudaręs naują Debeto mokėjimo kortelės sutartį (Priedas Nr. 21), kurioje leistina suma grynųjų pinigų išėmimo operacijoms per dieną buvo padidinta iki 870 Eur per dieną ir tuo pagrindu atsakovui buvo pagaminta nauja banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2017 m. kovo 14 d. atsakovas su banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš testatoriaus banko sąskaitos išgrynino 2 670 Eur, kuri be jokios abejonės nebuvo perduota testatoriui, o buvo naudojama išimtai atsakovo poreikiams tenkinti, pvz. poilsiui, tai galima numanyti iš atsakovo pinigų išgryninimo vietų, kaip antai 2016 m. gruodžio 19 d. Birštonas; 2017 m. sausio 14 d. Palanga. Dar daugiau, analizuojant AB „Swedbank“ banko pateiktus dokumentus, matyti, jog 2017 m. balandžio 6 d. testatoriui buvo pagaminta nauja banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai buvo padaryta akivaizdžiai atsakovo iniciatyva. Kadangi iš 2017 m. balandžio 6 d. Debeto mokėjimo kortelės sutarties aiškiai matosi, kad testatoriaus vardą ir pavardę rašė būtent atsakovas, kuris per apsirikimą pirmiausia buvo pradėjęs rašyti savo pavardę, tačiau vėliau užbraukė ir parašė testatoriaus pavardę. Laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas su banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš testatoriaus banko sąskaitos išgrynino 6030 Eur dydžio sumą, kuri aiškiai nebuvo perduota testatoriui ir/ar panaudota jo poreikiams. Atsakovas (duomenys neskelbtini) Įgaliojimo pagrindu, 2018 m. gruodžio 6 d. buvo sudaręs naują Debeto mokėjimo kortelės sutartį dėl bekontaktės banko kortelės išdavimo. AB „Swedbank“ banko bekontaktė banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui išduota buvo 2018 m. gruodžio 6 d., su kuria atsakovas jau tą pačią dieną iš testatoriaus banko sąskaitos nusiėmė 700 Eur dydžio sumą. Pažymėtina, kad laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 4 d., t. y. iki testatoriaus mirties dienos, atsakovas su banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš testatoriaus banko sąskaitos išgrynino iš viso 1350 Eur dydžio sumą. Išanalizavus gautus AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ bankų sąskaitų išrašus matyti, kad atsakovas veikdamas (duomenys neskelbtini) Įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, iš AB „Swedbank“ banko (24757,29 Eur) ir AB „SEB“ banko (5995,05 Eur) sąskaitų nusiėmė iš viso 30 752,34 Eur dydžio sumą. Iš VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Epikrizės matyti, kad testatorius į ligoninę buvo atvežtas iš namų, nekalbantis, nevaikštantis bei pats savęs jau neapsitarnaujantis, nevykdantis jokių paliepimų. Testatoriui diagnozuota pneumonija, t. y. plaučių uždegimas. Dar daugiau, VŠĮ Marijampolės ligoninės Epikrizėje parašyta anamnezė - gyvena vienas, prižiūrimas retkarčiais globėjo. Taigi, VŠĮ Marijampolės ligoninės Epikrizėje surašyti duomenis, akivaizdžiai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovo išgryninta iš AB „Swedbank“ banko ir AB „SEB“ banko sąskaitų 30 752,34 Eur dydžio suma, nebuvo perduota testatoriui ar/ir panaudota testatoriaus poreikiams, priežiūrai, nes kaip matyti iš minėtos Epikrizės, Testatorius pateko į VŠĮ Marijampolės ligoninę labai sunkios būklės, visiškai neprižiūrėtas, sergantis, ir tik retkarčiais prižiūrimas globėjo, kas be jokios abejonės įrodo, kad atsakovas visą 30 752,34 Eur dydžio suma pasisavino sau. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)., kuris pastebėtina, pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgytas buvo 2017 m. kovo 22 d., ir kuriame, pažymėtina, nuo 2017 m. balandžio 28 d. buvo ir testatoriaus deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau pastebėtina, kad pats testatorius minėtame bute negyveno. Todėl, pagrįstai galima manyti, jog pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu 2017 m. kovo 22 d. atsakovo ir jo sutuoktinės įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas būtent iš testatoriaus pasisavintų piniginių lėšų. Atsakovas ir po testatoriaus mirties, po 2019 m. vasario 4 d., nusiėmė likusius pinigus iš testatoriaus AB „Swedbank“ banko sąskaitos, dėl ko, tokiu būdu akivaizdžiai sumažino ieškovių palikimą po testatoriaus mirties ir tokiu būdu ieškovėms padarė dar didesnę žalą. 2019 m. vasario 5 d., t. y. sekančią dieną po testatoriaus mirties, iš testatoriaus AB „Swedbank“ banko sąskaitos buvo išgryninta likusi 110 Eur dydžio suma, o tai reiškia, kad atsakovas iš AB „Swedbank“ banko ir AB „SEB“ banko sąskaitų, laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. vasario 5 d., iš viso išgrynino 30 862,34 Eur dydžio sumą, tokiu būdu ieškovėms padarydamas akivaizdžią žalą. Atsakovas sekančią dieną po testatoriaus mirties, buvo pasikreipęs į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos piniginės paramos skyrių dėl 304 Eur dydžio pašalpos išmokėjimo mirusio testatoriaus laidojimui. Ieškovėms iki šiol nėra žinoma, kokiame mieste, kokiose kapinėse ir kurioje vietoje yra palaidotas jų tėvas, jos turi rimtą pagrindą manyti, kad galimai testatorius yra iki šiol net nepalaidotas, o jo lavonas galimai yra slepiamas, todėl, šiuo atveju, akivaizdu, jog 304 Eur dydžio išmokėta atsakovui pašalpa mirusio testatoriaus laidojimui, galimai net nebuvo panaudota testatoriaus laidojimui, o atsakovo pasisavinta savo asmeninėms reikmėms. Šiuo atveju, pripažinus (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto 9-ajame notarų biure patvirtintą Įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu atsakovas išgrynino iš AB „Swedbank“ banko ir AB „SEB“ banko sąskaitų 30 862,34 Eur dydžio sumą bei iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus gavo 304 Eur dydžio sumą, negaliojančiu, iš atsakovo turi būti priteista 31 166,34 Eur dydžio suma, ieškovių kaip testatoriaus įstatyminių įpėdinių, naudai. Kadangi atsakovas veikdamas Įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, akivaizdžiai ir sąmoningai, sumažino ieškovių palikimą po testatoriaus mirties ir tokių būdu ieškovėms padarė 31 166,34 Eur dydžio žalą, kuri be jokios abejonės, privalo būti iš atsakovo priteista ieškovėms lygiomis dalimis.