- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-01-17
- Bylos Nr.
- I-270-142/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Švietimo
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Tadas Kelpšas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Laurai Norvaišytei, dalyvaujant pareiškėjai S. R., jos atstovui advokatui Tadui Kelpšui, atsakovo valstybės atstovui Tomui Daukantui (Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Švietimo ir mokslo ministerijos ir Nacionalinio egzaminų centro, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš atsakovo 50000 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo.
Papildomai paduotu 2007 11 29 prašymu pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Švietimo ir mokslo ministro įsakymų Nr. ISAK-1014 ir Nr. 1032 teisėtumo įvertinimo ir bylos sustabdymo (b.l. 126-127, t. I). Šį prašymą teismas atsisakė tenkinti 2007 04 02 nutartimi (t. II, b.l. 179-184).
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių pažeisti konstituciniai teisinės valstybės principai ir jų elementai. Nurodo teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisių, įgytų pagal Konstituciją ir kitus įstatymus, apsaugą. Remiasi Konstitucinio Teismo 2001 07 12, 2002 11 05, 2003 03 04, 2003 03 17, 2003 07 04 nutarimuose išdėstytais principais. Paaiškina, kad mokinių teisėti lūkesčiai buvo tokie, kad jie pagrįstai tikėjosi, jog egzaminų užduočių slaptumas bus užtikrintas nustatyta tvarka. Mokiniai pagrįstai tikėjosi, kad egzamino eiga vyks griežtai nustatyta tvarka, egzamino užduočių vertinime dalyvaus tik valstybės įgaliotos institucijos. Tokių lūkesčių įgyvendinimą turėjo užtikrinti, vadovaujantis Švietimo įstatymo 56 str., Švietimo ir mokslo ministerija. Šių principų įgyvendinimą turėjo užtikrinti ir Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC), kuris pagal 2006 03 24 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintų Nuostatų 11.1 p. organizuoja ir vykdo brandos egzaminus. Tačiau tiek prieš lietuvių kalbos egzaminą, tiek po jo buvo pranešta, kad egzamino užduotys neteisėtai buvo paviešintos dar prieš egzaminą.
Pareiškėja pasisako dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos ir paaiškina, kad Švietimo ir mokslo ministerija pagal CK 6.271 str. 4 d., Švietimo įstatymo 56 str. 1 d. 9 p., 1 d. 2 p. atsako už tinkamą ir sklandų brandos egzaminų organizavimą ir vykdymą.
Švietimo ir mokslo ministras 2002 10 21 įsakymu Nr. 1763 patvirtino Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (įsakymo 2005 12 05 Nr. ISAK-2486 redakcija). 2006 03 24 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-548 NEC įpareigotas organizuoti ir vykdyti brandos egzaminus. Tuo pačiu ministerija įsipareigojo kontroliuoti NEC veiklą.
Mano, kad tą faktą, jog tinkama egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka nebuvo užtikrinta, patvirtina ir tai, kad 2006 05 25, t.y. po egzamino užduočių paviešinimo, ministro įsakymu Nr. ISAK-1015 pakeistos tam tikros 2002 10 21 įsakymo nuostatos, sugriežtinti reikalavimai egzaminų organizavimui ir vykdymui. Mano, kad tokių prevencinių priemonių taikymas pavėluotas ir jis negali kompensuoti patirtos žalos. Po užduočių paviešinimo 2006 05 26 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1032 buvo nuspręsta nevertinti lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino, vykdyto 2006 05 24 kandidatų darbų. Vien to pakanka konstatuoti, kad Švietimo ir mokslo ministerija tinkamai nevykdė Švietimo įstatymo 56 str. 1 d., 9 p. ir 15 p. numatytų ministerijos funkcijų. Mano, kad Švietimo ir mokslo ministro 2006 05 26 įsakymas Nr. ISAK-1032 patvirtina, kad abiturientų darbų vertinime dalyvavo ministras, nors ši funkcija nepriskirta jo kompetencijai. Tokia teisė ministrui buvo suteikta tik po 2006 05 28, kai įsigaliojo įsakymas Nr. ISAK-1032. Pažymi, kad iki šiol nei viena kompetentinga valstybės institucija nėra nustačiusi, kad 2006 05 24 lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino užduotys iš tikrųjų buvo paviešintos iki šio egzamino pradžios. Darbai buvo nevertinami tik todėl, kad 2005 05 24 internete pasirodė informacija apie dalį egzaminų užduočių, tačiau ši informacija nebuvo tinkamai patikrinta. Taip pat iki šiol nėra nustatytas užduočių pardavinėjimo iki egzamino faktas.
Dėl NEC atsakomybės pareiškėja vadovaujasi Švietimo įstatymo 38 str. 4 d. ir 2006 03 24 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-548 patvirtintais Nacionalinio egzaminų centro nuostatais (11.1 punktu, 11.6 punktu, 13 punktu). Kadangi Švietimo ir mokslo ministro sudarytos Komisijos dėl lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduoties galimo paviešinimo ištyrimo išvadose buvo konstatuota, kad užduotys buvo paviešintos dar iki 2006 05 24 egzamino, akivaizdu, jog NEC tinkamai nevykdė Nuostatų punktų, neužtikrino informacijos slaptumo, nesugebėjo tinkamai organizuoti ir įvykdyti egzamino.
Aiškina, kad teismui pripažinus, jog ministerijos ir NEC veiksmai buvo teisėti, tektų konstatuoti, kad egzaminų užduotys nebuvo paviešintos iki egzamino, todėl reikėtų laikyti neteisėtu ir Švietimo ir mokslo ministro 2006 05 26 įsakymą Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“ bei reikėtų laikyti nepagrįstomis 2006 05 25 Komisijos dėl lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduoties galimo paviešinimo ištyrimo padarytas išvadas.
Dėl žalos ir valdžios įstaigų pareigos ją atlyginti pareiškėja pasisako remdamasi CK 6.251 str., 6.271 str. ir aiškina, kad pagal CK 6.271 str. neturtinė žala turi būti atlyginama bendrais pagrindais. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 39 str. Aiškina, kad šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas, o ieškovas privalo pagrįsti tik žalos dydį.
Mano, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą aktualus yra ir atsakingo asmens kaltės vertinimas. Teigia, kad akivaizdu, jog valdžios institucijos veiksmai – egzaminų organizavimas – buvo atliekami itin aplaidžiai bei nerūpestingai. Teigia, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus turi būti pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pabrėžia brandos egzaminų svarbą jauno žmogaus gyvenime. Egzamino laikymas yra privalomas. Todėl suprantama, kad netikėtas ir nelauktas valdžios institucijos sprendimas tą patį privalomą lietuvių kalbos egzaminą laikyti antrą kartą abiturientui sukelia papildomus stiprius emocinius išgyvenimus. Pasiruošimas tokiam egzaminui tiek emociškai, tiek fiziškai sekina žmogų bei atima jo jėgas. Paviešinus lietuvių kalbos (testo) egzamino užduotis, Švietimo ministras atitinkamai įsakymais nusprendė nevertinti abiturientų darbų, valstybinį egzaminą reikėjo perlaikyti, nustatyta data – 2005 06 09. Tokie veiksmai vertintini kaip neigiamos, valstybės neteisėtais veiksmais/neveikimu sukeltos pasekmės. Be minėtų pasekmių abiturientai negalėjo susikaupti kitiems egzaminams, buvo priversti nuolat galvoti apie galimus egzaminų organizavimo tvarkos nebuvimo atvejus ateityje.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad valstybės institucijų nesugebėjimas tinkamai vykdyti savo funkcijas pakirto jos pasitikėjimą valstybe. Žinia apie baigiamojo egzamino perlaikymą sukėlė pareiškėjai dvasinio pobūdžio išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nerimą dėl ateities, pažeminimą, sugriovė artimiausius planus. Pareiškėja tapo neužtikrinta dėl savo ateities.
Tai, kad egzamino perlaikymas susijęs su papildomu nerimu, diskomfortu, dvasiniais išgyvenimais, ne vieną kartą pripažino šveitimo ir mokslo ministras (2006 02 25 pranešimas spaudai).
Pareiškėja išreiškė nuomonę, kad tuo atveju, kai išgyvenimai sukeliami jauno amžiaus žmonėms dėl jų ateities, dėl gyvenimo perspektyvos, pažeidžiant jų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, kai kėsinamasi į jų teisę būti visaverčiais visuomenės nariais ir tapti jai naudingais, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėja grindžia CK 2.250, 2.251, 6.271 str. , Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostatomis bei teismų praktika.
Papildomai 2008 01 07 pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybę dėl netinkamo egzaminų vykdymo organizavimo grindžia ir tuo, kad 2007 m. viduryje buvo pradėtas rengti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Pakeitimo esmė - brandos egzaminų užduočių įtraukimas į įslaptintos informacijos kategorijų sąrašą. 2007 06 01 Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kartu su projektu pateiktas aiškinamasis raštas Nr. XP-2288, kuriame pažymėta, kad rengti projektą paskatino 2006 metais įvykęs lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino užduoties turinio slaptumo pažeidimo egzamino vykdymo dienos išvakarėse faktas. Aiškinamajame rašte yra ir daugiau nuostatų, kurios patvirtina, kad iki tol galiojęs teisinis reglamentavimas neužtikrino egzaminų užduočių slaptumo. Aiškina, kad tinkamo teisinio reglamentavimo nebuvimas rodo Švietimo ir mokslo ministerijos kaltus veiksmus. Taip pat aiškina, kad ministerija skirtingai aiškina svarbias šiai bylai aplinkybes skirtingose situacijose. Mano, kad šios aplinkybės susijusios su nagrinėjama byla, nes rodo, kad ankstesni teisės aktai turėjo esminės įtakos 2006 05 24 užduočių paviešinimui. Mano, kad ministerija teikdama projektą pripažino, kad galiojusi egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka nesuteikė užduotims apsaugos nuo išankstinio paviešinimo, taip pat neužtikrino egzaminus laikančių asmenų sąžiningumo bei vertinimo objektyvumo. Šiuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo ir tai, kad 2007 11 16 LVAT sprendime pagal Seimo nario Jono Čekuolio prašymą ištirti ministro įsakymų teisėtumą konstatavo, kad buvo pažeistas proporcingumo principas. Pareiškėja daro išvadą, kad Švietimo ir mokslo ministro priimti įsakymai, susiję su egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimu, nebuvo tinkami siekiamam tikslui. Mano, kad šiuo atveju minėti įsakymai galimai prieštarauja Švietimo įstatymui bei kitiems teisės aktams. Remiasi CK 6.253 str. 1 ir 6 dalių nuostatomis.
Nustatant žalos dydį prašo vadovautis teismų praktika, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtas bylas. Įvertina neturtinės žalos dydį 50 000 Lt. suma.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo, jo papildymų ir papildomai 2008 01 07 pateiktuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
LR Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į skundą pasisako, kad nesutinka su skunde išdėstytais argumentais.
