- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-339-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- L. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S - 339 - 252 - 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-139-842-2016 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei L. G., institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. gruodžio 9 d. Utenos rajono apylinkės teisme priimtas ieškovo D. V. ieškinys atsakovei L. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovo pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys neatitinka reikalavimų, numatytų CPK 111 str. 2 d. 2 p. dėl dalyvaujančių byloje asmenų duomenų nurodymo, todėl ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, t. y. patikslinti atsakovės faktinę gyvenamąją ar darbo vietą, o jos nepavykus nustatyti, t. y. esant nežinomai (pateikus teismui patvirtinančius įrodymus, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai patikslinti, tačiau nustatyti faktinės atsakovės buvimo vietos jam nepavyko), pasirinkti kitą dokumentų įteikimo būdą pagal CPK 117 – 132 str., laikantis įstatyme įtvirtinto įteikimo būdų eiliškumo (CPK 138 str., 111 str. 2 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovo D. V. ieškinį atsakovei L. G. paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Konstatavo, jog 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis ieškovui įteikta 2016 m. sausio 4 d., ieškovui nustatytas terminas trūkumams šalinti baigėsi 2016 m. sausio 11 d., tačiau iki nustatyto termino ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimų ir nenurodė faktinės atsakovės L. G. gyvenamosios vietos. Teismas laikė, kad ieškovui nepašalinus procesinio dokumento trūkumų lieka neaiškus klausimas dėl civilinės bylos teismingumo (pagal CPK 29 str. ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą), taip pat lieka neaiškus klausimas dėl vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimo byloje, t. y. kurio miesto vaikų teisių apsaugos institucija turi dalyvauti nagrinėjant bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-13 nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškiniui kaip procesiniam dokumentui, teismas neįteikė ieškinio su priedais atsakovės atstovui advokatui M. B., nors tokį prašymą atsakovės atstovas pateikė, nesiaiškino atsakovės ir ieškovo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. 2015-12-31 teismo nutartimi ieškovas buvo įpareigotas patikslinti atsakovės faktinę gyvenamąją ar darbo vietą. Šių duomenų jis nepatikslino, kadangi nežinojo ir šiuo metu nežino, kur gyvena atsakovė ir jo nepilnametė dukra. Atsakovė slapstosi, neatsiliepia į telefono skambučius. Be to, 2016-01-05 teisme buvo gautas atsakovės atstovo advokato M. B. prašymas ieškovo procesinius dokumentui įteikti jam, todėl ieškovas manė, kad į bylą įstojus atsakovės atstovui advokatui ieškinys su priedais bus įteiktas jam, kaip tai numato CPK 118 str., o atsakovės atstovas nurodys dabartinę šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad iš Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015-12-18 rašto matyti, jog atsakovė institucijai, teikiančiai išvadą, yra telefonu pranešusi, kad dabartinė jos gyvenamoji vieta yra Rokiškyje, nors iš Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad atsakovė 2015-11-17 deklaravo savo išvykimą į Airiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas sąmoningai klaidingai nurodė buvusį atsakovės gyvenamosios vietos adresą, nors žinojo, jog šis adresas seniai yra pasikeitęs, ir nepateisinamai nereagavo į teismo nutartimi nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl teismas priėmė visiškai teisingą nutartį palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuoja atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo D. V. ieškinio reikalavimą atsakovei L. G. dėl tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtą.
CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgos 4.2 p. išaiškinta, kad ieškinio trūkumus dėl atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo teismas gali taikyti tik tuomet, kai ieškovas turi realias galimybes nustatyti kitą, o ne ieškinyje nurodytą atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus.
Apeliantas nurodo, kad ieškinyje buvo nurodyta paskutinė jam žinoma atsakovės ir nepilnametės dukros gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Utenoje. Šių duomenų jis nepatikslino, kadangi nežinojo ir šiuo metu nežino, kur gyvena atsakovė su dukra. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šeimos bylų specifiką, atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų buvo žinoma apie atsakovės paskutinę darbovietę, taip pat iš Gyventojų registro tarnybos išrašo – apie paskutinę jos deklaruotą gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šiuos duomenis nustatė, jog L. G. paskutinę gyvenamąją vietą yra deklaravusi ieškovo nurodytu adresu ką patvirtina LITEKO duomenys ir tik iš tos gyvenamosios vietos yra 2015-11-17 yra deklaravusi savo išvykimą į Airiją, jos darbo santykiai tęsėsi iki 2015-11-17 (įstaigos adresas nurodytas Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini)). Todėl teigti, kad atsakovas privalėjo nurodyti atsakovės paskutinę gyvenamąją vietą, nėra pagrindo, nes tokia jos gyvenamoji vieta yra viešai deklaruota.
CPK 118 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Kaip matyti, 2016-01-05 pirmosios instancijos teismui atsakovės atstovas advokatas pateikė prašymą įteikti teismo ir ieškovo procesinius dokumentus jam asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į advokato prašymą vadovaudamasis vien tuo, kad prašyme taip pat nenurodytas L. G. dabartinės gyvenamosios vietos adresas. Šiuo atveju atsakovės atstovas neteikė duomenų dėl netinkamo teismingumo, neprašė civilinės bylos persiųsti kitam teismui. Tokiu būdu, teismui gavus atsakovės atstovo prašymą teikti jam procesinius dokumentus, laikytina, kad išnyko pagrindas šalinti ieškinio trūkumą(patikslinti atsakovės gyvenamąją vietą). Todėl pagrįstai apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK normas ir be teisinio pagrindo taikė CPK 296 str. nuostatas. Kartu pažymėtina, jog teismui priėmus savo žinion bylą ir paaiškėjus, jog ji yra teisminga kitam teismui, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui (CPK 34 str.).
Dėl nurodytų motyvų, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei siekdamas užtikrinti ieškovo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo tinkamą realizavimą, t. y. siekį bendrauti kaip tėvui su nepilnamete dukra, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą tenkina ir Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį naikina ir grąžina civilinę bylą nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės.