Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

išnagrinėjusi Z. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gimusios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB ,,Beata“, baustos administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. Š. 2014 m. spalio 23 d., 19.47 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Kranto g. 2 vairuodama automobilį ,,C. X. Picasso“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9, 232 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo automobilį:

vairavo neatidžiai ir atsitrenkė į stovėjusį S. F. (S. F.) automobilį ,,T. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.;

nesusitarusi su sugadinto turto savininku pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešusi policijai,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.;

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Z. Š. kalta padariusi pažeidimus prisipažino, teisme paaiškino, kad automobilį jį vairavo blaivi. Vairuodama buvo neatidi ir, vairavimo metu nukreipusi dėmesį, atitrenkė į kitą automobilį. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Parvykusi namo vartojo alkoholį. Po to į namus atvyko policija. Ji papasakojo viską, tačiau neperskaičiusi protokolo ir nepagalvojusi pasirašė protokolą tokį, koks jis pateiktas teismui. Nežinojo, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio. Pareigūnams dėl neblaivumo nieko nesakė. Gailisi padariusi pažeidimus, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu; tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis, asmens blaivumo nustatymo duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, S. F. ir D. B. rašytiniais paaiškinimais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pažyma apie asmens baustumą, kurie patvirtina, kad liudytojas D. B. pranešė policijai jog automobilio ,,C. X. Picasso“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkęs į stovintį automobilį ,,T. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir neišsiaiškinęs žalos atlyginimo klausimo išvažiavo iš įvykio vietos. Patikrinę informaciją duomenų bazėje policijos pareigūnai nustatė, kad iš įvykio vietos pasišalino Z. Š.. Ji prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivi, o patikrinus nustatytas 1.19 promilės girtumas; nukentėjusiojo S. F. paaiškinimu teisme, kad jo mašina stovėjo prie namų Jis išėjo į lauką ir pamatė prie savo mašinos stovinčius pareigūnus ir vaikiną. Suprato, kad jo mašina apgadinta ir parašė paaiškinimą. Buvo apgadintas bamperis, skilęs apie 5 cm, apgadinta metalinė apdaila ir išstumtas žibintas. Draudimas jam žalą atlygino, pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neturi. Merginos įvykio vietoje nematė; liudytojo J. S. paaiškinimu teisme, kad kartu su kolega S. J. formino dokumentus dėl įvykio. Atvyko į vietą gavę pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis ir kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Tai paliudijo įvykį matęs asmuo, nurodęs, kad matė kaip atsitrenkė mašina, kurią vairavo mergina ir nuvažiavo, nurodė kryptį. Liudytojas jiems pateikė valstybinio numerio ženklą, kurį patikrinę nustatė automobilio savininką. Nuvykę pagal adresą, kieme rado automobilį, kurį apžiūrėję nustatė, kad jo priekis šviežiai apgadintas, matėsi svetimų dažų likučiai. Nuėjo ieškoti vairuotojos, nes liudytojas nurodė, kad vairavo moteris. Atidarė duris vyras ir pasakė, kad jo žmona miega. A. Z. Š., klausė jos, ar ji važiavo. Ji kaltę pripažino. Nuo jos juto alkoholio kvapą, patikrinę, nustatė, kad ji neblaivi. Tačiau kada vartojo alkoholį – neklausė; liudytojo S. J. paaiškinimu teisme, kad gavę pranešimą apie eismo įvykį Nemenčinėje pagal liudytojo parodymus, kad automobilis, atsitrenkęs į kitą, pasišalino, nuvyko į vietą. Pagal pateiktus duomenis surado pasišalinusį automobilį, nuvykus į savininko namus, jiems duris atidarė vyras, kartu su juo apžiūrėjo automobilį. Namuose buvo ir vairuotoja, ji pripažino, kad buvo toks įvykis, jai buvo nustatytas neblaivumas ir surašytas protokolas. Ji aiškino, kad važiavo iš miesto, kur vyko kažkoks susibūrimas ir buvo pavartojusi alkoholio. Ji neneigė, kad pasišalino ir vairavo neblaivi; liudytojo D. B. paaiškinimu teisme, kad 2014 m. spalio 21 d., išėjo į kiemą, esantį Pakrantės g. 2, Nemenčinėje, parūkyti. Iš už posūkio atvažiavo automobilis be šviesų ir atsitrenkė į kieme stovėjusio automobilio kairės pusės galą. Atsitrenkęs automobilis pariedėjo atgal, garsiai veikė variklis, po to nuvažiavo į viršų, už 6 m. sustojo. Vairuotoja niekaip negalėjo įjungti bėgio ir įjungusi po minutės nuvažiavo. Vairavo mergina tamsiais plaukais, ji automobilyje buvo viena. Jis apie tai pranešė policijai. Įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius, jis buvo tamsiai pilkos spalvos. Sulaukė policijos ir perdavė jiems duomenis.

