- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- eI3-477-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02210-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Medžiotojų ir žvejų klubas „Stumbras“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų ir žvejų klubo „Stumbras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas medžiotojų ir žvejų klubas ,,Stumbras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas arba atsakovas) 2021 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. AS-131 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškina, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko pareiškėjo planinį patikrinimą dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2018-2020 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo ir 2021 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktu Nr. (7.8)-PA-1690 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad pareiškėjas nepateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formos KIT709 už 2019 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) iki teisės aktuose nustatytų terminų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, todėl, vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą už 2019 m. pareiškėjui apskaičiuotas 41 074 Eur mokestis. Patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad pareiškėjas pažeidė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir VMI viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA- 99 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 1 punkto reikalavimus, kas vadovaujantis Taisyklių 12.3 papunkčiu, užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 241 straipsnio 1 dalį. Nesutikdamas su Patikrinimo aktu, pareiškėjas pateikė rašytines pastabas, tačiau Departamentas 2021 m. birželio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą.
Teigia, kad atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į rašytines pastabas ir patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo paskaičiuota 41 074 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma (dauginant iš koeficiento 10). Pareiškėjo nuomone, tokios sankcijos taikymas vien už deklaracijos nepateikimą nors pats mokestis (laiku ir reikiamo dydžio) buvo sumokėtas į VMI sąskaitą ir įskaitytas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei teisinės valstybės principams.
Nurodo, kad mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2019 m. (4 106,80 Eur) į VMI sąskaitą pervedė 2020 m. sausio 30 d., t. y. taip, kaip ir nustatyta MGVIĮ 7 straipsnio 4 dalyje, tačiau per apsirikimą kartu su sumokėtu mokesčiu VMI nepateikė minėto mokesčio deklaracijos (deklaraciją pateikė 2021 m. gegužės 3 d.). Pastebi, kad VMI, gavusi mokestį, taip pat neatkreipė pareiškėjo dėmesio į tai, kad trūksta deklaracijos. Pažymi, kad 2019 m. pasikeitė pareiškėjo pirmininkas, todėl pirmaisiais vadovavimo metais (2019 m.) ir įvyko klaida, t. y. sumokėjus mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2019 m. nebuvo pateikta sumokėtą mokestį patvirtinanti deklaracija (už 2020 m. deklaracija ir mokestis sumokėtas nustatyta tvarka, patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatyta).
Pareiškėjas pripažįsta, kad deklaracijos už 2019 m. per MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė, tačiau atkreipia dėmesį, jog mokestį sumokėjo laiku. Nei patikrinimą atlikęs Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, nei skundžiamą Sprendimą priėmęs atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas būtų paskaičiavęs ir sumokėjęs neteisingo dydžio mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2019 m. Vienintelis padarytas pažeidimas - deklaracijos už 2019 m. įstatymo nustatytu terminu nepateikimas.
Atkreipia dėmesį, kad deklaracijos pateikimo tikslas yra ne tik pačios deklaracijos pateikimas, bet mokesčio už atitinkamus kalendorinius metus apskaičiavimas deklaracijoje ir šio mokesčio sumokėjimas. Akcentuoja, kad mokestis buvo apskaičiuotas teisingai ir laiku sumokėtas, todėl mano, jog negalima traktuoti, kad apsirikimas – deklaracijos laiku nepateikimas, yra toks reikšmingas, kad būtina pareiškėją įpareigoti dar kartą sumokėti jau sumokėtą mokestį, tik 10 kartų didesnį. Tokia sankcija yra neproporcinga ir nepagrįsta. Teigia, kad neturėjo tikslo nuslėpti kokius nors duomenis ar nesumokėti mokesčių - mokestis sumokėtas teisingai, deklaracijos nepateikimas nebuvo sąmoningas MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalies nuostatų nesilaikymas. Skundžiamame Sprendime atsakovas nenurodė, kad dėl pareiškėjo nepateiktos deklaracijos kokiu nors būdu buvo sutrikdytas gamtos išteklių naudojimas, planavimas, iškraipyti rodikliai ar pan.
