- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-2496-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16343-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui A. M. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės G. P. ieškinys atsakovui A. M., kuriuo ieškovė prašo pripažinti, kad jos sesuo B. K., mirusi (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti ieškinio sumą, primokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo ginčo turto vertės, pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismas neįvardijo konkrečios mokėtino žyminio mokesčio sumos, motyvuodamas tuo, kad ieškinyje nebuvo nurodyta ginčo turto vertė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio suma – 20 150 Eur, žyminis mokestis – 453 Eur. Nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 300 Eur; ieškovė ginčija įstatyminę prezumpciją dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, t. y. reiškia reikalavimą dėl pusės buto vertės, dėl 20 150 Eur vertės turto dalies, dėl ko ieškinio suma sudaro 20 150 Eur, ir pagal ją paskaičiuotas 453 Eur žyminis mokestis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas vertino, kad teismo nustatytų ieškinio pareiškimo trūkumų ieškovė tinkamai nepašalino, nes siekdama savo sesers asmeninės nuosavybės pripažinimo į visą butą bei tikėdamasi jį paveldėti visa apimtimi po sesers mirties, ieškovė kelia materialaus turinio reikalavimą mažiausiai dėl 40 300 Eur vertės (viso buto vidutinė rinkos vertė, atlikta masinio vertinimo metu ir atvaizduota nekilnojamojo turto registro pažymoje), nors reikšdama tokio turinio ieškinį bei nurodydama ieškinio sumą, ją tapatinti turėtų su realia vidutine nekilnojamojo turto verte, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais.
6. Teismas sprendė, kad sumokėtas žyminis mokestis pagal keliamo ginčo turinį ir jo teisinę prigimtį bei siekiamas pasekmes yra apskaičiuotas neteisingai ir yra per mažas. CPK normos nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo, todėl ieškovės teismui paduotas ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
II. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškinio padavimo metu, egzistuojant įstatymo nustatytai sutuoktinių turto režimo prezumpcijai, pagal kurią visas turtas sutuoktiniams priklauso jungtinės nuosavybės teise, šia prezumpcija daroma prielaida, kad tiek vienam, tiek kitam sutuoktiniui priklauso lygios dalys turto, t. y. kiekvienam iš jų ne mažiau ½ turto dalis, kuri vėliau gali kisti priklausomai nuo įrodytų faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu, šiuo atveju ieškinio reikalavimas yra susijęs su ½ turto dalies įgijimu. Dėl to žyminis mokestis už ieškiniu reiškiamą reikalavimą mokėtinas nuo ½ dalies prašomo jai asmeninės nuosavybės teise pripažinti turto vertės. Teismas, sprendęs, kad ieškovė turėjo sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo viso buto, vertės, nesilaikė teismų praktikos.
7.2. Ieškinyje remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra 40 300 Eur. VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje adresu https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un atliktos paieškos rezultatas pagal unikalų buto numerį nurodo, kad šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 52 100 Eur. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 587 Eur. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 453 Eur žyminio mokesčio, todėl papildomai mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 134 Eur (587-453). Šiuo atveju pasisakant dėl turto vertės dydžio bei atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir nutartyje išdėstytą teismo nuomonę dėl šio dydžio tapatinimo su realia vidutine nekilnojamojo turto verte, ieškovė, siekdama pašalinti visas abejones dėl žyminio mokesčio dydžio, papildomai sumokėjo 134 Eur žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų – nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio.
10. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
11. Atskiruoju skundu ieškovė ginčija skundžiamoje nutartyje teismo padarytą išvadą apie tai, kad ieškovė netinkamai ištaisė teismo nustatytą trūkumų dėl žyminio mokesčio primokėjimo, dėl ko teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti ieškinio sumą, primokėti reikiamą dydžio žyminio mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo ginčo turto vertės, pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.
13. Remiantis CPK 80 straipsniu, už ieškinyje reiškiamus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ginčo pobūdžio. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už kiekvieną ieškinį turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų.
14. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas” aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).
15. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui A. M., prašydama pripažinti, kad jos sesuo B. K., mirusi (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškinyje nurodė, kad butas buvo įgytas ir įregistruotas palikėjos vardu iki jos santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su J. K., todėl ne tik šio buto dalis ½ dalis, tačiau visas butas laikytinas mirusios B. K. asmeninės nuosavybės teise.
17. Ieškovė ieškiniu siekia, jog būtų pripažinta, kad visas butas (duomenys neskelbtini), o ne tik jo ½ dalis (kuri jau yra pripažinta kaip buvusi B. K. nuosavybė) B. K. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Taigi ginčo objektu byloje yra ne visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jo ½ dalis, kuri, kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, iki šiol laikytina nuosavybės teise priklausiusia J. K. Likusi ½ dalis buto ieškinio pateikimo metu jau yra pripažinta nuosavybės teise priklausiusia B. K., taigi dėl šios buto dalies ginčo nėra.
18. Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl daiktinės (nuosavybės) teisės – dėl pripažinimo, kad visas butas (duomenys neskelbtini), priklausė B. K. asmeninės nuosavybės teise. Kadangi, kaip minėta, dėl aptarto buto ½ dalies, kuri ieškinio pateikimo metu jau yra pripažinta nuosavybės teise priklausiusia B. K., ginčo nėra, ieškinio suma, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, skaičiuotina pagal ginčo turto (½ dalies buto (duomenys neskelbtini), kuri pripažinta nuosavybės teise priklausiusia J. K.), rinkos vertę.
19. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti suprantama inter alia taip, kad kai ieškinys reiškiamas dėl daiktinių teisių ne į visą daiktą, o į tam tikrą jo dalį – ieškinio suma turi būti nustatoma pagal atitinkamą to daikto rinkos vertės dalį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).
20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma turi būti nustatoma pagal viso buto (įskaitant ½ dalį buto, dėl kurio nuosavybės ginčo nėra) rinkos vertę.
21. Ieškovė pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurios matyti, kad pagal 2022 m. sausio 1 d. atliktą nekilnojamojo turto objektų masinį vertinimą, buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 52 100 Eur, taigi atitinkamai ½ dalis minėto buto dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 26 050 Eur (51 200/2).
22. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog už kiekvieną ieškinį turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškinio sumą (26 050 Eur), pritaikius žyminio mokesčio indeksavimą (CPK 82 str.), už ieškinį mokėtinas 587 Eur žyminis mokestis.
23. Kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 453 Eur (100 + 353) žyminio mokesčio sumokėjimą. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 134 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiems įrodymams patvirtinant atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas šį įrodymą priima (CPK 314 str.). Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad ieškovė byloje yra sumokėjusi visą už ieškinį mokėtiną 587 Eur (453 + 134) žyminį mokestį.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo pareigą, tačiau nesumokėjo žyminio mokesčio, paskaičiuoto pagal visą ginčo turto rinkos vertę, ir tokiu būdu nepašalino ieškinio trūkumų, tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra sumokėjusi visą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškovės ieškinį vertino kaip turintį neištaisytų trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
25. Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikintina, ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.