Vadovaujasi Švietimo įstatymo 56 str., 59 str., 37 str. 4 d., 38 str. 4 d. ir paaiškina, kad įgaliojimai organizuoti brandos egzaminus suteikti Nacionaliniam egzaminų centrui (toliau – Centras).
Vadovaujasi Centro nuostatų, patvirtintų Švietimo ir mokslo ministro 2006 03 24 įsakymu Nr. ISAK-548, 11, 13, 16.5 punktais ir atkreipia dėmesį, kad Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 07 21 nutarimu Nr. 914, tokia ministerijos funkcija kaip brandos egzaminų užduočių rengimas nenumatyta.
Paaiškina apie valstybinio brandos egzamino organizavimo tvarką, jo etapus ir atsakingas institucijas, kurios dalyvauja procese ir daro tokias išvadas: ministerija atsakinga už bendrą brandos egzaminų organizavimą ir koordinavimą, Nacionalinis egzaminų centras yra atsakingas už egzaminų ir testų užduočių, vertinimo, vertinimo instrukcijų, kitos metodinės medžiagos rengimą, egzaminų vertinimo komisijų sudarymą ir jų darbo organizavimą, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas atstovas už savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių brandos egzaminų organizavimą ir gautos brandos egzaminų medžiagos saugojimą.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog ministerija neva netinkamu reglamentavimu pažeidė teisinius reikalavimus užtikrinti užduočių slaptumą. Teigia, jog jau pačiame Švietimo įstatyme išskirtos atskiros už brandos egzaminų vykdymą atsakingos institucijos, kurios veikdamos pagal savo kompetenciją turi priimti teisės aktus, užtikrinančius joms pavestų funkcijų tinkamą vykdymą.
Nurodo, kad pareiškėja neatsižvelgia į tai, jog užduočių paviešinimas galimas net ir esant tinkamam reglamentavimui vien dėl to, kad reglamentavimas pažeidžiamas neteisėtais ar net nusikalstamais kitų asmenų veiksmais.
Nesutinka su tuo, kad pareiškėja savo reikalavimą grindžia tik ministerijos neveikimu.
Mano, kad ministerija veikė pagal teisės aktus, atsižvelgdama į savo kompetenciją, o nagrinėjamos bylos atveju nepaliko reglamentavime spragų, kurios darytų brandos egzamino užduočių paviešinimą galimu.
Paaiškina, kad pagal Švietimo įstatymo reikalavimus Švietimo ir mokslo ministras patvirtino tvarką, kuri buvo oficialiai paskelbta Valstybės žiniose. Tvarkos apraše nustatytos funkcijos ir atsakomybė už egzaminų vykdymą Centrui ir savivaldybėms, taip pat kitiems egzaminus organizuojant dalyvaujantiems asmenims. Teigia, kad pareiškėja tvarkos spragų nepateikia, t.y. neįrodo, kad žala atsirado ministerijos priimtų teisės aktų pagrindu. Taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl 2006 06 05 įsakymu padarytų tvarkos pakeitimų atsirado neturtinė žala.
Dėl pareiškėjos argumentų apie „neaiškias“ transportavimo priemones, pasisako, kad pareiškėja remiasi tik televizijoje išsakytomis nuomonėmis ir nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kad būtent ši aplinkybė sąlygojo užduočių paviešinimą arba sprendimas atsisakyti šios transporto priemonės paslaugų būtų užkirtęs kelią egzaminų užduočių paviešinimui ir neturtinės žalos atsiradimui. Be to, nurodė, kad už užduočių pristatymą atsakingos savivaldybių administracijos ir Centras. Teigia, kad nėra įrodymų, jog egzamino užduotys paviešintos būtent dėl kurjerio paslaugas teikiančios bendrovės veiksmų. Tvirtina, kad pareiškėja neįrodė, jog brandos egzaminų paviešinimas įvyko dėl Švietimo ir mokslo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl be pagrindo teigia, kad ministerija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Mano, kad šiuo atveju pareiškėja be pagrindo remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pasisakymu LNK televizijoje, nes tai yra tik šio pareigūno subjektyvi nuomonė. Pareigūnas Centre nesilankė ir tiesiogiai su situacija nėra susipažinęs. Dėl šio fakto ministerija kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydama užtikrinti, kad žiniasklaidai būtų teikiama tik patikrinta ir abejonių nekelianti informacija.
Pasisako, kad ministerijos neteisėtų veiksmų faktas nepasitvirtina, taigi nėra ministerijos kaltės, todėl nėra pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalą.
Taip pat nurodo, kad pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir pagrįstų argumentų, kiek stiprūs buvo pačios pareiškėjos emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, kaip jie pasireiškė ir kokias pasekmes sukėlė. Atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyti teisminės praktikos pavyzdžiai susiję su žala, atsiradusia dėl sveikatos sutrikdymo. Mano, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina atsižvelgti į patirtą turtinę žalą ir jos dydį.
