- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-19
- Bylos Nr.
- ATP-174-380/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00244-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VTS kelių policijos poskyrio patrulis Remigijus Norkus 2011-06-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad E. B. 2011 m. birželio 4 d. apie 20.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir sužalotas automobilio keleivis, taip padarydama administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 127 str. 3d.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nutarimu E. B. už ATPK 127 str. 3d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubausta 4000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Administracinę bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. nutraukta, E. B. nepadarius šio pažeidimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. B. prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės 2011-06-30 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-258-474-2011 ir nubausti ją pagal ATPK 126 str. atitinkamą dalį bei pritaikius ATPK 30 str., paskirti piniginę baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nenustatyta pakankamai aplinkybių, įrodančių žalos, padarytos kitų asmenų sveikatai. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiama ir automobilio keleivės, R. Š., paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad autoįvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė. Apeliantė teigia, kad policijos pareigūnai neišsiaiškinę visų aplinkybių užfiksavo protokole, jog nesunkiai buvo sužalota keleivė, tačiau jokių sužalojimo faktą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Kadangi keleivė patvirtina, kad autoįvykio metu sužalota nebuvo, todėl laikytina, jog ji ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo nepadarė.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog buvo sugadintas svetimas turtas, tai yra kitam asmeniui priklausantis automobilis. Automobilis „Audi 80", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos sutuoktinio vardu, santuoka sudaryta 2000-05-27. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybė. Teismui pateikiami santuokos liudijimo ir automobilio registracijos pažymėjimo kopijos. Iš anksčiau minėtų dokumentų matyti, kad automobilis jos sutuoktinio vardu buvo įregistruotas po santuokos sudarymo, tai yra 2007-11-22, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi automobilis buvo bendroji jungtinė jos ir jo sutuoktinio nuosavybė, todėl šis turtas nelaikytinas svetimu. Kitas turtas autoįvykio metu sugadintas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai taip pat nekilo.
Kadangi nebuvo padaryto ATPK 127 str. 1 ir 2 d. pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją nubaudė pagal ATPK 127 str. 3 d.. Mano padarytas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. atitinkamą dalį, nes vairavo automobilį neblaivi, tai pagrindžia alkotesterio parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jos pačios prisipažinimas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Teigia, kad bendros šeimos pajamos yra 1974,88 Lt., atskaičius būtinąsias išlaidas pragyvenimui pinigų beveik nelieka, todėl sumokėti 4000 Lt. baudą neturi jokių galimybių. Taip pat teigia, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o jos darbovietė yra (duomenys neskelbtini), todėl būtinos vairuotojo teisės. Be to, nurodo, kad sunkiai vaikas serga, todėl dažnai tenka vežti jį į gydimo įstaigą. Neturėdama vairuotojo pažymėjimo, ji negalės laiku nuvežti sūnaus pas gydytojus, kas gali turėti įtakos jo sveikatos būklei ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu E. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą, kur numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 iki 5 000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sužalota kito asmens sveikata. Tačiau sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui užklausus buvo gauta specialisto išvada 2011-06-17 Nr. G 843/11(03), kurioje nurodyta, kad R. Š. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai E. B. padarytą administracinės teisės pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 127 str. 3 d. Pažymėtina, jog E. B. atsakomybės už kito asmens sveikatos sužalojimą nešalina tai jog keleivė R. Š. nurodo, kad autoįvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė ir jai pretenzijų neturi.
Apeliacinis teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, tai yra kitam asmeniui priklausantis automobilis. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis, kuriuo važiavo E. B. priklauso jos sutuoktiniu D. B., įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tai, kad turtinės žalos administraciniu teisės pažeidimu negalima padaryti sau, išplaukia iš ATPK 37 str. prasmės. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju E. B. žalos kitų asmenų turtui nepadarė. Tačiau šios aplinkybės nustatymas pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantė prašo pritaikant ATPK 30¹ straipsnį paskirti baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad E. B. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikui, kuris numatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Dar labiau šis terminas galėtų būti trumpinamas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskiriamas tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad E. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jos atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Tai, kad E. B. gyvenamoji vieta yra toli nuo darbo vietos taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jai skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kita apeliantės nurodyta aplinkybė, kad dažnai serga sūnus ir jį reikia pristatyti į gydimo įstaigą, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.
Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. E. B. buvo nustatytas 1,12 promilės neblaivumas, savo veiksmais ji sukėlė eismo įvykį, padarė žalos kito asmens sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliantas nurodė, kad paskirtos baudos neturi galimybių sumokėti. Pažymėtina, kad ši teismo nutartis neriboja E. B. teisės vadovaujantis ATPK 313 straipsnio nuostatomis per keturiasdešimt dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą, atsižvelgiant į baudos dydį, apelianto turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarimą nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.