Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl G. G. turto vagystės) ir nuteistas laisvės apribojimu 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl G. Ž. turto vagystės) ir nuteistas laisvės apribojimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendžiu paskirta bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė V. T. paskirta – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Į šį bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendį atliktas ir įskaitytas laikas.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. T. atidėtas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, V. T. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, elgesio apribojimas, įpareigojant V. T. būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. 13.00 val. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. 17 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdami tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, sugadindamas metalinio lauko sandėliuko, esančio prie (duomenys neskelbtini) m. vandens tvenkinio, (duomenys neskelbtini) m., pakabinamą spyną, t. y. akmeniu nudauždamas pakabinamos spynos ąsą, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė svetimą – G. G. priklausantį turtą: du valties irklus, kurių bendra vertė 50 eurų, po to nenustatytu įrankiu nukirpdamas metalinį trosą, pagrobė G. G. priklausančią, prie lieptelio pririštą medinę valtį, kurios vertė 250 eurų, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. G. 300 eurų turtinę žalą.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. 13.00 val. iki 2015 m. gruodžio 5 d. 15.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, ne mažiau kaip per tris kartus, veikdamas vieninga tyčia bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išdauždamas balkono lango stiklą ir sulaužydamas laukujų durų spyną, įsibrovė į A. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 15, ir pagrobė svetimą – A. B. ir S. B. priklausantį turtą: 200 eurų vertės kompiuterio sisteminį bloką „Dell“, 200 eurų vertės kompiuterio monitorių „ViewSonic“, 150 eurų vertės guminę valtį su pompa ir irklu, 250 eurų vertės elektrinę žoliapjovę , 80 eurų vertės radijo imtuvą „Sony“, 10 eurų vertės metalinį žiedą su akutėmis, 15 (penkiolika) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė 2015-10-01 AB „S.“ valiutos kursų lentelėje 0,75100, kurių bendra vertė 19, 97 euro bei lapės kailį, kurio vertė 70 eurų, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiosioms A. B. ir S. B. 979, 97 eurų turtinę žalą.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. 13.00 val. iki 2015 m. gruodžio 5 d. 15.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdami tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išdauždamas balkono lango stiklą, kurio vertė 10 eurų ir sulaužydamas laukujų durų spyną, kurios vertė 30 eurų, įsibrovė į A. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 15, ir sugadino bei sunaikino svetimą A. B. ir S. B. priklausantį turtą: 1000 eurų vertės židinį krosnelę, 80 eurų vertės WC klozetą, 200 eurų vertės oro šildytuvą, 80 eurų vertės dulkių siurblį „Karcher“, 5 paveikslus, kurių vieno vertė 30 eurų, bendra vertė 150 eurų, 4 vazas, kurių vienos vertė 50 eurų, bendra vertė 200 eurų, telefoną 30 eurų vertės, 2 laikrodžius, kurių vieno vertė 100 eurų, bendra vertė 200 eurų, 3 šviestuvus, kurių bendra vertė 250 eurų, 2 lentynas, kurių vienos vertė 30 eurų, bendra vertė 60 eurų, virtuvinio komplekto spinteles ir kitus baldus, kurių bendra vertė 400 eurų, įvairius indus (porcelianines dekoracijas, rankų darbo dekoracijas, servizus, puodelius, taures, pasidabruotus cukrainę ir saldaininę), kurių bendra vertė 500 eurų, įvairius namų apyvokos daiktus (dekoracijas, papuošalų dėžutes, papuošalus, nuotraukų albumus, patalynę ir kt.), kurių bendra vertė 500 eurų, rūbus (paltus, džemperius, džinsines kelnes ir kt.), kurių bendra vertė 500 eurų, vandeniu suliejo grindų kiliminę dangą, plyteles, laminatą, kurių bendra vertė 550 eurų, tai yra iš viso sugadino ir sunaikino nukentėjusiosioms A. B. ir S. B. priklausančio 4240 eurų vertės turto.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. vasario 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išdauždamas E. S. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) g. 3, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), langą, įsibrovė į sodo namelio vidų ir pagrobė svetimą – E. S. priklausantį turtą: plaktuką, kurio vertė 5 eurai, pjūklelį, kurio vertė 15 eurų, reples, kurių vertė 3 eurai, bei dvi užspaudimo „canges“, kurių bendra vertė 10 eurų, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. S. 33 eurų turtinę žalą.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. vasario 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išlauždamas A. J. J. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) g. 4, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), laukujes duris, įsibrovė į sodo namelio vidų ir pagrobė svetimą – A. J. J. priklausantį turtą: peilį, kurio vertė 3 eurai, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai A. J. J. 3 eurų turtinę žalą.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. vasario 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išimdamas D. K. G. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) g. 6, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į sodo namelio vidų ir pasikėsino pagrobti svetimą – D. K. G. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, tai yra dėl to, kad nerado vertingų daiktų.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. vasario 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, suplėšydamas, ant D. G. priklausančio, statomo sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) g. 2, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), lango rėmo užkaltą plėvelę, įsibrovė į sodo namelio vidų ir pasikėsino pagrobti svetimą – D. G. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, tai yra dėl to, kad nerado vertingų daiktų.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. vasario 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išlauždamas G. B. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), laukujų durų velkės asą, įsibrovė į sodo namelio vidų ir pagrobė svetimą –- G. B. priklausantį turtą: reples, kurių vertė 3 eurai, pjūkliuką, kurio vertė 4 eurai, ir plaktuką, kurio vertė 3 eurai, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. B. 10 eurų turtinę žalą.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 1 d., apie 23.00 val., veikdamas bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išėmęs gyvenamojo namo palėpės lango stiklą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) g. 4, ir pasikėsino pagrobti svetimą, A. D. priklausantį, turtą: elektrinį pjūklą „Castor“, kurio vertė 150 eurų, elektrinį grąžtą, kurio vertė 50 eurų, ir 30 kg varinių laidų, kurių vertė 10 eurų, tokiais savo veiksmais pasikėsino padaryti nukentėjusiajam A. D. 210 eurų turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas kaimyninio namo gyventojo, kuris iškvietė policijos pareigūnus.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad 2016 m. nuo vasario 11 d. nuo 11.30 val. iki 2016 m. vasario 15 d. 15.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išlauždamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) g. 51-2, išnuomoto G. Ž., laukujes duris, įsibrovė į butą ir pagrobė svetimą – G. Ž. priklausantį turtą: televizorių, kurio vertė 10 eurų, mikrobangų krosnelę, kurios vertė 30 eurų, DVD grotuvą, kurio vertė 10 eurų, sulčiaspaudę „Philips“, kurios vertė 20 eurų, lygintuvą „Philips“, kurio vertė 90 eurų, elektrinį gręžtuvą „Skill“, kurio vertė 40 eurų, riedlentę „Skateboard“, kurios vertė 10 eurų, bei beverčius kuprinę ir atsuktuvą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai G. Ž. 210 eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridedant dalį švelnesnių bausmių, paskirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti V. T. galutinę l metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2016-03-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirti galutinę subendrintą bausmę V. T. – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimą. Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendį atliktą (įskaitytą) bausmės laiką. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. T. atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, V. T. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant V. T. vienerius metus būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam neteisingą bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmes nuteistajam V. T., tai padarė, nepakankamai atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, neteisingai įvertinęs nuteistojo asmenybę, į bausmei keliamų tikslų (nubaudimo, teisingumo) įgyvendinimą, neįvertinęs nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų, ir todėl V. T. paskyrė savo pobūdžiu ir dydžiu aiškiai per švelnią ir prieštaraujančią teisingumo principui laisvės apribojimo bausmę.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Kaltininko asmenybė viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