Teigia, kad pareiškėjos skundas grindžiamas tik išvedžiojimais, asmeninėmis nuomonėmis, subjektyviais vertinimais, pareiškėja nepateikė nė vieno neginčijamo įrodymo, patvirtinančio, kad būtent dėl Švietimo ir mokslo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) įvyko egzaminų užduočių paviešinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime, teiktame į patikslintus skundus, Švietimo ir mokslo ministerija paaiškina, kad ministerija yra atsakinga už bendrą brandos egzaminų organizavimą ir koordinavimą, o Centras yra atsakingas už egzaminų ir testų užduočių, vertinimo instrukcijų, kitos metodinės medžiagos rengimą, valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijų sudarymą ir jų darbo organizavimą. Paaiškina, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo atsako už savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių brandos egzaminų organizavimą ir gautos brandos egaminų medžiagos saugojimą. Toks funkcijų ir atsakomybės paskirstymas numatytas Švietimo įstatyme ir tik detalizuotas jį lydinčiuose žemesnės galios teisės aktuose. Teigia, kad šiuo atveju svarbu, ar ministerija priėmė pagal teisės aktus jai priklausančius priimti teisės aktus, ar nustatė funkcijų ir atsakomybės už tų funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą paskirstymą pagal savo kompetenciją, ar nepaliko reglamentavime spragų, kurios darytų brandos egzaminų užduočių paviešinimą iki egzamino pradžios galimu, nepažeidžiant ministerijos priimtų teisės aktų reikalavimų. Teigia, kad nors pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš tos aplinkybės, kad ministerija egzaminų metu keitė 2002 10 21 įsakymu Nr. 1763 patvirtintus Tvarkos aprašus, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtent dėl 2006 06 05 įsakymo Nr. ISAK -1116 nuostatų atsirado neturtinė žala. Pažymi, kad nėra nei vieno fakto, kuris patvirtintų, kad egzamino užduočių paviešinimas įvyko dėl Švietimo ir mokslo ministerijos neteisėtų veiksmų. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintą neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas palaikė visų atsiliepimų argumentus ir prašė skundo netenkinti. Dėl pareiškėjos 2008 01 07 pateiktų paaiškinimų teigė, kad ministerija niekada nekeitė pozicijos dėl egzamino užduočių paviešinimo fakto. Ministerija viena pirmųjų pripažino egzamino užduočių paviešinimo faktą ir ėmėsi priemonių situacijai ištaisyti. Dėl teisinio egzaminų tvarkos reglamentavimo paaiškino, kad nauja egzaminų tvarka atsirado 1999 metais ir nuo to laiko ministerija kiekvienais metais tobulina egzaminų tvarką. Paaiškino, kad pateiktas Seimui Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu Seimo jau priimtas. Įstatymo pakeitimai buvo būtini tam, kad būtų sustiprinta atsakomybė. Atsirado baudžiamoji atsakomybė už valstybinių egzaminų užduočių paviešinimą, tačiau atsakomybės taikymui būtina įrodyti, kas konkrečiai pažeidė įstatymą. LVAT sprendimas, kuriuo remiasi pareiškėja, patvirtino, kad Švietimo ir mokslo ministro įsakymai buvo teisėti, jie neprieštaravo nei įstatymams nei konstituciniams principams.
Atsakovės valstybės atstovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus (t. I, b.l. 79-87, t. II, b.l. 156-167) pasisako, kad pareiškėja, siekdama konstatuoti, kad valdžios institucijos privalo atlyginti jos patirtą neturtinę žalą, turi įrodyti, jog valstybės institucijos veikė neteisėtai, t.y. ne taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, taip pat tai, kad pareiškėjai dėl tokių veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, ir tai, kad tarp neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Remiasi Civilinio kodekso 6.271 str., 6.263 str.
Mano, kad civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėja neįrodo, todėl jos reikalavimas nepagrįstas.
Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nei Švietimo ir mokslo ministerijos, nei Nacionalinio egzaminų centro priimtų sprendimų ar darbuotojų konkrečių veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nei pripažintas neteisėtas jokia kita tvarka.
Paaiškina, kad Nacionalinis egzaminų centras neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Remiasi Švietimo įstatymo 38 str. 4 d., Švietimo ir mokslo ministro 2002 10 21 įsakymu Nr. 1763, kuriuo buvo patvirtintas Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, Nacionalinio egzaminų centro nuostatais, patvirtintais Švietimo ir mokslo ministro 2006 03 24 įsakymu Nr. ISAK-548, Centro direktoriaus 2002 12 19 įsakymu Nr. 58 patvirtintomis Nacionalinio egzaminų centro vidaus darbo taisyklėmis, Centro direktoriaus 2005 12 23 įsakymu Nr. (1.3)-V1-152 „Dėl brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir įskaitų užduočių rengimo“, ir daro išvadą, kad Centras yra atsakingas už egzaminų ir testų užduočių, vertinimo instrukcijų, kitos metodinės medžiagos rengimą, valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijų sudarymą ir jų darbo organizavimą. Paaiškina egzaminų užduočių rengimo tvarką. Teigia, kad Centro vidaus tvarkos taisyklėse yra išsamiai reglamentuoti didžiausio saugumo reikalavimai, Centras tinkamai vykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas.
Pažymi, kad pareiškėja, pateikdama skundą, neįvertino fakto, jog labai svarbią reikšmę organizuojant brandos egzaminų laikymą atlieka savivaldybių administracijos bei konkretūs jų paskirti darbuotojai. Taip pat pažymi, kad pareiškėja neatsižvelgia į tai, kad užduočių paviešinimas galimas net ir esant tinkamam reglamentavimui ir teisėtiems valstybės institucijų veiksmams vien dėl to, kad informacija galėjo būti atskleista neteisėtais ar net nuskalstamais pašalinių asmenų veiksmais.
Pažymi, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatyme numatytais atvejais. Pareiškėja pateikia tik bendro pobūdžio teiginius apie abiturientų stiprius emocinius išgyvenimus paskelbus valdžios institucijos sprendimą egzaminą laikyti dar kartą, bet nepateikia pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad pati pareiškėja patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, nenurodo, kokias pasekmes tai sukėlė.
Teigia, kad jei pareiškėja ir patyrė galimus išgyvenimus, tai jie truko tiktai labai trumpą laiką, nesukėlė jokių ilgalaikių padarinių ir išliekamųjų reiškinių.
