- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-1092-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00048-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Ramūnas Mitkus, Leonas Jachimavičius
- Trečiasis asmuo
- AAS „Gjensidige Baltic“, A. L.
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko komunalininkas“, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-523/2013 pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko komunalininkas“ ir uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“, tretiesiems asmenims A. L. ir AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. V. prašė priteisti iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ 3 870 Lt neturtinę žalą, iš atsakovo UAB „Jurbarko komunalininkas“ 11 400 Lt neturtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas dirbo UAB „Jurbarko komunalininkas“ miesto tvarkymo darbininku. 2010-12-09 ieškovas buvo sužalotas. Tą dieną kartu su miesto tvarkymo darbininku S. G. ir atsakovui UAB „Jurbarko komunalininkas“ priklausantį automobilį „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojančiu A. L. ieškovas dirbo Jurbarko rajono Veliuonos miestelyje. A. L. vairuojamas automobilis atbuline eiga važiavo prie šiukšlių konteinerio. Ieškovas ir S. G. stovėjo ant automobilio gale esančio laiptelio. Dėl vairuotojo A. L. kaltės automobilis atsitrenkė į elektros stulpo atramą. Tuo metu ieškovas buvo sužalotas. Ieškovas patyrė dešinio išorinio krumplio lūžimą ir šeivikaulio išnirimą, dešinės blauzdos raumenų sutraiškymo sindromą, pakinklio duobės venų ir priekinės blauzdos arterijos pažeidimą, potrauminę blauzdos nervo neuropatiją. Šiais sužalojimais ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Ieškovo sužalojimas buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-09-22 nuosprendžiu kaltu dėl eismo įvykio A. L.. Turtinė žala ieškovui yra atlyginta. Dėl sužalojimo ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Ieškovui atliktos kelios operacijos, jų reikės ir ateityje, bus reikalingas ilgalaikis gydymas, reabilitacija. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertina 20 000 Lt. Žalos padarymo metu galiojęs LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numatė, kad neturtinei žalai atlyginti skiriama 2 500 eurų (8 600 Lt). Neturtinei žalai atlyginti atsakovas UADB „Industrijos garantas“ per du kartus išmokėjo 4 730 Lt, todėl iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ priteistina 3 870 Lt (8600 Lt – 4730 Lt). Likusi neturtinės žalos suma 11 400 Lt (20 000 Lt - 8 600 Lt) priteistina iš buvusio darbdavio UAB „Jurbarko komunalininkas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovui iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ priteisė 17,60 Lt neturtinę žalą ir 4,76 Lt už teisines paslaugas. Teismas ieškovui iš atsakovo UAB „Jurbarko komunalininkas“ priteisė 11 400 Lt neturtinę žalą ir 712,50 Lt už teisines paslaugas. Teismas ieškinio dalį dėl 3 852,40 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ atmetė. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Jurbarko komunalininkas“ 342 Lt žyminį mokestį ir 38 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad draudimo suma neturtinei žalai atlyginti yra 2 500 eurų, t. y. 8 632 Lt. Pagal 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimų taisyklių 12.2. p. darbingumo sumažėjimo ar neįgalumo atveju – mokama išmoka, kuri apskaičiuojama proporcingai nukentėjusio trečiojo asmens darbingumo sumažėjimo procentui ar neįgalumo lygiui (nuo galimos mokėti pagal Įstatymą draudimo sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos). Ieškovui neturtinės žalos išmokėjimo metu buvo nustatyta 55 proc. netekto darbingumo. Atsakovas UAB „Industrijos garantas“ ieškovui turėjo išmokėti 4 747,60 Lt, o išmokėjo 4 730 Lt, todėl ieškovui priteistina neišmokėtas skirtumas 17,60 Lt, o ieškinio reikalavimo dalis dėl 3852,40 Lt priteisimo. Ieškovui darbo metu įvykusio eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis yra jauno amžiaus (gim. 1982(duomenys neskelbtini)). Po įvykio ieškovo sveikata pasitaisė nežymiai, nes nuo 2012-07-17 iki 2014-07-16 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Tikėtina, kad ieškovas eismo įvykio padarinius jaus ir ateityje. Kai civilinės atsakomybės draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Atsakovas UAB „Jurbarko komunalininkas“ atsakovo ir kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), kuriam taikomas visiškas žalos atlyginimo principas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 