- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-8011-892/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02194-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- L. L., Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro
- Advokatai
- Vilma Višnevskienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos atstovui Dmitrij Charitonov,
suinteresuotam asmeniui L. L.
suinteresuoto asmens atstovei advokatei Vilmai Višnevskienei
suinteresuoto asmens Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro atstovei E. K.-Z.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos pareiškimą dėl rūpintojo nušalinimo nuo pareigų ir naujo rūpintojo paskyrimo, suinteresuoti asmenys L. L., Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi su pareiškimu, kuriuo prašo nušalinti L. L. nuo nepilnametės K. L. nuolatinės rūpintojos pareigų, K. L. nuolatiniu rūpintoju paskirti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą; nustatyti K. L. gyvenamąją vietą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre; paskirti K. L. gaunamų lėšų tvarkytoju Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad nepilnametei K. L. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėju buvo paskirta L. L.. 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu K. L. nustatyta nuolatinė globa L. L. šeimoje. K. L. motina mirė, o nuo tėvo vaikas buvo atskirtas minimu teismo sprendimu. Tarnyba iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gavo pranešimą, kad nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 20 d. nepilnametė K. L. buvo gydoma dėl apsinuodijimo medikamentais suicido tikslu. 2019 m. kovo 13 d. Skyriuje lankėsi rūpintoja L. L. su rūpintine K. L.. Skyriaus specialistai pastebėjo, kad rūpintojos ir rūpintinės santykiai yra itin įtempti ir šeimai reikalinga intensyvi pagalba. 2019 m. kovo 14 d. K. L. buvo nustatytas I grėsmės lygis bei inicijuotos VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ Globos centro (toliau - Globos centras) paslaugos. 2019 m. balandžio 30 d. nepilnametei buvo pakartotinai nustatytas I grėsmės lygis. 2019 m. birželio 13 d. Globos centro specialistai informavo Skyrių, kad psichologinių konsultacijų metu buvo išsiaiškinta, jog prieš rūpintinę yra naudojamas fizinis, psichologinis (emocinis ir verbalinis) bei ekonominis smurtas. Mergaitė yra labai kontroliuojama, žeminama, įžeidinėjama. Bendraujant su Globos centro specialistais, L. L. mergaitę vadino įvairiais įžeidžiais žodžiais, grasino naudosianti prieš ją fizinį smurtą, atsisako susitikti su specialistais. 2019 m. birželio 17 d. Globos centras dar kartą informavo, kad rūpintoja L. L. netinkamai vykdo rūpintojo pareigas ir siūlė nepilnametę kuo greičiau paimti iš rūpintojos šeimos. 2019 m. birželio 17 ir 18 dienomis buvo atlikta neeilinė nepilnametės nuolatinės globos/rūpybos peržiūra. Specialistai nustatė, kad L. L. žemina ir įžeidinėja rūpintinę. Nepilnametė pasakė, kad rūpintoja naudoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą jos atžvilgiu, santykiai su rūpintoja yra įtempti, konfliktiški, rūpintoja ant jos rėkia, būna smurto atvejų. Rūpintoja to neneigė. Anot L. L., apie metus laiko tęsiasi sudėtingi santykiai su nepilnamete, jos tarpusavyje nuolat pyktasi, nesutaria, būna, kad susimuša. Globos centro specialistai informavo, kad rūpintoja nėra linkusi bendradarbiauti. K. L. buvo laikinai apgyvendinta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kur nepilnametė šiuo metu ir gyvena. 2019 m. birželio 19 d. K. L. buvo nustatytas II grėsmės lygis. Kadangi II grėsmės lygis buvo nustatytas vaikui gyvenant su rūpintoja L. L., ir vaikas buvo laikinai apgyvendintas globos įstaigoje, atsirado teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl L. L. atleidimo/nušalinimo nuo rūpintojo pareigų ir naujo rūpintojo paskyrimo. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras informavo, kad sutinka tapti nepilnametės K. L. nuolatiniu rūpintoju. 2019 m. liepos 8 d. K. L. parašė prašymą, kuriame nurodė, kad nori būti rūpinama Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad ji nuo paskyrimo K. L. globėja savo pareigas visą laiką vykdė atsakingai ir gerai. Kiekvienais metais L. L. šeimoje apsilankydavo socialiniai darbuotojai, kurie įvertindavo šeimos gyvenimo sąlygas. Specialistai niekada nefiksavo problemų šeimoje ar tarpusavio bendravime. Globėja su mergaite gyvena dviese, nuosavame globėjos būste, tarp jų susiklostę artimi šeiminiai ryšiai. Mergaitei augant atsirado paauglystės problemų. Globėja buvo ir yra pasiruošusi spręsti šias problemas. 