Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 4 (keturiems) mėnesiams ir 3120,65 eurų bauda.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas S. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. bei pagal 2010 m. birželio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir jau atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. M. nuteista už tai, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, krūtinės srityje po rūbais laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – metadonu, kurio gryna masė yra 0,969 g, ir karfentaniliu, kurio masė 0,00588 g, kurį 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 19.48 val. policijos patrulių akivaizdoje išmetė (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, o šias medžiagas paėmė policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį ir už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti baudą. Skunde apeliantė teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti 75 MGL dydžio baudą. Tos pačios pozicijos ji laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skunde nuteistoji nurodo, kad teismas visiškai neįvertino jos parodymų, jog metadoną įsigijo sau, kad numalšintų strėnų skausmus. Šiuos savo veiksmus ji vertina neigiamai, gailisi. Iki aptariamo įvykio iš atvirosios kolonijos išeidavo kiekvieną savaitgalį. Turi keturis vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, gyvena su vyru, kurio sveikata prasta, o jų globa skirta vyresnei dukrai. Atvirojoje kolonijoje dirba, iš gaunamų pajamų moka išieškojimus antstoliams. Kadangi vyras yra pardavęs nekilnojamąjį turtą, turi galimybę iškart sumokėti paskirtą baudą.Apeliantė tvirtina, kad teismas nevertino ar griežčiausios BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas yra teisingas, nepagrįstai jai paskyrė bausmę atlikti pataisos namuose. Skundo autorė nurodo, kad padaryta nusikalstama veika nesunki ir nėra pavojinga. Jos nuoširdus prisipažinimas, gailėjimasis ir bendradarbiavimas leido baudžiamojoje byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tačiau į šias teigiamai nuteistąją apibūdinančias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. S. M. įsitikinusi, kad jos perkėlimas į pataisos namus labai neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius tiek su šeimos nariais, tiek jos resocializaciją. Realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas ir perkėlimas į pataisos namus, skundo autorės įsitikinimu, nėra teisingas ir bausmės tikslas gali būti pasiektas skiriant ne pačią griežčiausią bausmę, o baudą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistosios S. M. apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajai skiriant ir individualizuojant bausmę. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad S. M., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. M. teisiama jau ne pirmą kartą, anksčiau teista kelis kartus, naują tyčinį nusikaltimą padarė nepanaikinus ir neišnykus ankstesniam teistumui taip pat už panašaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus, o dabartinis nusikaltimas padarytas neatlikus laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už narkotinių medžiagų platinimą, trumpalaikės išvykos iš atvirosios kolonijos metu. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Ir nors apeliantė nurodo, kad metadoną įsigijo savo reikmėms – skausmams numalšinti, tačiau tai jos veikos pavojingumo nemažina. Gydymo tikslams narkotinės ar psichotropinės medžiagos gali būti įgyjamos ir vartojamos tik pagal gydytojo receptą. Visais kitais atvejais, t. y. nesant gydytojo paskyrimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas pripažįstamas jų vartojimu ne gydymo tikslams ir yra baudžiamas. Akivaizdu, kad S. M., būdama jau du kartus teista už narkotinių medžiagų platinimą, turėjo puikiai suvokti, jog be gydytojo recepto laikydama metadoną, elgiasi nusikalstamai, tačiau nežiūrint to, apie galimas pasekmes negalvojo, kas, kaip ir konstatavo apylinkės teismas, leidžia daryti išvadą, kad ji net ir atlikdama laisvės atėmimo bausmę nesugeba savo elgesio koreguoti tinkama linkme, jo keisti. Todėl simbolinės, apeliantės pageidavimus tenkinančios bausmės (baudos) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Juolab, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji vangiai moka ir ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtą baudą, nors, kaip pati tikina, lėšų baudos sumokėjimui turi. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. M. savo elgesio nesistengia keisti ir išvadų nedaro, nėra linkusi taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, tinkamai vykdyti jai paskirtas bausmes. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui.Pažymėtina, jog ši bausmė, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar buvo sumažinta 1/3, todėl, įvertinus apeliantės asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi S. M. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neatlikusi jai Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, šiuo ir skundžiamu nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Tačiau minėto baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas teikė neteisingai, netinkamai, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles bausmės bendrinamos asmeniui, kuris neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Todėl pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, vadovaujasi BK 64 straipsnio nuostatomis. Tačiau, remiantis nurodytame straipsnyje numatytu teisiniu reguliavimu, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė taikant tiek visiško, tiek dalinio bausmių sudėjimo būdus, turi būti bendrinama su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi. Tai reiškia, kad teismas, bendrindamas nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 64 straipsnio taisykles, privalo nustatyti, kokios ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies kaltinamasis nėra atlikęs (nuosprendžio priėmimo dienai) ir būtent šią – neatliktąją dalį, o ne visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, bendrinti su nauju nuosprendžiu paskirtąja bausme. Jokia pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmės dalis nebegali būti įskaitoma. Į tokią bausmę gali ir turi būti įskaitomas tik laikinojo sulaikymo ar suėmimo laikas, kaltinamojo išbūtas paskutinėje byloje, vadovaujantis BK 66 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas S. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. bei pagal 2010 m. birželio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir jau atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis.Bylos duomenys patvirtina, kad S. M. nuo 2009 m. sausio 18 d. atlikinėja jai Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu skirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę (tuo pačiu nuosprendžiu skirta ir bauda, kuri dar nėra sumokėta). Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d. (b. l. 44). Skundžiamu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajai buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei bausmės iš dalies sudedamos <...>, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y., 2018 m. gegužės 30 d., S. M. yra neatlikusi 2 metų 6 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės, prie šios neatliktos bausmės dalies yra pridedama skundžiamu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės dalis. Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, jo padėtis negali būti pabloginta, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridedama skundžiamame nuosprendyje pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos nurodytos bausmės dalis (4 mėnesiai). Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji turėjo būti pasiųsta laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, nes padarė nesunkų nusikaltimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad S. M. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė už nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalį) subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, o paminėtu nuosprendžiu skirta bausmė buvo subendrinta su 2008 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (labai sunkus nusikaltimas) paskirta bausme. Pažymėtina, kad nuteistieji bausmę atlieka už visas jų padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka tik už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys. Įvertinusi nuteistosios asmenybę, aplinkybę, kad naują tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarė neatlikusi anksčiau už narkotinių medžiagų platinimą (labai sunkų nusikaltimą) skirtos bausmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai S. M. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nustatė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis yra suformuluota neaiškiai, klaidinančiai. Nors S. M. nuteista tik už narkotinių medžiagų laikymą, tačiau iš aprašomojoje dalyje nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių išdėstymo susidaro įspūdis, jog jai turėjo būti inkriminuotas ir narkotinių medžiagų įgijimas, nors išties dėl tokių veiksmų nei įtarimai, nei kaltinimai jai pareikšti nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis patikslinama, kad neliktų jokių abejonių dėl to, kokią tiksliai nusikalstamą veiką ir esant kokioms aplinkybėms, nuteistoji įvykdė. Iš nusikalstamos veikos aprašymo šalinama formuluotė: „S. M. 2017 m. rugsėjo mėnesį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistosios S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 4 (keturiems) mėnesiams ir 3120,65 eurų bauda bei į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta S. M. pagal 2010 m. birželio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir jau atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, S. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimt) mėnesių 14 (keturiolikai) dienų ir 3120,65 eurų baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 30 d.).

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžio aprašomąją (nustatomąją) dalį, pašalinant iš jos formuluotę „S. M. 2017 m. rugsėjo mėnesį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens“ ir nurodant, kad „S. M., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, krūtinės srityje po rūbais laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – metadonu, kurio gryna masė yra 0,969 g, ir karfentaniliu, kurio masė 0,00588 g, kurį 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 19.48 val. policijos patrulių akivaizdoje išmetė (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, o šias medžiagas paėmė policijos pareigūnai“.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.