Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dydis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-14973 „Sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį“ (toliau – Sprendimas1); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-14974 „Sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį“ (toliau – Sprendimas2); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus iš esmės grindžia šiais argumentais:

2.1. Paaiškina, kad Bendrovė su atsakove 2022 m. vasario 28 d. sudariusi dvi mokestinės paskolos sutartis, t. y. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-18622, pagal kurią 73 576,85 Eur mokestinės paskolos suma buvo išdėstyta laikotarpiu nuo 2022-02-28 iki 2024-01-23 ir mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-18627, pagal kurią 68 789,91 Eur mokestinės paskolos suma buvo išdėstyta laikotarpiu nuo 2022-02-28 iki 2024-01-24. Skundžiamais Sprendimu1 ir Sprendimu2 minėtos mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos, pareiškėja, nesutikdama su jais, mano, kad atsakovė neturėjo diskrecijos teisės pasirinkti, kokį mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo būdą pasirinkti ir turėjo vadovautis teisės aktų reikalavimais, aiškiai reglamentuojančiais mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo tvarką.

2.2. Nurodo, kad pareiškėja vykdo restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvedus ekstremaliąją padėtį Lietuvoje dėl Covid-19 pandemijos, Bendrovės veikla 2020 m. ir 2021 m. buvo stipriai apribota. Didelę neigiamą įtaką pareiškėjos vykdomai veiklai turėjo tai, kad 2020 m. ir 2021 m. dėl pandeminės situacijos iš esmės buvo užkirsta galimybė teikti maitinimo paslaugas, leidžiant teikti tik maisto paslaugas išsinešimui arba aptarnauti tik klientus, kurie turi galimybių pasus. Šie apribojimai turėjo ypatingai didelę neigiamą įtaką Bendrovės veiklos rezultatams, todėl ir kreipėsi į atsakovą dėl mokesčių mokėjimo išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartis, kurios ir buvo sudarytos. Pareiškėja, sąžiningai vykdydama mokestinės paskolos sutartis ir matydama, kad vykdoma veikla į įprastines sąlygas negrįžta taip greitai, kaip buvo planuota kreipiantis dėl mokesčių mokėjimo išdėstymo pirmą kartą, kreipėsi dėl sudarytų mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo. Tačiau dėl prasidėjusio karo prieš Ukrainą, padidėjo maisto produktų kainos, elektros bei šildymo, pareiškėjai tapo ypatingai sudėtinga vykdyti pakeistas mokestinės paskolos sutartis.

2.3. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklės reglamentuoja prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą mokėjimą pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą priėmimą ir vykdymą, sprendimo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą priėmimą ir vykdymą supaprastinto proceso tvarka, mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygas, sprendimo pakeisti mokestinės paskolos sutartį ir ją nutraukti priėmimą.

Mano, kad šiuo atveju atsakovė pažeidė Taisyklių 49 p. reikalavimą ir, prieš nutraukdama mokestinės paskolos sutartis, pareiškėjos neįspėjo apie ketinimą tai padaryti. Taigi, anot pareiškėjos, vien tik dėl šio Taisyklių reikalavimo pažeidimo skundžiami sprendimai privalo būti panaikinti.

2.4. Be paminėto Taisyklių reikalavimo pažeidimo, atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, nesilaikė ir kitų esminių valstybės institucijai keliamų reikalavimų bei veiklos principų, nepagrįstai peržengė savo diskrecijos teisės ribas, kurios aiškiai numato, kaip atsakovė šioje situacijoje turėjo elgtis, o patys skundžiami sprendimai savo turiniu neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų.

2.5. Šiuo atveju skundžiami sprendimai ir jų priėmimo procesas neatitinka ne tik Taisyklių 49 p. reikalavimų (pareiškėjai neįteiktas įspėjimas apie mokestinės paskolos sutarčių nutraukimą), bet ir jų turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimų (nenurodyta, dėl kokių priežasčių yra nutraukiamos mokestinės paskolos sutartys, kodėl apie tokius veiksmus nebuvo informuota (nėra informuojama), iš skundžiamuose sprendimuose nurodytų nuorodų į teisės aktus taip pat nėra aišku, kodėl yra priimti būtent tokie sprendimai ir būtent tokia tvarka).