Skirdami bausmę nepilnamečiam, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šiame kontekste pažymima tai, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 91 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, netinkamai jomis vadovavosi ir nuteistajam V. T. skyrė neproporcingas jo padarytiems nusikaltimams ir nuteistojo asmenybei bausmes, ir taip pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies ir 91 straipsnio reikalavimus.

Pirmiausia byloje esantys duomenys tvirtina, kad V. T. per penkis mėnesius, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. vasario 15 d., įvykdė septynias nusikalstamas veikas ir dar tris pasikėsino įvykdyti, tačiau jų nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Antra, tik viena nuteistojo padaryta veika (BK 187 str. 1 d.) priskiriama nesunkių (BK 11 str. 3 d.), o likusios devynios – apysunkių (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijoms. Trečia, be teismo pripažintos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, buvo nustatytos ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikaltimą, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje (G. G. valties ir irklų vagystė) padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sugadinimas name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 15, (duomenys neskelbtini) rajone) padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Ketvirta, nors nuteistasis V. T. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu jis jau teistas du kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, ir šiuo nuosprendžiu jam yra skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas (4 t. 9-12 b. l.). Ir galiausiai, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto, bei V. T. charakteristikos, jis nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. yra policiją dominančių vaikų įskaitoje, o dėl nuolatinio mokyklos nelankymo nuo 2015 m. lapkričio 4 d. yra pašalintas iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, apibūdinamas kaip abejingas aplinkai, kuriam reikalinga speciali auklėjimo ir priežiūros pagalba (4 t., 34, 35 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas bausmės rūšiai parinkti reikšmingas aplinkybes, nuteistojo nepilnamečio V. T. įvykdytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą (BK 11 str. 3, 4 d.), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų tikslų siekiant pasipelnyti, nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, iš kurio matyti, kad nusikalstami V. T. poelgiai nėra atsitiktiniai, o daugiau tendencingi gyvenimo būdą atskleidžiantys reiškiniai, tapę jo gyvenimo būdu ir papildomu pragyvenimo šaltiniu, kad nuteistasis nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir nėra linkęs jo keisti savo iniciatyva, o tai jau rodo susiformavusią neigiamą asmenybės orientaciją, ir laikydamasi apeliacinio skundo ribų, prieina prie išvados, jog nuteistajam V. T. buvo skirta aiškiai per švelni bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri neatitinka bausmės tikslų, numatytų BK 41 ir 80 straipsniuose. Todėl, įvertinusi prieš tai nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam turi būti skiriama prokurorės prašoma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio terminas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi, veikas padarė būdamas neteistas, būdamas nepilnamečiu, administracine tvarka nebaustas, jam nustatytinas mažesnis nei jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos. Taip pat, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiam realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiam paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiam, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistiesiems, padariusiems nusikaltimus neturint (nesulaukus) aštuoniolikos metų, bausmės vykdymo atidėjimas galimas nepriklausomai nuo padaryto tyčinio nusikaltimo (nusikaltimų) sunkumo, jei už tai paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo (BK 92 straipsnis). Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsniu, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.).