Teigia, kad šiuo atveju nėra nei Švietimo ir mokslo ministerijos, nei Nacionalinio egzaminų centro neteisėtų veiksmų, todėl akivaizdu, kad nėra ir priežastinio ryšio.
Teigia, kad nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti atlyginama ir pareiškėjos nurodoma neturtinė žala. Pabrėžia, jog visiškai neaišku iš kurių atsakovą atstovaujančių institucijų veiksmų ar neveikimo pareiškėja kildina žalos faktą. Aiškina, kad jeigu pareiškėja manė, kad Švietimo ir mokslo ministras priėmė neteisėtus aktus, kurie neva viršijo ministro kompetenciją ar buvo iš esmės nepagrįsti, kadangi informacija buvo paviešinta, pareiškėja turėjo teisę skųsti įsakymus įstatymuose nustatyta tvarka. Mano, kad Švietimo ir mokslo ministro 2006 05 26 įsakymas Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“, kuriuo buvo nuspręsta lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino, vykdyto 2006 05 24, kandidatų darbų nevertinti, yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas individualiais požymiais apibrėžtų subjektų grupei. Taigi toks aktas turėjo būti ginčijamas tik laikantis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų bendrųjų taisyklių individualaus pobūdžio teisės aktams ginčyti, tačiau pareiškėja šia savo teise nepasinaudojo. Todėl mano, kad Švietimo ir mokslo ministro įsakymų neteisėtumo klausimas šiuo atveju neturėtų būti keliamas. Tuo tarpu Nacionalinis egzaminų centras laikėsi visų teisės aktų, reglamentuojančių egzaminų ir testų užduočių, vertinimo instrukcijų, kitos metodinės medžiagos rengimą, valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijų sudarymą ir jų darbo organizavimą. Būtent nurodyti uždaviniai patenka į Centro kompetenciją pagal Švietimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas. Paaiškina, kad egzaminų užduotis rengia autoriai pagal autorines sutartis, jas recenzuoja recenzentai taip pat pagal autorines sutartis. Prieš pradėdami darbą, šie asmenys deklaruoja neturintys privačių interesų. Šie asmenys įsipareigoja nepaviešinti užduočių turinio anksčiau laiko. Sutartyse būna numatyta atsakomybė už slaptos informacijos atskleidimą. NEC darbuotojai saugoti tarnybines paslaptis yra įsipareigoję darbo sutartimi, tai reglamentuota jų pareiginiuose nuostatuose. Brandos egzamino užduoties turiniui yra suteiktas slaptos informacijos statusas ir nustatytas saugojimo rėžimas. Taip pat pažymi, kad labai svarbią reikšmę organizuojant brandos egzaminų laikymą atlieka savivaldybių administracijos bei konkretūs jų paskirti darbuotojai. Paaiškina, kad pareiškėja neatsižvelgia į tai, jog užduočių paviešinimas galimas net ir esant tinkamam reglamentavimui, nes informacija gali būti atskleista neteisėtais ar net nuskalstamais pašalinių asmenų veiksmais. Mano, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad būtų galima nustatyti esant būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.
Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisminiame bylos nagrinėjime atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant Centro atstovui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą pasisako, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 56 str. 1 d. 2 ir 9 punktais būtent Švietimo ir mokslo ministerijai tenka teisinė atsakomybė už tinkamą brandos egzaminų organizavimą ir vykdymą bei atsakomybė užtikrinti tinkamą švietimo sistemos kokybę. Pastebi, kad iš Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmų galima daryti išvadą, kad ministerija pripažino tai, kad jos nustatyta egzamino organizavimo ir vykdymo tvarka nėra tinkama, nes jau kitą dieną po valstybinio lietuvių kalbos egzamino buvo pradėti keisti teisės aktai, susiję su egzaminų organizavimu ir vykdymu, taip pat paskirtas egzamino perlaikymas.
Remiasi Švietimo ir mokslo ministro 2002 10 21 įsakymu Nr. 1763 patvirtintu Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu ir teigia, kad jame numatyta, jog už egzaminų užduočių saugojimą ir išdavimą mokykloms atsakingi savivaldybių administracijų švietimo padalinio vadovai. Nustatytoje tvarkoje taip pat nurodoma, kad visuose valstybinių brandos egzaminų medžiagos perdavimo ir priėmimo etapuose lydraštyje fiksuojama medžiagos rūšis, kiekis, atsakingi asmenys, perdavimo ir priėmimo laikas. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo padalinio įgaliotas asmuo lietuvių kalbos egzamino medžiagą iš Nacionalinio egzaminų centro atsiėmė tik tą patį rytą, kai vyko lietuvių kalbos valstybinis egzaminas (maždaug 7 val.). Tai patvirtinantis lydraštis turi būti saugomas Nacionaliniame egzaminų centre.
Pastebi, kad daugelyje masinių visuomenės informavimo priemonių daugybę kartų buvo pranešta, kad valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotys internete buvo paviešintos dar naktį (maždaug 00.00 val.). Mano, kad šį faktą savo tyrimuose yra konstatavusios ir teisėsaugos institucijos, kurios tyrė minėtą įvykį.
Teigia, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo padalinio įgalioti asmenys neatliko neteisėtų veiksmų ir nepaviešino egzamino medžiagos.
Pastebi, kad pareiškėja skunde akcentuoja, kad neturtinę žalą patyrė būtent dėl nelaukto valdžios institucijų sprendimo (2006 05 26 Švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“), remiantis kuriuo abiturientai lietuvių kalbos egzaminą turėjo laikyti dar kartą.
