Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-30 · Byla Nr. ATP-720-387/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-4496-873/2014Nutarimas · 2014-04-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ATP-720-387/2014Nutartis · 2014-06-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
ATP-720-387/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03888-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Advokatai
Edmundas Mikučiauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-720-387/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03888-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.,45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. atstovo advokato Edmundo Mikučiausko (toliau - pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nutarimo, kuriuo J. P. pripažinta kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausta galutine subendrinta administracine nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nubausta už tai, kad 2014 m. vasario 4 d., apie 15.30 val., Teatro g. 1, Vilniuje, vairuodama automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, šiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.) 132 p. reikalavimą numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, po ko, pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 234 p. reikalavimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsiant pranešti policijai apie eismo įvykį, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasišalino, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pritaikyti J. P. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Nurodo, kad skiriant nuobaudą, teismui nebuvo žinomos visos nuobaudos taikymui įtakos turinčios aplinkybės, dėl ko teismas netaikė 30¹ str. ir neskyrė adekvačios, mažesnės nei įstatyme numatytos, administracinės nuobaudos. Pareiškėjas pažymi, kad J. P. yra sunki turtinė padėtis. Ji dirba ir gyvena Norvegijos Karalystėje, kur dirba žuvies perdirbimo įmonėje, su kuria darbo santykiai grindžiami terminuotais, apie mėnesio trukmės darbo užsakymais. Pareiškėjo teigimu, kartu su skundu teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad J. P. alga yra beveik tris kartus mažesnė nei minimali bazinė alga šioje šalyje dirbantiems nekvalifikuotiems žuvies pramonės darbuotojams. Pažeidėja gyvena itin sunkiomis materialinėmis sąlygomis, maksimaliai taupydama ir dirbdama su viltimi, jog ateityje ras pastovų, labiau kvalifikuotą ir geriau apmokamą darbą. Pareiškėjo nuomone, 3 000 Lt bauda, palyginus su jos padarytu administraciniu teisės pažeidimu, neadekvačiai apsunkintų išgyvenimo galimybes Norvegijoje, kur būtinos pragyvenimui išlaidos yra labai didelės, ir sukeltų realų pavojų jos kuriamo gyvenimo ateičiai. Pareiškėjo teigimu, tas pats pasakytina ir dėl 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pažeidėjos gyvenamosios vietos sąlygos yra itin sunkios – dažnai siaučia stiprūs vėjai, pūgos, lietūs. Be to, pažeidėja gyvena dideliu atstumu nuo jos darbo vietos, viešasis transportas šioje gyvenvietėje nėra išvystytas, todėl vietiniai gyventojai, kaip ir kiti žuvies įmonės darbuotojai, naudojasi asmeniniu transportu tam, kad nuvažiuoti į darbą, parduotuvę, kt. Pareiškėjo teigimu, netekus teisės vairuoti transporto priemones, J. P. negalėtų išsaugoti savo dabartinės darbo vietos bei pretenduoti į geresnę darbo vietą, kuri, atsižvelgiant į jos teigiamas asmenybės bruožus, jai buvo pasiūlyta darbdavio. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pažeidėja vienintelė iš savo šeimos narių dėl savo terminuoto darbo pobūdžio turi galimybę lankyti Lietuvoje pasilikusią močiutę. Tuo tikslu pažeidėja reguliariai važinėjo į Lietuvą savo automobiliu. Taigi atėmus J. P. teisę vairuoti transporto priemones, bus suvaržomos ne tik J. P. galimybės pasirūpinti savo pačios išgyvenimu, tačiau ir rūpintis pasilikusia močiute Lietuvoje, kurią prižiūrėti kiti šeimos nariai praktiškai neturi galimybių.

Pasak pareiškėjo, pažeidėjos įvykdytas pažeidimas nesukėlė beveik jokių turtinių pasekmių, jokios grėsmės viešajam interesui; tai buvo pirmasis pažeidėjo gyvenime eismo įvykis, dėl kurio ji nedelsdama prisipažino, o prisipažinusi gailėjosi. Be to, pareiškėjo nuomone, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad dėl jauno pažeidėjos amžiaus, nuobaudos auklėjamieji tikslai neabejotinai galėtų būti pasiekti ir pritaikius švelnesnę administracinę nuobaudą, kuri taip neapsunkintų pažeidėjos išgyvenimo galimybių.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. P. neginčija padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo, pareiškėjas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nutarimu J. P. yra nubausta už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jai paskirta galutinė nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų (ATPK 130 str. 1 d.), ribose – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pritaikyti J. P. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, kadangi, pasak pareiškėjo, net ir minimalios nuobaudos paskyrimas neadekvačiai apsunkintų pažeidėjos gyvenimą ir būtų neproporcinga priemonė paskirtos nuobaudos tikslams įgyvendinti.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