Pareiškėjo nuomone, deklaracijos nepateikimas, kai mokestis sumokėtas, nepagrįstai laikomas tokio reikšmingumo pažeidimu, už kurį pareiškėjui turėtų būti taikoma akivaizdžiai neproporcinga, iš esmės pareiškėjo veiklą žlugdanti sankcija. Nurodo, kad 2019 m. ir 2020 m. finansinės ataskaitos patvirtina, kad pareiškėjas neturi lėšų sumokėti paskaičiuotą 41 074 Eur mokestį. Vienintelis pareiškėjo turtas – narių mokesčiai. Padarytas pažeidimas – netyčinis, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo veiklos formą (asociacija, teikianti paslaugas klubo nariams), sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta. Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodo, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas už 2019 m. VMI nepateikė mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius deklaracijų KIT709, t. y. minėtu laikotarpiu nedeklaravo sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų išteklių (gamtos išteklių), tokiais savo veiksmais pažeisdamas MVGIĮ 5 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 3-4 dalis. Minėtos aplinkybės yra nustatytos Patikrinimo akte bei jį patvirtinančiame skundžiamame Sprendime, pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad nedeklaravo sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų išteklių, t. y. nuslėpė naudojamus gamtos išteklius, taigi ginčas byloje yra tik dėl mokėtino mokesčio dydžio – 41 074 Eur, kaip tai nustato MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis.
Atsakovas pažymi, kad jam yra nustatyta pareiga skaičiuoti mokestį pagal patikrinimo pradžios dienai susiformavusias aplinkybes - pateiktas deklaracijas, o mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Atkreipia dėmesį, kad taip pat privalėjo įgyvendinti MVGIĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvą, kadangi savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas mokestis už valstybinius gamtos išteklius nelaikytinas bauda. Valstybėje nustatyti mokesčiai yra visuotinai privalomi ir nėra individualaus pobūdžio, todėl nepriklauso nuo mokesčių mokėtojų galimos kaltės formos, tikslų ar suklydimo. Valstybėje nustatyti mokesčiai nėra baudos ar kitokio pobūdžio sankcijos. Mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) ir MVGIĮ nenustatyta galimybė mokesčio dydį mažinti, kaip atitinkama galimybė taikomą sankciją švelninti yra nustatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnyje.
Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas cituoja MAĮ 139 straipsnį, reglamentuojantį baudų skyrimą, MAĮ VIII skyriuje yra įtvirtintas savarankiškas mokesčių teisės sistemos institutas, reglamentuojantis susiklosčiusius santykius fiziniam arba juridiniam asmeniui pažeidus mokesčių įstatymų reikalavimus, tačiau šiuo atveju sankcijos taikymo procedūra, kaip tai nustatyta MAĮ VIII skyriuje, nebuvo inicijuota.
Nurodo, kad mokesčių teisės aktų sistemą sudaro mokesčių įstatymai (MVGIĮ) ir šių įstatymų pagrindu priimti įstatymų lydimieji teisės aktai. Atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu. Atkreipia dėmesį, kad minėti teisės aktai nesuteikia kompetencijos Departamentui atsižvelgti į mokesčio mokėtojo nurodytas aplinkybes (pasikeitė pareiškėjo pirmininkas, pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti kokius nors duomenis ar nesumokėti mokesčio, deklaracijos nepateikimas nebuvo sąmoningas, įvyko klaida ir pan.). Taikant mokesčių įstatymus visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. AS-131 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2021 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktas Nr. (7.8)-PA-1690 bei patvirtintas pareiškėjui priskaičiuotas 41 074 Eur mokestis už nedeklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą už 2019 m. padidintu tarifu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – ir Kontrolės skyrius) 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (7.8)-AD5-7156 ,,Dėl pranešimo/pavedimo apie planinį patikrinimą“ pranešė pareiškėjui apie priimtą sprendimą atlikti planinį medžiotojų ir žvejų klubo ,,Stumbras“ patikrinimą, kurio dalykas – mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2018-2020 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, Departamentui 2021 m. birželio 11 d. pateikė pastabas ,,Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2021 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. (7.8)-PA-1690“, kuriose pažymėjo, kad mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2019 m. sumokėjo 2020 m. sausio 30 d., t. y. taip, kaip ir nustatyta MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalyje, ir tik per apsirikimą VMI nepateikė šio mokesčio deklaracijos (deklaraciją pateikė 2021 m. gegužės 3 d.). Atkreipė dėmesį, kad VMI, gavusi mokestį, taip pat neatkreipė pareiškėjo dėmesio į tai, jog trūksta deklaracijos. Akcentavo, kad pripažįsta, jog deklaracijos už 2019 m. MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu nepateikė, tačiau teigė, jog, atsižvelgiant į tai, kad mokestis yra sumokėtas laiku, o atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas neteisingai apskaičiavo mokestį, deklaracijos savalaikis nepateikimas neturėtų būti laikomas tokiu pažeidimu, už kurį pareiškėjui turėtų būti taikoma akivaizdžiai neproporcinga ir jo veiklą žlugdanti sankcija.
Departamento Kontrolės skyrius 2021 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. AS-131 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis paskaičiuotas 41 074 Eur mokestis didesniu tarifu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MVGIĮ, nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (MVGIĮ 2 straipsnis).
MVGIĮ 4 straipsnyje įtvirtinta, kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas) (šiuo metu 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje redakcijoje (vanduo ir gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede)); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas).
MVGIĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.
Pažymėtina, kad vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikus planinį pareiškėjo patikrinimą, kurio dalykas - mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2018-2020 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas, buvo nustatyta, jog pareiškėjas VMI nepateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formos KIT709 už 2019 m. iki teisės aktuose nustatytų terminų. Pareiškėjas padarytą pažeidimą pripažįsta, nurodo, kad mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2019 m. (4 106,80 Eur) į VMI sąskaitą pervedė 2020 m. sausio 30 d., t. y. taip, kaip ir nustatyta MGVIĮ 7 straipsnio 4 dalyje, tačiau per apsirikimą kartu su sumokėtu mokesčiu VMI nepateikė minėto mokesčio deklaracijos. Siekdamas ištaisyti padarytą pažeidimą deklaraciją pateikė 2021 m. gegužės 3 d.
Pareiškėjo atžvilgiu mokestinis laikotarpis baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d. Nuo šios datos pareiškėjas iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos turėjo pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį, vadinasi, tai turėjo atlikti iki 2020 m. vasario 15 d. Byloje pateiktas AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 2 (mokėtojas – medžiotojų ir žvejų klubas ,,Stumbras“, gavėjas – VMI, įmokos kodas – 1001, suma – 4 106,80 Eur), patvirtina, jog mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą pareiškėjas VMI sumokėjo 2020 m. sausio 30 d., t. y. nustatytu laiku, tačiau, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, 2019 m. pasiektus Klubo pirmininkui, įvyko klaida – nebuvo pateikta deklaracija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas, nors ir nesąmoningai, tačiau nepateikė deklaracijos laiku, tuo pažeisdamas MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalį. Taigi, Departamentas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas per MVGIĮ numatytą terminą nedeklaravo išgautų gamtos išteklių kiekio.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su paskirta sankcija mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma - 41 074 Eur (dauginant iš koeficiento 10). Mano, kad sankcijos taikymas vien už deklaracijos nepateikimą, nors pats mokestis, laiku ir reikiamo dydžio buvo sumokėtas į VMI sąskaitą ir įskaitytas, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei teisinės valstybės principams.
MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020).
Pažymėtina, kad MVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020 nurodyta, kad taikant MVGIĮ yra siekiama apmokestinti mokesčiu naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Mokesčio mokėtojai, remiantis šio įstatymo reikalavimais, privalo per įstatyme nustatytą terminą deklaruoti ir mokėti mokestį už naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Šio įstatymo 6 straipsnis nustato teisines pasekmes – pagal savo pobūdį griežtą sankciją, būtent įtvirtina reikalavimą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, taikyti didesnį mokesčio tarifą (dauginant iš nustatyto mokesčio koeficiento 10). Ši sankcija už MVGIĮ pažeidimą gali būti taikoma, kai nustatoma, kad šis įstatymas yra pažeistas, kai mokesčių mokėtojas pagal šį įstatymą nevykdo esminių savo pareigų – nemoka mokesčio už naudojamus valstybinius gamtos išteklius arba moka mokesčius už mažesnį naudojamų valstybinius gamtos išteklių kiekį ir nevykdo su esminėmis mokesčių mokėjimo sąlygomis susijusių formalių reikalavimų – deklaruoti mokestį už naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Sankcijos taikymas vien dėl formalių reikalavimų pažeidimo neatitiktų MVGIĮ paskirties bei tikslo – apmokestinti mokesčiu naudojamus valstybinius gamtos išteklius, ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, ir būtų neproporcinga priemonė.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas patikrinimo metu bendradarbiavo, atskleidė visus jam žinomus duomenis. Kaip ir minėta, mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2019 m. (4 106,80 Eur) į VMI sąskaitą pervedė nustatytu terminu - 2020 m. sausio 30 d. Nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų paskaičiavęs ar sumokėjęs neteisingo dydžio mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2019 m. Siekdamas ištaisyti pažeidimą pareiškėjas deklaraciją už 2019 m. pateikė 2021 m. gegužės 3 d. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų anksčiau baustas už analogiškus nusižengimus ar būtų siekęs tyčia sąmoningai nuslėpti mokestį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais bei įvertinusi bylos duomenis, vadovaudamasi proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą už formalaus reikalavimo pažeidimą – deklaracijos nepateikimą, kuomet nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas paskaičiavo ar sumokėjo neteisingo dydžio mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2019 m., neatitinka MVGIĮ paskirties bei tikslo ir yra pernelyg griežta. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju valstybės biudžetas dėl nesavalaikio deklaracijos pateikimo žalos nepatyrė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AS-131 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra naikintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo medžiotojų ir žvejų klubo „Stumbras“ skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. AS-131 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.