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmiau nurodytas nuostatas, į tai, kad byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriame prokurorė nurodo mananti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant V. T. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, į tai, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginama labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.), sprendžia, kad šioje byloje yra BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant V. T. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl nuteistojo V. T. atžvilgiu taikytinos BK 92 straipsnio nuostatos ir jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas prokurorės skunde prašomam laikotarpiui, ir, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, skiriant nuteistajam prokurorės prašomas auklėjamojo poveikio priemonės padėsiančios įgyvendinti bausmei keliamus tikslus – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto, išskyrus jeigu nebuvimas namie susijęs su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.

Taip pat sutiktina su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad skirdamas bausmę nuteistajam vadovaujasi 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bei, kad bendrindamas bausmes tarpusavyje, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, nepagrįstai nurodė, jog vadovaujasi BK 63 straipsnio 9 dalimi. Šios klaidos yra taisytinos.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės skunde nurodyta prielaida, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl A. B. ir S. B. turto vagystės) ir 187 straipsnio 1 dalyje (A. B. ir S. B. turto sugadinimas), yra padarytos skirtingais savarankiškais veiksmais, o tokia nusikalstamų veikų sutaptis laikytina realiąja. Kaip matyti iš nuteistajam V. T. pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. ir S. B. turto vagystės) turinio, jis ne mažiau kaip per tris kartus, veikdamas vieninga tyčia bendrai su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išdauždamas balkono lango stiklą ir sulaužydamas laukujų durų spyną, įsibrovė į A. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 15, ir pagrobė svetimą – A. B. ir S. B. priklausantį įvairų turtą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiosioms A. B. ir S. B. 979, 97 eurų turtinę žalą. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį V. T. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir su tais pačiais asmenimis, turėdami tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, išdauždamas balkono lango stiklą, kurio vertė 10 eurų ir sulaužydamas laukujų durų spyną, kurios vertė 30 eurų, įsibrovė į A. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 15, ir sugadino bei sunaikino svetimą A. B. ir S. B. priklausantį įvairų turtą už 4240 eurų. Taigi nors didžioji dalis turto iš tiesų buvo sunaikinta ar sugadinta ne siekiant jį pagrobti, o tyčia jį gadinant ir naikinant, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek įsibraunant į namą turint tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę išdaužtas balkono lango stiklas, tiek sulaužyta laukujų durų spyna yra aprašyti tame pačiame kaltinime kaip ir tyčia sugadintas ir sunaikintas kitas turtas, apeliacinės instancijos teismas neturi nei procesinės galimybės, nei teisinio pagrindo skaidyti šį kaltinimą (BK 187 str.1 d.) į dvi dalis, ir vieną jo dalį vertinti kaip realią, o kitą, kaip idealią nusikalstamų veikų sutaptį, ko, kaip galima suprasti iš prokurorės skundo turinio, ir siekia apeliantė. Todėl sprendžiama, kad pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl A. B. ir S. B. turto vagystės) ir 187 straipsnio 1 dalyje (A. B. ir S. B. turto sugadinimas), sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Be kita to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir prokurorė pirmosios instancijos teismo baigiamųjų kalbų metu prašė veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. ir S. B. turto vagystės) ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. ir S. B. turto sugadinimo) bendrinti bausmių apėmimo būdu (5 t., 19 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms prokurorės apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai apskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktais, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti, ir V. T.:

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl G. G. turto vagystės), padarymą skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl A. B. ir S. B. turto vagystės), padarymą skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl A. B. ir S. B. turto sugadinimo), padarymą skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl E. S. turto vagystės), padarymą skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl A. J. J. turto vagystės), padarymą skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pavogti D. K. G. turtą), padarymą skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pavogti D. G. turtą), padarymą skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl G. B. turto vagystės), padarymą skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pavogti A. D. turtą), padarymą skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl G. Ž. turto vagystės), padarymą skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu V. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. ir S. B. turto vagystės) skirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams – subendrinti bausmių apėmimo būdu su pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. ir S. B. turto sugadinimo) skirta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę V. T. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. T. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir subendrintą bausmę V. T. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. T. paskirtą sumažintą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę V. T. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į V. T. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams bausmės atlikimo laiką įskaityti visą jo bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, V. T. paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, V. T. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį visą šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto, išskyrus jeigu nebuvimas namie susijęs su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.

Ištaisyti rašymo apsirikimus – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuostatą, kad teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 3 dalimi, o iš nuosprendžio rezoliucinės dalies – kad bendrindamas bausmes tarpusavyje, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi BK 63 straipsnio 9 dalimi.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.