Prašo pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo spręsti atsižvelgiant į pateiktą atsiliepimą.
Bylos nagrinėjime trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs pareiškėjos ir atsakovo atstovų pateiktus rašytinius bei žodinius paaiškinimus, įrodymus, teisinį ginčo reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėja S. R. – Vilniaus Užupio gimnazijos moksleivė 2006-05-24 laikė 2006 m. lietuvių gimtosios kalbos valstybinį brandos egzaminą (b. l. 14, t. I). 2006 07 15 S. R. buvo išduotas Brandos atestatas, kuriuo patvirtinama, kad ji įgijo vidurinį išslavinimą (t. 2, b. l. 106). Iš Brandos atestato priedo matyti, kad gimtosios kalbos (lietuvių) testas išlaikytas gavus 71 balą, atestato priede įvertinimas yra 8 balai (t. 2, b. l. 107). Pareiškėja teisme patvirtino, kad šio dalyko jos vidutinis įvertinimo balas iki egzamino buvo 7-8 balai. Taigi esamas įvertinimas neleidžia teigti, kad 2006 05 24 egzamino nevertinimas ir vėlesnis perkėlimas, kurie buvo atlikti Švietimo ir mokslo ministerijai priėmus atitinkamus įsakymus, turėjo įtakos pareiškėjos mokymosi bei vertinimo rezultatų pabloginimui.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-05-24 įsakymu Nr. ISAK-1014 sudaryta komisija (toliau – Komisija) faktams dėl lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino užduoties galimo paviešinimo ištirti, nustatė, kad 2006-05-25 vykusio lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduotis buvo paviešinta iki šio egzamino pradžios (t. I, b. l. 29, 30-31, 32-37, 38, 39-40, 41).
Švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į Komisijos išvadas, 2006-05-26 įsakymu Nr. ISAK-1032 nusprendė lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino, vykdyto 2006-05-24, kandidatų darbų nevertinti (Žin., 2006 05 27 Nr. 60-2167). Švietimo ir mokslo ministras 2006 05 26 įsakymu Nr. ISAK-1029 pakeitė brandos egzaminų tvarkaraštį ir nustatė, kad lietuvių kalba (gimtoji, testas) bus laikoma 2006 06 06, 9 val.(Žin., 2006 05 27, Nr. 60-2166).
Byloje nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, jog 2006-05-24 vykusio lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduotis buvo paviešinta iki šio egzamino pradžios, bei tai, jog pareiškėja 2006-06-09 perlaikė lietuvių gimtosios kalbos valstybinį brandos egzaminą (testą). Pareiškėja ginčija tik tą aplinkybę, kad Švietimo ir mokslo ministerija turi nuoseklią ir nesikeičiančią poziciją dėl užduoties paviešinimo, tuo tarpu ministerija aiškina, kad pripažįsta ir visada pripažino, kad egzamino užduotis buvo paviešinta iki egzamino, tačiau nenustatyta, kas šią informaciją paviešino. Ši ministerijos pozicija yra pagrįsta, nes apie užduoties paviešinimą iš esmės yra pasisakyta ir 2006 05 26 įsakyme Nr. ISAK-1032, to fakto ministerija neneigia ir atsiliepimuose teismui.
Pareiškėja Lietuvos valstybės civilinę atsakomybę kildina iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Nacionalinio egzaminų centro neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjos nuomone, pasireiškusių netinkamu ir nepakankamu teisiniu reglamentavimu, kuris turėtų užtikrinti egzamino užduočių slaptumą. Tačiau tuo pačiu neturtinės žalos atsiradimo faktą pareiškėja motyvuoja tuo, kad jai reikėjo perlaikyti egzaminą, kas sukėlė emocinius pergyvenimus. Taigi teisės aktai, kurių pagrindu egzaminas buvo nevertinamas ir jo data perkelta, pareiškėjos taip pat vertinami kaip turėję įtakos žalai atsirasti.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, visų pirma būtina nustatyti, ar pareiškėjos nurodyti viešojo administravimo subjektai (LR ABTĮ 2 str. 6, 7 d.) – Švietimo ir mokslo ministerija ir Nacionalinis egzaminų centras - veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pareiškėja nenurodo jokių konkrečių šių institucijų darbuotojų veiksmų, kuriais jai padaryta neturtinė žala, o neteisėtu neveikimu laiko tinkamo reglamentavimo neužtikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama Švietimo įstatymo 56 straipsnio 9 ir 15 punktų nuostatas, 2005-12-05 įsakymu Nr. ISAK-2486 pakeitė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002-10-21 įsakymą Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ ir patvirtino Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), Lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbos įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, o 2005-10-20 įsakymu Nr. ISAK-2104 patvirtino 2006 metų įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščius, kaip to reikalauja Aprašo 12 punktas. Be to, švietimo ir mokslo ministras 2006-03-24 įsakymu Nr. ISAK-548 patvirtino naują Nacionalinio egzaminų centro nuostatų redakciją. Minėti Švietimo ir mokslo ministerijos priimti teisės aktai patvirtina, kad Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo kompetenciją atliko brandos egzaminų organizavimo funkciją – laiku išleido ir nustatyta tvarka paskelbė šių egzaminų organizavimui ir vykdymui reikalingus teisės aktus.