2.6. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės institucijų turima diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti. Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip valstybės institucijos absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas. Įgyvendindamas diskrecijos teisę viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius. Taigi, teisinio tikrumo principas, kaip bendrasis Europos Sąjungos principas, grindžiamas akivaizdžia būtinybe užtikrinti, kad teisės subjektai, kuriuos liečia valstybės administracinės priemonės, galėtų suprasti savo teisių ir pareigų apimtį šioje sferoje.

2.7. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja papildomai nurodo, kad:

2.7.1. Dėl ne nuo Bendrovės valios ar veiksmų atsiradusių aplinkybių pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir prašė mokestines prievoles išdėstyti 5 metų laikotarpiui, t. y. tokiam maksimaliam terminui, koks ir buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tuo tarpu, atsakovė nustatė dvigubai trumpesnį, nei prašyta, mokestinės paskolos išdėstymo terminą – tik 2 metus.

2.7.2. Pareiškėja, sąžiningai iš dalies vykdydama mokestinės paskolos sutartis ir matydama, kad jos vykdoma veikla į įprastines sąlygas negrįžta taip greitai, kaip buvo planuota kreipiantis dėl mokesčių mokėjimo išdėstymo pirmą kartą, ne kartą kreipėsi dėl sudarytų mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo.

2.7.3. Pareiškėja neneigia to, kad atsakovė siuntė raginimus ir priminimus pareiškėjui dėl nepilnai vykdomų mokestinės paskolos sutarčių. Tačiau visa ši situacija yra susijusi išimtinai su tuo, kad mokestinių paskolos sutarčių terminas buvo nustatytas ženkliai trumpesnis, nei prašė pareiškėja realiai vertindama savo realias finansines galimybes.

2.7.4. Mano, kad mokestinių paskolos sutarčių nutraukimas kilo ne dėl to, kad pareiškėja iš dalies nevykdė mokestinių paskolos sutarčių, tačiau išimtinai tik dėl to, kad Atsakovas, neinformavęs Pareiškėjo, mokestinių paskolų grąžinimo terminus nustatė ženkliai trumpesnius, nei prašė Pareiškėjas, o prašymų pakeisti šiuos terminus netenkindavo.

2.7.5. Taip pat teigia, kad galimai netgi sprendimai apie tokių mokestinių paskolų sutarčių nutraukimą priimti atgaline data. Tuo tarpu su 2023-03-15 prašymu kreipiantis į atsakovę pakeisti mokestines paskolos sutartis, 2023-03-31 atsakyme Nr. RM-10988 nurodyta, kad jau yra priimti sprendimai (ginčijami šioje administracinėje byloje) nutraukti mokestinės paskolos sutartis, dėl to toks pareiškėjos prašymas iš viso nebus nagrinėjamas.

Mano, kad skundžiami sprendimai atgaline data yra priimti dėl to, kad faktiškai būtų sukurtas pagrindas neleisti patikslinti pareiškėjos 2023-02-01 prašymo bei vėliau nenagrinėti Pareiškėjo 2023-03-15 prašymo dėl mokestinių paskolos sutarčių termino pratęsimo. Pastarasis prašymas irgi turėjo būti svarstytinas, nes pareiškėja turėjo teisę iki 2023-03-09 įspėjime nurodyto termino pabaigos, t. y. iki 2023-03-29, tinkamai įvykdyti mokestines paskolos sutartis ar kreiptis dėl nepriemokų atidėjimo ar išdėstymo. Tokia ydinga ir iš esmės neteisinga ginčijamų sprendimų priėmimo „procedūra“ yra nepagrįsta ir neteisėta ir jau savaime sudaranti pagrindą naikinti skundžiamus sprendimus.

2.7.6. Teigia, kad dėl mokestinės pagalbos kreipėsi nustatytais terminais, ir įvertinęs savo finansinę padėtį, galėjo prašyti ne ilgesnio kaip 5 metai mokesčių išdėstymo termino. Būtent tai pareiškėja ir padarė.