2019 m. vasario mėnesį, po mergaitės apsinuodijimo, globėja ir mergaitė buvo iškviestos į vaikų teisių apsaugos skyrių, kuris vykdė pokalbius tiek su mergaite, tiek su globėja. Globėja nesutinka su tuo, jog ji nebendradarbiavo su skyriaus darbuotojais, atsisakė pagalbos. Pažymėjo, kad ji atvyko į visus pokalbius su specialistais, juose dalyvavo. Į siūlomus mokymus atsisakė vykti, nes tuo metu negalėjo suderinti savo darbo grafiko, vėliau mokymai siūlomi nebebuvo. Dokumentuose nurodoma situacija, neva globėja nelinkusi spręsti globotinės problemų – susiklostė dėl to, jog skyriaus darbuotojas ir globėja turėjo skirtingą nuomonę apie situaciją šeimoje. Tačiau šiuo atveju Skyrius, kuris turėjo teikti pagalbą globotinei ir globėjai – jas supriešino. Globėja nurodo, jog niekada nesmurtavo prieš savo globotinę, tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismui pateiktuose dokumentuose, kuriuos pildė patys specialistai, yra fiksuojama prieštaringa informacija, nes vienuose dokumentuose užfiksuota – kad mergaitė teigia, kad smurto nebuvo, kituose teigia, kad smurtas buvo. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė tuo metu buvo emociškai nestabili, ji tiesiog galėjo sakyti dalykus, kurių nebuvo. Išvadoje dėl mergaitės paėmimo, yra atrinkta tik ta informacija, kuri skyriui buvo naudinga sprendimui priimti. Šiuo atveju, Skyriui užteko mergaitės pozicijos. Šiuo metu mergaitė apgyvendinta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. Globėja beveik kasdien kalbasi su globotine telefonu, dažnai ją aplanko. Mergaitė iki tol visą laiką gyveno namuose, jai buvo užtikrintas normalus namų gyvenimas. Globėjos žiniomis, mergaitė globos namuose jaučiasi blogai.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu sutinka. Pažymėjo, kad Centras sutinka tapti teisėtu nepilnametės K. L. nuolatiniu rūpintoju. Krizių centre įkurtas Bendruomeninių vaikų globos namų padalinys, gauta licencija institucinei socialinei globai teikti. Globos namai yra naujai renovuotas pastatas, atitinkantis visus higienos normų reikalavimus, subūręs kvalifikuotų darbuotojų komandą, kuriuose socialinė globa organizuojama šeimai artimos aplinkos principu.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė neprieštaraujantis, jei rūpintoja būtų ne nušalinta, bet atleista nuo pareigų. Tokią poziciją atstovas išreiškė atsižvelgiant į tai, mergaitė apklausos metu išreiškė norą gyventi kartu su L. L., jei ši pasikeistų, teismo posėdyje L. L. pripažino smurto vaiko atžvilgiu faktą bei dėl jo gailėjosi. Atstovas nurodė, kad minėtos aplinkybės, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, sudaro pagrindą nukrypti nuo įprastos praktikos bei teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos konstatavus smurto faktą rūpintojas turi būti nušalintas nuo pareigų.
5. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovei advokatei Vilma Višnevskienė prašė pareiškimą atmesti įpareigojant vaiko teisių apsaugos tarnybą papildomai stebėti šeimą. Pažymėjo, kad pareiškimo tenkinimas iš dalies neatitiks vaiko interesų, nes, naujos rūpybos įteisinimo procedūros užtruks ilgą laiką. Atkreipė dėmesį, kad mergaitės ir rūpintojos santykiai yra glaudūs, mergaitės mama buvo rūpintojos draugė, todėl priima ją kaip savo vaiką, dėl ko situaciją reiktų vertinti ne kaip rūpybos, bet kaip faktinius šeimos santykius. Nurodė, kad ilgą laiką mergaitės ir rūpintojos santykiai buvo geri, paauglystės metu atsirado problemos, šioje byloje svarbu nustatyti, ar vaiko teisių apsaugos tarnyba ėmėsi adekvačių priemonių paimdama vaiką iš rūpintojos. Pažymėjo, kad esama situacija yra komplikuota, problemų yra, tačiau smurtą nėra lengva nustatyti ar pritaikyti, nes jo ribos nėra aiškios, apklausos metu mergaitė pripažino savo kaltę, tai įrodo, jog ji buvo išauklėta, rūpestis vaiku, kai vaikas kelia grėsmę pats sau, nėra veiksmai, kurie galėtų būti rūpintojos nušalinimo pagrindu. Aplinkybė, kad šeima sprendžia susidariusias problemas yra svarbi. Pažymėjo, kad realiai grėsmė vaikui, kokia ji numatyta Vaiko teisių pagrindų įstatyme nebuvo kilusi, nėra įrodytas smurto, kuris gali būti pagrindu nušalinti rūpintoją, faktas. Atleidus rūpintoją nuo pareigų realiai nebus užtikrinti vaiko, kuris išreiškė norą grįžti gyventi pas rūpintoją, interesai.
6. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro atstovė nurodė sutinkanti su pareiškimu. 2019 m. spalio 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad iš kitų globotinių yra girdėjusi, jog po apklausos teisme K. L. sekė norinti gyventi su rūpintoja, tačiau įstaigos darbuotojams mergaitė tokio noro tiesiogiai neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu K. L. nustatyta nuolatinė globa L. L. šeimoje. 2019 m. birželio 13 d. Globos centro specialistai informavo skyrių, kad psichologinių konsultacijų metu buvo išsiaiškinta, jog prieš rūpintinę K. L. yra naudojamas fizinis, psichologinis (emocinis ir verbalinis) bei ekonominis smurtas, mergaitė yra labai kontroliuojama, žeminama, įžeidinėjama, rūpintoja su mergaite nebesikalba. 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. birželio 18 d. atliktos neeilinės K. L. nuolatinės globos/rūpybos peržiūros, jų metu konstatuota, kad L. L. žemina ir įžeidinėja K. L.. Nepilnametė K. L. nuo 2019 m. birželio 18 d. apgyvendinta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre.
8. CK 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Šio straipsnio 3 dalis numato, jog globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
9. Atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdyje suinteresuoto asmens L. L. atstovė nurodė, kad vaiko paėmimo iš šeimos procedūros ir veiksmai buvo nepagrįsti ir skuboti, nebuvo suteikta pakankama pagalba iškilusiai krizinei situacijai spręsti. Teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo nei 2019 m. birželio 18 d. vaiko apgyvendinimo akto, nei 2019 m. liepos 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neskundė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėti sprendimai buvo neteisėti. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu surinkta įrodymų visuma labiau suponuoja išvadą, kad 2019 m. birželio 18 d. sprendimas paimti vaiką iš rūpintojos buvo teisingas ir pagrįstas nei priešingai (CPK 185 straipsnis). Teismo posėdyje nepilnametė K. L. nurodė, kad L. L. su ja elgėsi labai griežtai, ribojo laisvę, buvo labai įsiplieskianti, šaukė ant jos dėl menkniekių, jei nervai neišlaikydavo, pradėdavo mušti, tai buvo daugiau nei vieną kartą. Taigi, apklausos metu vaikas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes dėl L. L. smurto jos atžvilgiu. Be to, apklausos metu vaikas nurodė sutinkantis grįžti gyventi kartu su rūpintoja, tik tuo atveju, jei pastaroji pasikeistų, jei būtų užtikrinta, kad rūpintoja nesielgtų kaip anksčiau. Minėti paaiškinimai netiesiogiai patvirtina, kad 2019 m. birželio 18 d. vaiko paėmimo iš rūpintojos veiksmas atitiko Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nors teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad vaiko paaiškinimais nėra pagrindo besąlygiškai remtis, teismas pažymi, kad neturi pagrindo netikėti vaiku, nes nepilnametės paaiškinimus dėl rūpintojos naudoto smurto patvirtina kiti byloje esantys įrodymai –L. L. paaiškinamai teismo posėdyje, liudytoja apklaustos L. K. parodymai, kad vaikas minėjo apie smurtą iš mamos, liudytojos D. P. – B. parodymai apie tai, jog L. L. patvirtino, kad po konfliktų būdavo smurto, byloje esantys rašytiniai įrodymai (2019 m. birželio 18 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. kovo 14 d. Grėsmės lygio nustatymo anketos, 2019 m. birželio 18 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas, 2019 m. balandžio 9 d. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ centro vadovo Z. G. elektroninis laiškas). Tačiau sutiktina su pareiškėjo atstovu, kad netgi esant duomenų apie rūpintojos naudotą smurtą rūpintinės atžvilgiu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie glaudų emocinį ryšį tarp jų, vaiko išreikštą, nors ir sąlyginį, norą gyventi su L. L., aplinkybę, kad L. L. globojo K. L. daugiau nei 10 metų ir tik 2019 m., mergaitės paauglystės laikotarpiu, jų santykiai tapo konfliktiški, o taip pat vaiko amžių, rūpintojos paaiškinimus, kuriais ji nuoširdžiai pripažino savo kaltę, yra pakankamai pagrįsta ir teisinga šioje byloje netaikyti rūpintojos L. L. nušalinimo instituto. Teismas taip pat sutinka su pareiškėjo argumentu, kad mergaitės elgesys, netgi jei būtų pagrindo jį vertinti kaip problematišką, nepateisina rūpintojos neteisėtų veiksmų rūpintinės atžvilgiu.