81-85) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimo dalį dėl 11 400 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Jurbarko komunalininkas“ pakeisti, t. y. ieškinį atsakovo UAB „Jurbarko komunalininkas“ atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Todėl maksimali mokėtina draudimo suma neturtinei žalai atlyginti, t. y. 8 632 Lt, turėjo būti priteista iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“, ir tik tuo atveju, jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengtų UADB „Industrijos garantas“ išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį galėtų atlyginti UAB „Jurbarko komunalininkas“;žala asmeniui buvo padaryta netyčia, atsitiktinai, neturint specialaus tikslo pakenkti, o nukentėjusiajam buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas. Žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo (eismo įvykio metu šis stovėjo ant transporto priemonės galinėje dalyje esančio laiptelio). Kelių eismo taisyklių 7 punkto, 62 d., yra numatyta, jog krovininio automobilio kėbule važiuojantiems asmenims draudžiama stovėti, sėdėti ant bortų;DK 247 straipsnis nustato, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė, o sužalojimo ir mirties atvejais – sužalotojo ar mirusiojo asmens didelis neatsargumas, žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas;neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma;ieškovui nepagrįstai buvo priteista akivaizdžiai per didelė neturtinė žala, tai patvirtina ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika.
Atsiliepimas
Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko komunalininkas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 98) nurodė, kad palaiko apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
1. LR transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad suma dėl vieno eismo įvykio yra 2 500 eurų dėl neturtinės žalos. Teismui nustačius, kad padaryta didesnė neturtinė žala, iš kaltų asmenų turi būti priteista tik tiek, kiek neatlygina draudimo bendrovė, t. y. virš 8 632 Lt;
2. neturtinė žala ir priteistas jos dydis neatitinka teismų praktikoje nusistovėjusių dydžių.
Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 99-102) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri priimta UADB „Industrijos garantas“ atžvilgiu, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
pagal eismo įvykio metu galiojusią LR transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui;pagal 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12.2 punktą ieškovui atlygintina neturtinė žala sudaro 4 747,60 Lt, o atsakovas UADB „Industrijos garantas“ ieškovui jau buvo įmokėjęs 4 730 Lt sumą dėl patirtos neturtinės žalos;pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, todėl priteista neturtinė žala turėtų būti sumažinta.
Atsiliepimas
Ieškovas T. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 104-105) prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.
Baudžiamosios bylos Nr. 98-1-00711-10 duomenimis nustatyta, kad 2010-12-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio įvykusio Jurbarko rajone, Veliuonos miestelyje, Parko g. šalia 10 numeriu pažymėto namo, kurio metu sunkvežimio SCANIA, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Jurbarko komunalininkas“, vairuotojas A. L., vairuodamas sunkvežimį atbuline eiga, prispaudė prie stulpo stovėjusį T. V. (b. l. 3). 2011-02-02 specialisto išvadoje Nr. G 63/11(10) konstatuota, kad ieškovui T. V. nustatyta dešinio išorinio krumplio lūžimo ir šeivikaulio išnirimas, dešinės blauzdos raumenų sutraiškymo sindromas, pakinklio duobės venų ir priekinės blauzdos arterijos pažeidimas, potrauminė blauzdos nervo neuropatija. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu metu, būdu. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio išorinio krumplio lūžimo ir šeivikaulio išnirimo, dešinės blauzdos raumenų sutraiškymo, pakinklio duobės venų ir priekinės blauzdos arterijos pažeidimo, potrauminės blauzdos nervo neuropatijos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 12-13). 2010-12-09 surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas (b. l. 21–26). Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros 2011-04-26 kaltinamuoju aktu baudžiamoji byla perduota Jurbarko rajono apylinkės teismui (b. l. 69–71). Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011-09-22 nuosprendžiu atleido A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė. Teismas nukentėjusiajam T. V. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (b. l. 111-113).