3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokestinės paskolos sutartis. MAĮ 88 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 47 punkte, o taip pat ir Bendrovės sudarytose su VMI mokestinių paskolų sutarčių 9 punktuose aiškiai nurodyta, jog šios sutartys gali būti nutraukiamos, nevykdant jų sąlygų, bei tai, kad sutartys gali būti pakeistos pagal Taisyklių 46 punktą. Bendrovė, pasirašiusi mokestinių paskolų sutartis, įsipareigojo laikytis mokestinių paskolų sutarčių sąlygų, tačiau jos nebuvo vykdomos (neatliekami mokėjimai pagal mokestinių paskolų sutarčių grafikus). Nuo pirmos mokestinės paskolos sutarties sudarymo datos (2020-04-29), Bendrovė sumokėjo tik 4 įmokas, t. y. tik 10 879,80 Eur iš 74 278,80 Eur.

3.2. Taip pat akcentuoja, kad Bendrovei per VMI portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI) buvo įteikti įspėjimai apie ketinimą nutraukti su VMI sudarytas mokestinių paskolų sutartis (toliau – Įspėjimas). Su Įspėjimais Bendrovė susipažino portale Mano VMI (juos perskaitydama).

3.3. Atsakovės teigimu, kadangi pati Bendrovė nesilaikė sudarytų mokestinių paskolų sutarčių sąlygų, t. y. nemokėjo grafikuose nustatytų dalinių įmokų, o VMI tinkamai įteikė Bendrovei įspėjimus apie ketinimus nutraukti minėtas sutartis, o kadangi Bendrovė nevykdė įspėjimuose išdėstytų nurodymų, VMI 2023 m. kovo 8 d. priėmė skundžiamus Sprendimą1 ir Sprendimą2.

3.4. Tuo pačiu pabrėžia ir tai, jog atsakovė jau atsižvelgė į pareiškėjos sudėtingą finansinę situaciją ir sudarydama su ja net dvi mokestinės paskolos sutartis su pakeitimais, pritaikė pareiškėjos atžvilgiu lengvatas, suteikiant jai galimybę nepriemoką sumokėti dalimis per tam tikrą laikotarpį. Tačiau pareiškėja, nors ir sudariusi sutartis, savo pareigų nevykdė, o toks jos elgesys nemokant įmokų, niekaip nesiderina su jos, kaip mokesčių mokėtojos, tinkamu pareigų vykdymu, todėl ji turi prisiimti dėl jos pačios neveikimo kilusias teisines pasekmes.

3.5. Šiuo atveju VMI, priimdama ginčijamus sprendimus, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimai priimti tinkamai, įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Sprendimuose buvo aiškiai ir argumentuotai nurodyti minėtų sutarčių nutraukimo motyvai, nurodyta sprendimų apskundimo tvarka. Taigi jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Tuo tarpu, pareiškėjos skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais, jokiais įrodymais nepagrįstais, ir teisiškai nereikšmingais teiginiais.

3.6. Rašytiniuose paaiškinimuose VMI papildomai paaiškina, kad:

3.6.1. Bendrovei net kelis kartus buvo keistos sudarytų sutarčių sąlygos, tačiau Bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų ir nemokėjo dalinių įmokų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovei nebuvo jokių apribojimų dalinai, pagal turimas finansines galimybes, mokėti įmokas išdėstytos mokestinės nepriemokos pagal mokestinių paskolų sutarčių dengimui, tačiau vertinant atliktas Bendrovės įmokas matyti, kad 2020 m. buvo atliktas tik vienas mokėjimas, 2021 m. – mokėjimų nebuvo, 2022 m. atlikti 3 mokėjimai, iš jų paskutinis mokėjimas 2022-09-11.