Nurodyti teisės aktai yra vieši dokumentai, prieinami visai visuomenei tame tarpe ir pareiškėjai. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjai brandos egzaminų organizavimo, laikymo, užduočių vertinimo tvarka buvo žinoma. Pareiškėja 2006-05-24 laikydama lietuvių gimtosios kalbos valstybinį brandos egzaminą su tokia Švietimo ir mokslo ministro nustatyta brandos egzaminų organizavimo ir laikymo tvarka, sutiko. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jokio konkretaus Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymo teismui neskundė, nereiškė jokių nesutikimų su konkrečia brandos egzaminų organizavimo, laikymo bei užduočių vertinimo tvarka, reglamentuota jau paminėtais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais. Teismui nebuvo skundžiami ministro įsakymai, kuriais buvo nutarta: 1) nevertinti egzamino, vykusio 2006 05 24, kandidatų darbų (2006 05 26 Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-1032); 2) pakeisti 2006 metų įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščius ir nustatyti lietuvių kalbos (gimtosios, testo) naują datą – 2006 06 09, 9 val. (2006 05 26 ministro įsakymas Nr. ISAK-1029). Šie teisės aktai vertintini ne kaip norminiai teisės aktai, o kaip individualaus pobūdžio teisės aktai, kurių teisėtumas galėjo būti ginčijamas bendra tvarka, nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo III skirsnyje, IV skirsnyje. Tokią poziciją patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007 01 22 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Čekuolio prašymo dalį ištirti, ar Švietimo ir mokslo ministro 2006 05 26 įsakymas Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Švietimo įstatymui, Vyriausybės 1998 07 21 nutarimu Nr. 914 patvirtintiems Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatams ir Švietimo ir mokslo ministro 2002 10 21 įsakymu Nr. 1763 patvirtintam brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašui. 2006 05 26 įsakymas Nr. ISAK-1029 yra analogiškas, nes jis skirtas individualiais požymiais apibrėžtų subjektų ratui, be to šis aktas taip pat nustato vienkartinį pavedimą teisinių santykių subjektams. Šis teismas įsiteisėjusia 2007 04 02 nutartimi taip pat netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Švietimo ir mokslo ministro 2006 05 24 įsakymo Nr. ISAK-1014 bei 2006 05 26 įsakymo Nr. ISAK-1032 teisėtumą (t. 2, b.l. 179-184). Kadangi šie aktai nenuginčyti, jie yra galiojantys ir teisėti, todėl daroma išvada, kad nei egzaminų tvarkaraščio pakeitimu, nei 2006 05 24 egzamino nevertinimu žala pareiškėjai negalėjo būti padaryta. Tuo tarpu ministerija šių veiksmų ėmėsi būtent dėl to, kad specialiai tam sudaryta Komisija nustatė, jog egzamino užduotys buvo paviešintos iki egzamino pradžios. Nenuginčijus minėtų įsakymų, susidaro situacija, jog pareiškėja pripažino jų teisėtumą, taigi egzamino nevertinimu ir jo datos perkėlimu pareiškėjai neturtinė žala nebuvo padaryta.
Neturtinės žalos atlyginimą šiuo atveju reglamentuoja Civilinio kodekso (CK) 6.271 str. ir 6.250 str., tačiau bet kokiu atveju žalos atlyginimas galimas tik esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kurios nustatytos CK 6.245-6.249 straipsniuose. T. y. bet kuriuo atveju turi būti nustatytas neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo faktas, o šiuo atveju turi būti konstatuota, kad yra neteisėtas valdžios institucijos aktas. CK 6.271 str. 1 dalies nuostata, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (o tai, pagal šio straipsnio 3 dalį yra bet koks veiksmas ar neveikimas), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nereiškia, kad žala gali būti atlyginama nesant neteisėto akto. Ši nuostata tik reiškia, kad neteisėtas aktas gali atsirasti ir nesant valstybės tarnautojų kaltės. Taigi, egzamino nevertinimas ir jo datos perkėlimas buvo padaryti remiantis teisėtais aktais, todėl dėl šių aktų civilinė atsakomybė negalima.
Pareiškėjos reikalavimas dar grindžiamas tuo, kad ministerija, priimdama kitus teisės aktus, neužtikrino užduočių saugumo, negarantavo jų įslaptinimo. Pareiškėja teigia, kad ministerijos veiksmai po 2006 05 24 rodo, jog galima buvo tinkamų priemonių imtis dar iki užduoties paviešinimo. Pareiškėjos manymu tai įrodo po 2006 05 24 ministerijos priimti įsakymai ir ministerijos teiktas Seimui Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo projektas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai, jog Švietimo ir mokslo ministerija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal savo kompetenciją dėl 2006 metų brandos egzaminų organizavimo, t.y. nepriėmė teisės aktų, ar neatliko kokių nors kitų jos kompetencijai priskirtų veiksmų, nepagrįsti.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.).
Pareiškėja nenurodė nei vieno teisės akto, kurį organizuodama egzaminus priėmė Švietimo ir mokslo ministerija, ir kuris sudarė sąlygas egzamino užduočių paviešinimui. Priešingai, visi ministerijos šiuo klausimu priimti teisės aktai buvo skirti egzaminų organizavimo tvarkai užtikrinti. Taip pat pareiškėja nenurodė nei vieno ministerijos priimto teisės akto ar normos po to, kai buvo imtasi priemonių dėl egzamino užduoties paviešinimo, kuri iš esmės galės ateityje užtikrinti, jog niekada jokia užduotis daugiau nebus paviešinta iki egzamino, ir kuri turėjo būtinai būti priimta iki 2006 05 24 egzamino.