10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. L. nuo 2019 m. birželio 18 d., taigi, daugiau nei 3 mėnesius, gyvena Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. 2019 m. rugsėjo 11 d. vykusios apklausos metu mergaitė paaiškino, kad ją tenkina esama situacija. Minėta, kad apklausos metu vaikas negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar nori grįžti gyventi pas rūpintoją, nurodė norinti grįžti tik tuo atveju, jei pastaroji pasikeistų, jei būtų užtikrinta, kad rūpintoja nesielgtų kaip anksčiau. 2019 m. spalio 7 d. teismo posėdyje L. L. paaiškino, kad po K. L. apklausos teisme ji ne kartą lankė mergaitę ir šiuo metu K. L. nori grįžti gyventi pas rūpintoją. 2019 m. spalio 7 d. teismo posėdyje Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro atstovė nurodė iš kitų globotinių yra girdėjusi, kad po apklausos teisme K. L. išreiškė norą gyventi su rūpintoja, tačiau įstaigos darbuotojams mergaitė tokio noro tiesiogiai nepasakė. Taigi, byloje nėra vienareikšmiškų duomenų, ar po 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio nepilnametės K. L. pozicija nagrinėjamu klausimus pasikeitė, ir, ar vaikas šiuo metu turi aiškų norą gyventi kartu su rūpintoja, nes nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis, ką konkrečiai K. L. kalbėjo su kitais vaikais dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo ar rūpintojo paskyrimo. Byloje nėra pakankamai duomenų, ar mergaitė yra tikra, jog grįžus gyventi pas rūpintoją, jai bus pakankamai saugu, ar toks veiksmas atitiks nepilnamečio vaiko interesus.
11. Apibendrinant paminėtą, teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad nepakanka argumentų išvadai, jog L. L. piktybiškai, sistemingai netinkamai atliko rūpintojos pareigas, neužtikrino rūpintinės teisių ir interesų apsaugos, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Byloje nustatytos aplinkybės dėl smurto fakto atsižvelgiant į vaiko norą grįžti gyventi pas rūpintoją sudaro pagrindą išvadai, kad rūpintojos nušalinimas nuo pareigų nagrinėjamoje byloje neatitiktų vaiko interesų. Tačiau byloje esančių duomenų visuma taip pat nėra pakankamai išvadai, kad vaiko grąžinimas į rūpintojos šeimą atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad L. L. atleistina nuo K. L. rūpintojos pareigų atlikimo dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis).
12. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Byloje nustatyta, kad fizinių asmenų, norinčių tapti K. L. rūpintojais nėra, todėl, atsižvelgiant į ir į paties vaiko norą, nustatytina jos nuolatinė rūpyba vaikų globos (rūpybos) institucijoje (CK 3.256 straipsnis).
13. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į vaiko poziciją apklausos metu, kad esama situacija jį tenkina ir Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro atstovo sutikimą būti vaiko rūpintoju, nepilnametės K. L. priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavestinas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrui ir šioje įstaigoje nustatytina K. L. gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas įstaigoje gyvena nuo 2019 m. birželio 18 d., konstatuotina, kas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras K. L. rūpintoju laikytinas nuo 2019 m. birželio 18 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.252, 3.257, 3.259 straipsniais, 3.264 straipsnio 3 dalimi, 3.265 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 497-504 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Atleisti L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpintojos pareigų.
Skirti K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniu rūpintoju Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, kodas 302457851, išaiškinant, kad Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras, laikytinas K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpintoju nuo 2019 m. birželio 18 d.
Nustatyti K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre.
Paskirti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, kodas 302457851, nepilnametės K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoju.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.