Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-437-56/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-12
Bylos Nr.
2A-437-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gudžiūnienė Dalia Kačinskienė
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
A. M.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-437-56/2010Teisėjas K.Lukošiūnas Proc. sprendimo kategorijos: 121.15;121.18; 121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTIS2010 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskiokolegijos teisėjų Rasos GudžiūnienėsDalios Kačinskienės

sekretoriaujant J. M.

dalyvaujant ieškovui S. M.

ieškovo atstovui adv. M. V.

atsakovei A. M.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo kuriuo atmestas ieškovo S. M. ieškinys dėl teismo įsakymo ir sprendimo peržiūrėjimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas S. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė peržiūrėti 2009-01-20 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-445/2009, kuriuo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje, kurioje nustatyta, kad nepilnametis vaikas R. M., po santuokos nutraukimo liks gyventi kartu su motina A. M., gyv. (duomenys nesklebtini), Varėnos m., o pasikeitus jos gyvenamajai vietai, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta keičiasi kartu su motinos gyvenamąja vieta, nustatant nepilnamečio sūnaus R. M. gyvenamąją vietą su juo- S. M. nuo 2009-04-19; peržiūrėti 2008-10-14 Varėnos rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-927-445/2008 dalyje, kurioje iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui R. M., po 400 lt. kas mėnesį iki jo pilnametystės, pradedant mokėti išlaikymą nuo 2008 10 13 ir 2009 01 20 Varėnos rajono sprendimą civ. byloje Nr. 2-14-445/2009, kuriuo buvo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje, kuria nustatyta, kad S. M., išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui R. M., teiks pagal 2008 10 14 Varėnos rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-927-445/2008, nepilnamečiui vaikui, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja iki jo pilnametystės paskiriant A. M., panaikinant šį išlaikymo priteisimą iš jo, sūnui R. M. nuo 2009 04 19, ir priteisiant iš atsakovės sūnui R. M., gim. 1995 02 27, a/k (duomenys nesklebtini) išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 04 19 iki jo pilnametystės, nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju iki jo pilnametystės, paskiriant jį- S. M.; priteisti iš atsakovės jo naudai 2009 05 29 sumokėtą 400 Lt. išlaikymą sūnui.

Nurodė, kad 2009 01 20 Varėnos rajono apylinkės teismas, sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-445/2009, nutraukė santuoką tarp ieškovo ir atsakovės bendru sutuoktinių susitarimu bei patvirtino Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog nepilnametis sūnus gyvens su motina, atsakove A. M., o ieškovas teiks sūnaus R. išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kaip tai numatyta 2008 10 14 Varėnos rajono apylinkės teismo įsakyme civilinėje byloje Nr. L2-927-445/2008. Santuokos nutraukimo metu sūnui dar nebuvo sukakę 14 metų, todėl jo nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo išreikšta ir jo gyvenamoji vieta su atsakove buvo nustatyta remiantis tėvų susitarimu. Sūnui R. 2009-02-27 sukako 14 metų, vaikas išreiškė akivaizdų norą gyventi su ieškovu. Tai patvirtino ir aplinkybė, kad sūnus nuo 2009 04 19 atėjo gyventi pas ieškovą. Kadangi vaikas nori gyventi su tėvu, yra pagrindas peržiūrėti 2008 10 14 Varėnos rajono apylinkės teismo įsakymą civ. byloje Nr. L2-927-445/2008 dėl išlaikymo priteisimo sūnui R. M., t.y. panaikinti teismo įsakymą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš jo ir, kadangi išlaikymą vaikui turi teikti abudu tėvai, o vaikui išlaikymas pagal formuojamą LAT praktiką negali būti mažesnis, nei 1 MMA, kuris šiandieną yra 800 Lt., priteisti iš atsakovės 400 Lt. išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnui R. nuo 2009 04 19 dienos, iki jis sulauks pilnametystės. Atsižvelgisant į tai, kad atsakovė kreipėsį į antstolį, bei pateikė teismo įsakymą vykdymui, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, antstoliui būtų pagrindas nutraukti pradėtą vykdomąją bylą (CPK 629 str.1d. 5p).

Atsiliepimas

Atsakovė A. M. atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies.

Nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu, jog vaikas turi teisę apsispręsti su kuo gyvens. Patenkinus reikalavimą ir vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, ji galėtų teikti išlaikymą, tik mažesnį nei prašė ieškovas. Atsakovės materialinė padėtis sunki, atlyginimas sudarė apie 950 Lt iš kurio ji privalo atsiskaityti su kreditoriais, pagal 2002-03-22 kredito sutartį Nr. (duomenys nesklebtini), sudarytą su Swedbank, AB, už įsigytą butą, kuris po santuokos nutraukimo su ieškovu liko atsakovės asmenine nuosavybe, pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys nesklebtini), 2008-06-20 sudarytą su AB SEB Vilniaus banku dėl buto remonto, bei pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys nesklebtini), 2006-08-17 sudarytą su AB SEB Vilniaus banku, viso mokėtinų įsipareigojimų suma per mėnesį apie 600 Lt. Dviejų kambarių buto išlaikymas šildymo sezono metu kainuoja nuo 400 Lt iki 500 Lt, vasarą – apie 200 Lt. Vidutiniškai per mėnesį buto išlaikymas kainuoja apie 350 Lt. Tokiu būdu bendros būtinos išlaidos, be asmeninių poreikių tenkinimo, sudaro visą jos gaunamą atlyginimą, todėl ieškovo prašomo priteisti išlaikymo sūnui R. M. po 400 Lt kas mėnesį teikti negalėtų. Nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti jo naudai 2009-05-29 jai sumokėtą 400 Lt išmoką sūnaus R. M. išlaikymui, nes pinigai buvo naudojami sūnaus poreikių tenkinimui.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku. Atsakovė vaiką kontroliuoja griežčiau, todėl jis linksta prie tėvo ir nori gyventi pas jį. Pad ieškovą gyvenimo salygos sudėtingesnės kadangi dviejų kambarių bute dar gyvena ieškovo sutuoktinės vaikai,viena iš jų yra mergaitė. R. pereina į paauglystę ir jam būtų patogiau turėti savo atskirą kambarį. Motina gyvena dviejų kambarių bute viena ir gyvenant pas motiną vaikui būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos.Kitais kriterijais gyvenimo sąlygos pas abu tėvus yra panašios.Sūnui gyvenant pas motiną būtų reikalinga tik patikslinti sūnaus bendravimo su tėvu tvarką,kadangi nutraukiant santuoką ši tvarka detaliau nebuvo nustatyta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinys atmestas. Sprendimui įsiteisėjus panaikinamos 2009 m.birželio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės-vykdymo proceso sustabdymas vykdomojoje byloje Nr.0151/09/0806.

Teismas pažymėjo, kad R. M. išreiškė nuomonę, kad jis norėtų gyventi su tėvu, bet kartu nurodė apie savo glaudžius ryšius su motina, po jo persikėlimo gyventi pas tėvą nuo 2009 m.balandžio 19 d. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad R. M. gyvenamoji vieta turėtų ir toliau likti su atsakove, kadangi atsakovė sūnų labiau kontroliavo ir stengėsi jį saugoti nuo kitų asmenų daromos galimos neigiamos aplinkos. Dėl ko ir kilo konfliktas balandžio 18 d., kai sūnus vartojęs alkoholio grįžo namo ir ko pasekoje sūnus išėjo pas tėvą ir ten gyvena. Tuo tarpu ieškovo požiūris į sūnaus auklėjimą liberalesnis, kad sudėtingu paauglystės laikotarpiu negali sulaikyti nuo netinkamų poelgių.

Įvertinęs tarp šalių sudarytoje 2008-11-18 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytas sąlygas, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog per laikotarpį po šios sutarties pasirašymo atsakovės elgesyje būtų įvykę esminių pasikeitimų į neigiamą pusę, kas sąlygotų atsakovės blogą įtaką sūnui. Kartu teismas įvertino ir tą faktą, kad R. M. gyvenant pas ieškovą, jam šiuo metu būtų blogesnės gyvenimo sąlygos, nes jis turėtų gyventi kambaryje su ieškovo sutuoktinės dviems vaikais, iš kurių viena yra mergaitė, kas formuojantis R. M., kaip paauglio, vyriškajam identitetui, galėjo turėti jam neigiamos įtakos ir nepatogumų,gyvenant kartu su jam svetima pagal kraujo giminystės ryšį mergaite, todėl sprendė, kad gyvendamas su atsakove (motina) vaikas išvengtų tokios neigiamos ir jį galinčios varžyti aplinkos, kadangi jis turėtų atskirą kambarį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas S. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir iš esmės pažeidė ieškovo teises. Priėmus skundžiamą sprendimą, ieškovas ir toliau turi teikti teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-927-445/2008 priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tuo tarpu atsakovė nuo tokio išlaikymo atleista (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalį, 3.174 straipsnio 2 dalį. Nepilnametis sūnus R. M. išreiškė savo norą nuo 2009 m. balandžio 19 d. gyventi su savo tėvu (ieškovu) ir gyvena pas jį. Atsakovė neprieštaravo, kad sūnus gyventų su tėvu, todėl teismas nepagrįstai neįvertino, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nebuvo ir neatsižvelgė į R. M. norą gyventi su tėvu. Sprendime teismas, nustatydamas R. M. gyvenamąją vietą su atsakove, rėmėsi tuo, kad atsakovė labiau rūpinasi vaiku, tačiau ieškovas taip pat rūpinasi sūnumi, neriboja jo galimybės lankytis ir bendrauti su atsakove. Be to, paaiškėjo naujos aplinkybės, keliančios abejonių dėl atsakovės tinkamo elgesio, nes 2009 m. spalio 19 d. į atsakovės gyvenamąją vietą buvo iškviesta policija dėl viešosios rimties trikdymo ir tokie pažeidimai daromi ne pirmą kartą. Ieškovas sūnui negali pasiūlyti atskiro kambario, tačiau šio klausimo sprendimui reikia laiko, o vaikų teisių apsaugos skyrius taip pat pripažino, kad išskyrus atskiro kambario vaikui suteikimą, ieškovo ir atsakovės gyvenimo salygos panašios. Dėl nurodytų argumentų ieškovas mano, kad R. M. noras gyventi su tėvu iš esmės neprieštarauja vaiko interesams ir nurodytais argumentais prašo teismo sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovė A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad nepilnametis sūnus R. M. nuo 2009 m. spalio 1 d. išreiškė nora gyventi su atsakove ir gyvena pas ją. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių kurios būtų pagrindas pakeisti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu. Priimdamas sprendimą, teismas tinkamai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtai ir pagrįstai ieškinio netenkino.

Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą negali būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Įstatymas nustato, kad nagrinėjant ginčą, turi būti pateikta vietos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada dėl ginčo, kurioje įvertintos šeimos aplinkos sąlygos ir tėvų pasirengimas prižiūrti ir auklėti vaiką.

Byloje tokios išvados nėra. Teismas pasitenkino tik teismo posėdyje dalyvavusios,Varėnos rajono savivaldybės, vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovės nuomone, kad pas vaiko motina, vaikui sudarytos geresnės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas bylą neįvykdė įstatymo reikalavimo (CPK 265 str. 1 d.). Gyvenimo sąlygos tiek pas tėvą, tiek pas motiną liko nenustatytos ir nebuvo tinkamai įvertintos.

Esant tokioms aplinkybėms, ši materialinės, procesinės teisės normų (CK 3.174 str. 2 d., CPK 376 str.) taikymo problema šalintina apeliacinėje instancijoje, išreikalaujant iš išvadą teiskiančios institucijos, išsamų rašytinį įrodymą (CPK 197 str.), kaip nustato įstatymas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga į apeliacinės instancijos teismo posėdį kviesti R. M., gimusį 1995-02-27 ir išklausyti jo nuomonę dėl gyvenimo su vienu iš tėvų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 256 straipsniu, teisėjų kolegija

n u tarė:

1. Bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atnaujinti.

2. Įpareigoti Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą pateikti į bylą išvadą Civilinio kodekso 3.178 straipsnio nustatyta tvarka.

3. Bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka skirti 2010 m. birželio 8 d. 14.30 val.

4. Į teismo posėdį kviesti R. M., įpareigojant jo motiną, A. M., užtikrinti sūnaus atvykimą į apeliacinės instancijos teismo posėdį.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Kačinskienė