3.6.2. Taip pat buvo parengti raginimai Bendrovei sumokėti mokestines nepriemokas, kurie Bendrovei įteikti Mano VMI.

3.6.3. Pažymi, kad Bendrovėje 2023-05-08 pradėjo operatyvų patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse numatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo. Operatyvų patikrinimą numatoma baigti 2023-06-08.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. VMI su Bendrove buvo sudariusi šias mokestinės paskolos sutartis (toliau – ir MPS):

4.1.1. 2020-04-29 sudaryta MPS Nr. (23.24-08) 327-6860 dėl 70 789,91 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2020-04-27 iki 2022-08-25. Ji buvo pakeista 3 kartus šiomis MPS: 2020-12-10 MPS Nr. (23.24-08) 327-25748, kuria išdėstyti 68.789,91 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminai nuo 2020-12-10 iki 2022-12-25, įmokas nustatant pagal diferencijuotą įmokų mokėjimo grafiką;

4.1.2. 2021-09-01 MPS Nr. (23.24-08) 327-43977, kuria išdėstyti 68.789,91 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminai nuo 2021-09-01 iki 2022-12-25, įmokas nustatant lygiomis dalimis (po 4.586,00 Eur) kas mėnesį);

4.1.3. 2022-02-28 MPS Nr. (23.24-08) 327-18627, kuria išdėstyti 68.789,91 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminai nuo 2022-02-28 iki 2024-01-23, įmokas nustatant lygiomis dalimis (po 2.990,90 Eur) kas mėnesį;

4.1.4. 2021-09-01 sudaryta MPS Nr. (23.24-08) 327-48282 dėl 73.576,85 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2021-08-26 iki 2022-12-25, įmokas mokant lygiomis dalimis (po 4.598,55 Eur) kas mėnesį. Ši MPS buvo pakeista 2022-02-28 MPS Nr. (23.24-08) 327-18622, kuria išdėstyti 73.576,85 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminai nuo 2022-02-28 iki 2024-01-23, įmokas nustatant lygiomis dalimis (po 3.199,00 Eur) kas mėnesį;

4.2. VMI, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis bei remdamasi tuo, kad Bendrovė nesilaikė sudarytų MPS sąlygų, t. y. nemokėjo MPS grafikuose nustatytų dalinių įmokų, taip pat Bendrovė nevykdė įspėjimuose išdėstytų nurodymų, priėmė skundžiamus Sprendimą1, kuriuo nutraukiama 2022 m. vasario 28 d. mokestinės paskolos sutartis (23.24-08) 327-18622, ir Sprendimą 2, kuriuo nutraukiama 2022 m. vasario 28 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-18627.

5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Sprendimo1 ir Sprendimo2, kuriais VMI nutraukė mokestinės paskolos sutartis, teisėtumo.

6. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokestinės paskolos sutartis. MAĮ 88 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklės) 47 punkte, o taip pat ir Bendrovės sudarytose su VMI prie FM mokestinių paskolų sutarčių 9 punktuose nurodyta, jog šios sutartys gali būti nutraukiamos nevykdant jų sąlygų, bei tai, kad sutartys gali būti pakeistos pagal Taisyklių 46 punktą.

Taisyklėse taip pat nurodyta, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį <...> (49 punktas). Įspėjime apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turi įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus (50 punktas). Mokesčių administratorius priima sprendimą pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti grafiką arba pratęsti atidėtą arba išdėstytą mokestinės nepriemokos mokėjimą ir pan.) gavęs mokėtojo prašymą, kuris pateikiamas ir nagrinėjamas tokia pat tvarka, kaip ir prašymas (46 punktas). Mokesčių administratorius raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja mokėtoją apie sprendimą pakeisti mokestinės paskolos sutarties sąlygas (48 punktas).

7. Pareiškėja atsakovės Sprendimus ginčija iš esmės tuo, kad ji nebuvo įspėta apie numatomus priimti sprendimus, kad sprendimai yra nemotyvuoti, tuo, kad galėjo laikytis mokėjimų grafiko, jeigu būtų pritaikytas ilgesnis atidėjimo terminas, kad sprendimai priimti galimai atbuline data.