Pažymėtina, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t.y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu J. P. buvo nubausta už dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymą, vienas iš kurių (ATPK 130 str. 1 d.) pagal susiklosčiusią teismų praktiką vertintinas kaip ypač šiurkštus ir pavojingas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. P. parodė, kad įvykus eismo įvykiui, ji išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo abi transporto priemones, tačiau nepastebėjus žymesnių apgadinimų, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Pasak pažeidėjos, vėliau, pastebėjusi ant savo automobilio pažeidimus, grįžti į įvykio vietą ji nesiryžo (b. l. 19). Vertindamas J. P. parodymus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savo rašytiniame pasiaiškinime (b. l. 4), pažeidėja buvo nurodžiusi iš karto pastebėjusi pažeidimus ant savo automobilio, tačiau iš eismo įvykio vietos vis vien pasišalino. J. P. teiginius apie tai, jog iš karto po įvykio ji nepastebėjo automobilio Honda apgadinimų, teismas vertina kaip pažeidėjos siekį sušvelninti savo atsakomybę. Byloje esančiomis nuotraukomis neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti pakankamai stipriai – buvo nubrauktas bei įlenktas pažeidėjos automobilio BMW galinis sparnas ir galinės durelės; įbrėžtas automobilio Honda galinis bamperis, įlenktas ir įbrėžtas šio automobilio galinis sparnas. Taigi sunkiai tikėtina, jog išlipusi iš automobilio pažeidėja galėjo nepastebėti tokio pobūdžio abiejų automobilių apgadinimų. Be to, pajutusi susidūrimą, ji bet kuriuo atveju turėjo likti eismo įvykio vietoje bei pranešti apie tai policijai, o ne pasišalinti iš jos. Kaip pažeidėją neigiamai charakterizuojančią aplinkybę skundą nagrinėjantis teismas vertina ir tai, jog ji, suvokdama, jog padarė teisės pažeidimą, net ir vėliau nepranešė apie tai policijai bei nesistengė savanoriškai pašalinti kilusių pasekmių. Atvirkščiai, bylos medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nustatytas tik atsitiktinumo dėka, eismo įvykį pamačius liudytojui, kuris ir užfiksavo jos automobilio valstybinį numerį (b. l. 6). Esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog J. P. įvykdyti teisės pažeidimai nėra pavojingi, nesukėlė beveik jokios turtinės žalos ir nepažeidė viešojo intereso. Kaip jau buvo minėta, turtinė žala būtų neabejotinai atsiradus, jeigu ne įvykį pastebėjęs liudytojas. Taip pat, priešingai nei mano pareiškėjas, pažeidėjos veiksmais buvo pažeistas viešasis interesas. Kelių eismo taisyklių 234 p. numatytas imperatyvus reikalavimas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsiant pranešti policijai apie eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos nepasišalinti. Šis reikalavimas sietinas su tikslesnių ir greitesnių tikrųjų eismo įvykio aplinkybių nustatymu, tad jo privalo laikytis visi eismo dalyviai. Tuo tarpu pažeidėja savo veiksmais sąmoningai, tikėdamasi išvengti administracinės atsakomybės, apsunkino policijos pareigūnų darbą nustatant dėl eismo įvykio kalto asmens, t. y. jos, tapatybę. Šią teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir pačios pažeidėjos teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytas teiginys, jog vėliau ji į eismo įvykio vietą grįžti nesiryžo. Manytina, kad tokiam pažeidėjos elgesiui galėjo turėti įtakos jos jaunas amžius bei vairavimo patirties stoka, tačiau tai nepašalina jos atsakomybės dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo. Kelių eismo taisyklių reikalavimų privalu laikytis visiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo jų amžiaus ir turimos vairavimo patirties.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma skunde, įvertinęs visas bylos aplinkybes, J. P. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, paskyrė jai teisingą ir proporcingą padarytų pažeidimų pobūdžiui ir pavojingumui galutinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad nepaisant to, jog buvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, J. P. pirmos instancijos teismo buvo paskirtos minimalios ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl pažeidėjos turtinės padėties ir būtinumo naudotis automobiliu važiuojant į darbo vietą teismo nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Pasišalindama iš eismo įvykio vietos, J. P. suvokė, jog elgėsi neteisėtai, suprato, jog dėl jos veiksmų gali atsirasti sunkios pasekmės. Be to, esant būtinumui vairuoti automobilį, J. P. juo labiau turėjo įvertinti savo neteisėtą elgesį, dėl kurio galėjo atsirasti ir atsirado sunkūs padariniai ne tik jai pačiai, bet ir jos artimiesiems, tame tarpe ir pažeidėjos močiutei.

Apygardos teismas atkreipia pažeidėjo dėmesį į tai, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Administracinė nuobauda tai poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t.y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia pažeidėjos dėmesį į tai, kad nesant galimybės iš karto sumokėti jai paskirtą baudą, ji gali prašyti teismo išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Šis prašymas gali būti pareikštas ir nuobaudos vykdymo metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Atmesti J. P. apeliacinį skundą.

2014-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Valantinas