Švietimo įstatymo 56 straipsnio 6 punktas įgalioja ministeriją organizuoti brandos egzaminus, o 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos organizuoja egzaminus ir užsako kitus pasiekimo vertinimo būdus. Vykdydamas šias įstatymo nuostatas Švietimo ir mokslo ministras 2006 03 24 įsakymu Nr. ISAK-548 patvirtino naują Nacionalinio egzaminų centro nuostatų redakciją. Pagal šiuos nuostatus Centras rengia ir plėtoja egzaminavimo, testavimo, anketavimo metodiką (11.5 p.), rengia egzaminų ir testų užduotis, vertinimo instrukcijas, kitą metodinę medžiagą, sudaro valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijas, organizuoja jų darbą (11.6 p.). Centras atsako už tinkamą funkcijų vykdymą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą (13 p.). Švietimo ir mokslo ministras, vykdydamas Švietimo įstatymo 37 str. 4 dalies nuostatas, 2002 10 21 įsakymu Nr. 1763 patvirtino Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, kuriame buvo numatyta, kaip paskirstoma brandos egzaminų medžiaga bei už medžiagos saugojimą ir išdavimą atsakingi asmenys. Taip pat numatyta, kada ir kur atplėšiami vokai su egzamino užduotimis. Ši tvarka, jeigu jos būtų laikomasi, privalėjo užtikrinti egzamino užduoties medžiagos saugumą. Iki šiol kompetentingos valstybės institucijos nenustatė, kokiu būdu iki egzamino buvo paviešinta egzamino užduotis, todėl negalima teigti, kad minėtame Apraše nurodyti savivaldybių administracijos švietimo padalinių vadovai ar kiti nurodyti asmenys būtent dėl teisinio reglamentavimo spragų galėjo savo veiksmais sudaryti sąlygas užduoties paviešinimui. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad NEC nuostatai sudarė sąlygas informacijos paskleidimui iki egzamino.
Teismas daro išvadą, kad nurodyti Švietimo ir mokslo ministerijos priimti teisės aktai patvirtina, jog ministerija pagal savo kompetenciją atliko brandos egzaminų organizavimo funkciją – laiku išleido ir nustatyta tvarka paskelbė šių egzaminų organizavimui ir vykdymui reikalingus norminius teisės aktus. Tai, kad ministerija po 2006 05 24 egzamino ėmėsi papildomų priemonių, nereiškia, kad iki tol ministerija netinkamai vykdė savo funkcijas.
Dėl to neturtinės žalos atlyginimo pagrindu negali būti ir Švietimo ir mokslo ministerijos neveikimas, pasireiškęs būtinų teisės aktų nepriėmimu.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Ši nuostata galioja ir tuo atveju, kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Taigi turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; žalą padariusio asmens kaltė.
Byloje ginčo, jog egzamino perlaikymas pareiškėjai sukėlė atitinkamas neigiamas emocijas (dvasinio pobūdžio išgyvenimus, nerimą), nėra. Bylos duomenys rodo, kad 2006-05-24 egzamino, kurį laikė pareiškėja, organizavimo pažeidimai nefiksuoti. Pagal Aprašo nuostatas moksleivio darbas yra vertinamas Vertinimo komisijos. Nesutikdami su įvertinimu moksleiviai turi teisę pateikti apeliaciją. Aprašo 38 ir 39 punktuose numatyta galimybė perlaikyti egzaminą, kuomet moksleivio darbas yra įvertinamas neigiamai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Aprašas nei kiti teisės aktai nenumato atvejo, kuomet egzamino užduotis paliekama neįvertinta. Egzamino perlaikymas siejamas tik su neigiamu darbo įvertinimu. Tačiau, kaip minėta pirmiau, pareiškėja Švietimo ir mokslo ministro 2006-05-26 įsakymo Nr. ISAK-1032, kuriuo buvo nuspręsta lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino, vykdyto 2006-05-24, kandidatų darbų nevertinti, neskundė, būtent to darbo įvertinti nereikalavo.
Pareiškėja, įstatymo nustatyta tvarka negindama galimai pažeistų teisių ir interesų bei perlaikydama egzaminą, su egzamino perlaikymu sutiko ir, kaip rodo bylos aplinkybės, pasinaudojo perlaikyto egzamino rezultatais. Pareiškėja neteigia, kad perlaikyto egzamino rezultatai esmingai pablogino jos padėtį bei sutrukdė jai realizuoti savo ketinimus, priešingai ji patvirtino, kad egzaminas įvertintas praktiškai tuo pačiu balu ir netgi kiek daugiau, nei buvo jos vidutinis mokymosi balas.
Pareiškėja neteikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzamino perlaikymas sutrikdė pareiškėjos sveikatą, pablogino jos reputaciją visuomenėje bei kitaip esmingai suvaržė jos teises. Paaiškino, kad į sveikatos priežiūros įstaigas jai kreiptis neteko. Akivaizdu, kad pareiškėja, perlaikydama egzaminą, išgyveno trumpalaikio pobūdžio neigiamas emocijas, kurios nėra pagrindas neturtinei žalai atsirasti.
Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją sukeliantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, pasekmės neatitaisomos, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Toks vertinimas seka iš CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Be to, pareiškėja niekaip nepagrindžia ir jos reikalaujamos neturtinės žalos sumos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėja neįrodė ne tik neteisėtų, t. y. teisės aktų reikalavimų neatitinkančių Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro veiksmų ar neveikimo, neginčijo aktų, kuriais buvo nutarta atlikti veiksmus, pareiškėjos teigimu, sukėlusius jai dvasinius išgyvenimus (egzamino nevertinimas ir datos perkėlimas), bet ir neįrodė, jog tuo jai buvo padaryta reikalaujama atlyginti neturtinė žala.
Vadovaudamasis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo jame nurodytais motyvais tenkinti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos S. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.