8. Kaip matyti iš į bylą atsakovės pateiktų duomenų, pareiškėjai per e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau — ir Mano VMI) laikotarpyje nuo 2022-10-11 iki 2023-01-11 (3 įspėjimai dėl vienos sutarties ir 3 įspėjimai dėl kitos sutarties) buvo įteikti įspėjimai apie ketinimą nutraukti su VMI prie FM sudarytas mokestinių paskolų sutartis (toliau – ir Įspėjimai), kuriuose numatyta, kad sutartis bus nutraukta, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo pareiškėja neatsiskaitys pagal sutartis. Pareiškėja neginčija, kad susipažino su šiais įspėjimais. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos neįspėjus, yra nepagrįsti.

9. Pagal VAĮ 3 str. įtvirtintus viešojo administravimo principus, bet kuris administracinis sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, motyvuotai ir argumentuotai. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. 6 p. yra įtvirtintas reikalavimas tinkamai motyvuoti priimamus administracinius sprendimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.), todėl, jei tokių elementų administraciniame sprendime nėra, LVAT tokius sprendimus naikina (žr. pvz., LVAT 2022-02-25 nutartis adm. b. Nr. A-326-442/2022).

LVAT taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz. LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Kaip matyti iš Sprendimų turinio, juose nurodytas teisinsi pagrindas – MAĮ 88 straipsnis ir 14 straipsnio 7 dalis, Taisyklės, taip pat nurodyta, kad remiamasi tuo, kad mokestinės paskolos sutartis nevykdoma. Įvertinus Įspėjimų turinį, kuriuose taip pat pateikta nuoroda į MAĮ 88 straipsnį, 14 straipsnio 7 dalį ir Taisyklių 49 punktą, laikytina, kad sprendimo teisins ir faktinis pagrindas yra visiškai aiškus, t. y sutartis nutraukiama vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimo dėl to, kad ji yra nevykdoma. Šiuo atveju Pareiškėja ir neginčija aplinkybės, kad nevisiškai vykdė sutartis, t. y. nemokėjo visų išdėstymo grafike nurodytų sumų.

10. MAĮ įtvirtinta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (8 straipsnis). Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (40 straipsnio 1 punktas). Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs (7 straipsnis). Taigi mokesčių mokėtojai turi bendrą įstatymu įtvirtintą pareigą laiku ir tiksliai vykdyti mokestines prievoles, o jų neįvykdymo pasėkoje susidariusios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas pagal mokesčio mokėtojo prašymą yra išskirtinis iš bendros taisyklės veiksmas, kuris galimas tik esant tam tikroms MAĮ 88 straipsnyje ir įgyvendinančiuose teisės aktuose nurodytoms sąlygoms.

Atsakovė nurodo, kad MPS buvo nevykdomos reikšminga apimtimi, t. y. iki priimtų sprendimų nutraukti MPS atlikti mokėjimai sudaro tik 8 879,80 Eur, kai pagal prie šių MPS patvirtintus įmokų mokėjimo grafikus turėjo būti sumokėta 74 278,80 Eur, tuo tarpu iki nutraukimo praėjo beveik pusė išdėstymo termino, kas reiškia, turėjo būti sumokėta apie pusę nurodytos sumos. Teismas sutinka, kad iš esmės MPS buvo vykdomos tik nedidele apimtimi (maždaug 1/3 to, kas buvo numatyta pagal grafiką). Todėl VMI sprendimas atitinka proporcingumo kriterijų. Susiklosčiusioje situacijoje VMI ir neturėjo jokio kito teisėto elgesio varianto.

11. Pareiškėjos teiginys, kad Įspėjimai priimti dar iki skundžiamų Sprendimų ir įforminti atbuline data yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip matyti iš pateiktų Įspėjimų kopijų, jų laikotarpis yra nuo 2022-10-11 iki 2023-01-11, t. y. iki 2023-03-08, kai buvo priimti skundžiami Sprendimai.

Pareiškėjos argumentas, kad jeigu MPS laikotarpis būtų ilgesnis, ji būtų vykdžiusi jas, iš esmės yra hipotetinio pobūdžio, nes kalbama tik apie menamą situaciją, o teismas vertina Sprendimų teisėtumą, atsižvelgdamas į tai, kokios aplinkybės faktiškai susiklostė.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimus.

13. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Dydis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.