Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. B. prašymą dėl bausmės atlikimo vietos nustatymo ir kardomųjų priemonių įskaitymo į laisvės atėmimo bausmės laiką baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-317/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, be kitų asmenų G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir G. B. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. G. B. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes ir G. B. už nusikalstamas veikas K. B. atžvilgiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, G. B. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) (nusikalstama veika R. M. atžvilgiu) ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) (nusikalstama veika nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu) ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 253² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes ir G. B. už nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų M. P. ir R. M. atžvilgiu paskirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, G. B. už nusikalstamas veikas K. B., R. M. ir M. P. atžvilgiu paskirtos subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios 9 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (1 metus už nusikalstamas veikas nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu, 1 metus už nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje), ir G. B. paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. B. paskirtą bausmę įskaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. gegužės 15 d.

2. Kauno apygardos teisme 2025 m. balandžio 28 d. buvo gautas nuteistojo G. B. prašymas patikslinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį ir nustatyti G. B. bausmės atlikimo vietą – pusiau atviro tipo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, parenkant paprastąją ar lengvąją grupę bei tolesnio bausmės atlikimo vykdymo metu keisti bausmės atlikimo sąlygas pagal galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio nuostatas. Nuteistasis G. B. taip pat prašo į galutinę bausmę įskaityti visą suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. liepos 13 d.

3.1. G. B. yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos prieš penkiolika ar keturiolika metų. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį turėjo taikyti ankstesnės redakcijos BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) nuostatas, nes ankstesnis teisinis reguliavimas buvo palankesnis nuteistajam.

3.2. G. B. nuosprendžio priėmimo metu laikomas neteistu, iki nuteisimo turėjo gyvenamąją vietą, nebuvo padaręs šiurkščių administracinių nusižengimų, yra vedęs, dirbo, todėl nuteistojo įsitikinimu bausmės atlikimas griežčiausioje laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje būtų neproporcingas. Prašyme taip pat atkreipiamas dėmesys, kad G. B. keturis metus buvo suimtas griežtesnėmis nei laisvės atėmimo bausmės uždaro tipo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje sąlygomis.

3.3. G. B. faktiškai buvo suimtas iki 2023 m. liepos 13 d., o ne iki 2022 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi, byloje Nr. 1S-165-1076/2022 G. B. vienam mėnesiui buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas. Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-373-1049/2022 (dabartinis Nr. 1-17-1049/2025) G. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant trijų mėnesiu terminą.

4. Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislav Tuliševski prašo atmesti nuteistojo G. B. prašymą.

5.1. Tiek G. B. asmenybė, tiek padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, tiek ir nuosekli Lietuvos teismų praktika, skiriant bausmes, nustato, jog kalėjimo bausmė yra skiriama tik išimtiniais atvejais. Įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo prašymas laisvės atėmimo bausmę atlikti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje negali būti tenkinamas. Nusprendus nustatyti bausmės atlikimo vietą, turėtų būti nustatoma uždaro tipo bausmės atlikimo vieta.

5.2. Nuteistasis prašo į jam paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laikotarpį, kuomet jis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Atsiliepime pabrėžiama, kad teismas į galutinę paskirtą bausmę gali įskaityti tik baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-317/2023 taikyto suėmimo laikotarpį. G. B. prašyme nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-300-202/2016 negali būti laikoma precedentu analizuojamu atveju, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad priimant vėlesnį nuosprendį, turėjo būti įskaitomas suėmime išbūtas laikas anksčiau priimtoje byloje, kurioje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Nuteistojo G. B. prašymas tenkinamas iš dalies.

6. Klausimus, susijusius su nuosprendžio vykdymo metu kylančiomis abejonėmis ir neaiškumais, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytus klausimus (išskyrus Bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus), nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta, kur nuteistasis G. B. privalo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi įskaičius suėmime išbūtą laiką, buvo nuspręsta, jog G. B. yra atlikęs visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pakeitus Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir sugriežtinus G. B. laisvės atėmimo bausmę iki 11 metų, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kur nuteistasis privalo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

8. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys reglamentuotos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse – veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

9. Teismų praktikoje pažymima, jog teismas turi teisę vadovautis BK 50 straipsnio 3 dalimi, kuri, nors nuosprendžio priėmimo metu jau nebegaliojo, tačiau galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, ir, kad šią normą panaikinęs 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263 grįžtamosios galios neturi, jei vadovaujantis aktualia baudžiamojo kodekso redakcija, nuteistojo padėtis būtų pabloginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-788/2021). Atitinkamai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų panaikinimas 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 aiškinamas kaip turintis grįžtamąją galią tik tada, kai tai sudaro prielaidas lengvinti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021).

10. Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis nuosprendis G. B. atžvilgiu buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 29 d., tačiau nusikalstamas veikas, už kurias apeliacine tvarka išnagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, jis padarė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. sausio 23 d., 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. gruodžio 2 d., 2017 m. gegužės 31 d. Tokiu atveju teismas turėjo pagrindą vadovautis anksčiau galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti vieną iš kelių bausmės atlikimo vietų – nurodyti, kad nuteistasis šią bausmę atlieka kalėjime, arba, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti kitą pataisos įstaigos rūšį, pavyzdžiui, paskirti bausmę atlikti pataisos namuose, nustatyti, kad dalį bausmės nuteistais turi atlikti kalėjime, o likusią dalį pataisos namuose ir pan. Taigi, teismas turėjo pagrindą nustatyti bausmės atlikimo vietą ir ši vieta, priešingai nei pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, galėjo būti paskirta atlikti ne tik uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje (kalėjime). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ankstesnis teisinis reguliavimas laikytinas nuteistojo G. B. teisinę padėtį lengvinantis, todėl taikytinas šiuo atveju sprendžiant dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo.

11. Kaip jau minėta, ankstesnėje redakcijoje galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatė, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, teismas turi pareigą įvertinti ne tik paskirtos bausmės trukmę, bet ir nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jos pavojingumo laipsnį.

12. Teisėjų kolegija, vertindama G. B. prašymą dėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo, pažymi, kad nors ankstesni nuteistojo teistumai išnykę, jis yra vedęs, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, iki nuteisimo pagal nuosprendį, dėl kurio atlieka šiuo metu laisvės atėmimo bausmę, dirbo keliuose ūkio subjektuose – tiek pagal darbo sutartį, tiek vykdydamas individualią veiklą, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo manyti, jog jo padarytų veikų pavojingumas būtų sumažėjęs ar nebetektų aktualumo vertinant bausmės atlikimo režimą. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu nustatė, kad G. B. padarė devynias nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, o septynios jų – veikiant organizuota grupe, kurioje jis buvo vienas iš lyderių ir aktyviai organizavo nusikalstamas veikas. Nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, o dar vienas labai sunkus nusikaltimas buvo planuojamas. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nuteistojo elgesys, jo vaidmuo organizuotoje grupėje bei padarytų veikų pobūdis ir pavojingumas leidžia daryti išvadą apie jo polinkį nusikalsti ir suponuoja būtinybę taikyti griežtesnes bausmės atlikimo sąlygas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertinti G. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys bei jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, yra reikšmingi nuteistojo prašymą nagrinėjančiam teismui sprendžiant dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos parinkimo.

13. Nuteistasis G. B. prašo teismo nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmę jis turėtų atlikti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, sprendžia, kad dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis privalo atlikti uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje, o kitą dalį – pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje. Nustatant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad į G. B. paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės laiką yra įskaitytas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. gegužės 15 d. (iš viso 4 metai ir 20 dienų), todėl nustatant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą aktualus yra neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpis. Įvertinus tai, kad G. B. buvo itin svarbus organizuotos grupės lyderis, padarė devynias nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, bei rengėsi padaryti dar vieną labai sunkų nusikaltimą, nustatoma pirmus ketverius metus laisvės atėmimo bausmę atlikti uždaro tipo, o likusią laisvės atėmimo bausmės dalį – pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje.

14. Nuteistasis G. B. taip pat prašo patikslinti į galutinę subendrintą bausmę įskaitomą sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

15. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, į G. B. paskirtos galutinės 11 metų laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas jo buvimo suėmime ir laikinajame sulaikyme laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. gegužės 15 d. Šioje byloje Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – buvo pakeista švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu.

16. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta ne šioje baudžiamojoje byloje, kurioje G. B. atžvilgiu buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis, o kitoje teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-1049/2025, jam 2 mėnesių terminui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši priemonė 2022 m. liepos 12 d. nutartimi buvo pakeista kompleksu švelnesnių kardomųjų priemonių. Baudžiamoji byla Nr. 1-17-1049/2025 dar nėra baigta nagrinėti, todėl šioje byloje suėmimo laikotarpio įskaitymo klausimas dar neišspręstas.

17. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. kardomoji priemonė – suėmimas – 2022 m. gegužės 13 d. – 2022 m. liepos 13 d. laikotarpiu buvo taikoma ne šioje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis, nėra teisinio pagrindo tenkinti G. B. prašymą ir į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti nurodytą laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 32–34 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B. prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės vietos nustatymo ir dėl suėmime ir sulaikyme išbūto laiko įskaitymo tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, nuteistajam G. B. paskirtą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti taip: pirmus 4 (ketverius) laisvės atėmimo bausmės metus atlikti uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje, o likusią bausmės dalį – pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.