CK 6.264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo teisės į neturtinę žalą ir jos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos buvimo fakto, būtina atsižvelgti ir į tai, kokia teisės ginama vertybė buvo pažeista. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl žalos, padarytos sveikatos sutrikdymu, atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, kad kalbama apie vienos iš pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, akivaizdu, kad, sutrikdžius asmens sveikatą, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala.
Nagrinėjamu atveju atsakovas UADB „Industrijos garantas“, apdraudęs eismo įvykio kaltininko automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 4 316 Lt ir 414 Lt, t. y. iš viso 4 730 Lt. (t. 1, b. l. 24, 31-32, 35, 100-102) neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas ieškinyje prašė papildomai iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ priteisti 3 870 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 33). LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas apibrėžia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą – dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (2 500 eurų (8 632 Lt) neturtinės žalos), 500 000 eurų dėl žalos turtui. Konkretus neturtinės draudžiamos žalos dydis apskaičiuojamas 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimų taisyklių 12.2 punkte nustatyta tvarka. Kadangi ieškovui buvo nustatyta 45 proc. darbingumas (t. 1, b. l. 12), atsakovas UADB „Industrijos garantas“ pagal 12.2 punkte įtvirtintas nuostatas turėjo išmokėti sumą, atitinkančią nukentėjusio asmens darbingumo sumažėjimo procentus, t. y. 4 747,60 Lt (8 632 Lt x 0,55 proc.). Kadangi atsakovas UADB „Industrijos garantas“ išmokėjo 4 730 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui tik 17,60 Lt.
CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Atsakovas UAB „Jurbarko komunalininkas“ buvo sudaręs su apeliantu AAS „Gjensidige Baltic“ darbdavio civilinės atsakomybės už nelaimingus atsitikimus darbe draudimo sutartį (2010-10-27 poliso Nr. DCA Nr. 014461; t. 1, b. l. 89). Apeliantas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniame teigia, kad priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka susiformavusios teismų praktikos, be to, teismas neatsižvelgė į ieškovo didelį neatsargumą.
Vertindama apelianto argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, būdamas jauno ir darbino amžiaus (gim. 1982(duomenys neskelbtini)) dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių su pažįstamais ir artimaisiais sumažėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, 4 747,60 Lt draudimo išmokos suma nėra pakankama. Spręsdama, ar 11 400 Lt neturtinės žalos dydžio reikalavimas darbdavio, t. y. atsakovo UAB „Jurbarko komunalininkas“, atžvilgiu yra pagrįstas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir mano, kad priteistas žalos dydis nėra per didelis. Ieškovui buvo taikomas stacionarinis gydymas, ieškovas buvo operuotas, taikytos reabilitacijos (t. 1, b. l. 6-10). Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paminėjo, jog tikėtina, kad ieškovas eismo įvykio padarinius jaus ir ateityje. Apeliantas nepagrįstai remiasi procesiniuose dokumentuose cituojama teismų praktika. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertinant įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus turi būti remiamasi būtent šios konkrečios bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žalos sveikatai padariniai yra ilgalaikio pobūdžio (nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas iki 2014-07-16 (2 t., b. l. 64), todėl vien tai, jog ieškovui po nelaimingo atsitikimo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas, nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą.
Darbdavio atsakomybę pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Nesant šių aplinkybių, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė išlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258/2012). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-09-22 nuosprendžiu nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl tos priežasties, kad A. L., važiuodamas šiukšlių surinkimo sunkvežimiu atbuline eiga link stovinčio šiukšlių konteinerio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą ir kelio būklę, tuo pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, dėl ko atsitrenkė į elektros stulpo atramą. Atsižvelgdama į įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija nemano, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti buvus nukentėjusiojo didelį neatsargumą.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinis skundas atmetamas, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.