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad Z. Š. 2014 m. spalio 23 d., 19.47 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Kranto g. 2 vairuodama automobilį ,,C. X. Picasso“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9, 14, 232 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo automobilį neatidžiai ir nesilaikydama tinkamo atstumo atsitrenkė į stovėjusį S. F. (S. F.) automobilį ,,T. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bei nesusitarusi su sugadinto turto savininku pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešusi policijai. (duomenys neskelbtini) p. nustato, kad su eismo įvykiu susiję asmenys gali nekviesti policijos, jei susitaria dėl eismo įvykio aplinkybių, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, ir tokiu atveju jiems nustatoma pareiga užpildyti eismo įvykio deklaraciją, joje nurodyti įvykio aplinkybes, bei pasirašyti. Z. Š. prisipažino, kad atsitrenkusi į kitą automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pripažintina, kad iš eismo įvykio vietos ji išvažiavo nesusitarusi dėl eismo įvykio pasekmių pašalinimo. Posėdžio metu Z. Š. nurodė, kad automobilį vairavo blaivi, o alkoholį gėrė jau po eismo įvykio. Policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė liudytojas D. B., atvykę aiškintis eismo įvykio aplinkybių Z. Š. aptiko neblaivią, jai buvo nustatytas 1.19 promilės girtumas. Ir nors posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai J. S. ir S. J. nurodė, kad Z. Š. patvirtino kad vairavo neblaivi ir pasirašė ATP protokolą, kuriame jos veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., t. y. pagal pažeidimus, susijusius su svetimo turto sugadinimu vairuotojui esant neblaiviam ir pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, tačiau teisme paaiškino, kad prieštaringai pasakojo aplinkybes apie tai, ar buvo išsiaiškintas, kada Z. Š. vartojo alkoholį: iki įvykio, ar po jo. Liudytojas J. S. teisme nurodė, kad jog neklausė Z. Š., kada ji vartojo alkoholį, o liudytojas S. J. paaiškino, jog Z. Š. neneigė vairavusi neblaivi. Šioje dalyje liudytojų parodymams esant prieštaringiems ir prieštaravimų nepavykus pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, teismas daro išvadą, kad Z. Š. versija, jog ji vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, teismo metu nebuvo paneigta.

Todėl ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad Z. Š. sukėlė eismo įvykį ir jo metu sugadino svetimą automobilį, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl jos veiksmai pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, o pažeidimo esmei esant įrodytai nuoroda iš ATPK 127 str. 3 d. keistina į veiką atitinkančią ATPK 126 str. 4 d. ir 127 str. 2 d. (ATPK 284 str. 2 d.).

Z. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimus ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o ją sunkina, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai pagal ATPK 124 str. 4 d. buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, į Z. Š. asmenybę, kuri dirba, bausta administracine tvarka 1 kartą už KET pažeidimą, kad yra jos atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, todėl jai skirtinos didesnės nei minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka ir atimtina teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui.

Z. Š. prašė jos atžvilgiu bausmę švelninti ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.

Įvertinus visų nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą pripažintina, kad jokių ypatingų išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų Z. Š. išvykimą iš eismo įvykio vietos ir alkoholio vartojimą po jo, pažeidimų padarymo metu nebuvo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, kurios yra labai svarbios pažeidėjai, jai buvo žinomos pažeidimų metu ir nelaikytinos išskirtinėmis bei ypatingai švelninančiomis jos atsakomybę. Jas turėjo įvertinti pats atsakomybėn traukiamas asmuo prieš darydamas pažeidimus, o į jas atsižvelgus skirtinos artimos minimalioms nuobaudos. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir per pažeidėjo nubaudimą siekia užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio pažeidimus, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su nuobaudos vykdymu, nes taip nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai. Todėl pripažintina, kad proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai skiriant artimas minimalioms nuobaudas pažeisti nebus, o taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numato kodeksas už padarytą pažeidimą, pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Z. Š. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir skirti:

-pagal ATPK 127 str. 2 d. – 35 eurų baudą;

-pagal ATPK 130 str. 1 d. – 880 eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams;

-pagal ATPK 126 str. 4 d. – 600 eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti - 950 (devynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

I. S. F. (S. F.), kad tuo atveju, jei dėl pažeidėjos neteisėtų veiksmų jo patirti turtiniai nuostoliai nebus savanoriškai atlyginti ar pašalinti,- jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1) vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., ji laikomas netekusia teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.