Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-960-163/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
2S-960-163/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02876-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
UAB „AROS MARINE“

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-960-163/2014

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-02876-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.2.; 122.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei UAB „AROS MARINE“ dėl neteisėto atleidimo, darbo užmokesčio, delspinigių, dienpinigių priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu ir 2012-02-10 (ieškinio motyvuojamoje dalyje nurodyta 2012-02-10) susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir jį panaikinti bei priteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-04 nutartimi nutarė grąžinti ieškovui ieškinį, nes neištaisė visų 2014-03-14 nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų. Nurodė, kad ieškovas 2014-04-02 teismui pateikė pranešimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, pridėjo darbo ginčų komisijos sprendimą, tačiau neištaisė kitų teismo nustatytų trūkumų. Teismas pažymėjo, jog ši nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-04 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovas neištaisė trūkumų. Teigia, jog teismas netaikė CPK XX skyriuje išdėstytų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, todėl priėmė netinkamą nutartį. Pažymėjo, kad teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą galėjo taikyti tik tuo atveju, jeigu tie trūkumai negalėjo būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Nurodė, jog teismo prašė išreikalauti darbo bylą Nr. APS-3-2761/2013, kurioje yra visi teismo prašomi dokumentų originalai. Be to, pažymėjo, jog apylinkės teismas nėra apeliacinė instancija ir jam nesuteiktos CPK 326 straipsnyje nurodytos teisės, todėl negali panaikinti ar pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2014-04-04 nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduodu ir grąžino, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas 2014 m. kovo 14 d. ieškovą įpareigojo ištaisyti ieškinio trūkumus, t. y. nurodė, kad ieškovas nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi pateikti ieškinį, kuriuo skųstų Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą (toliau Darbo ginčų komisija). Pažymėjo, jog tokiu atveju ieškovas negali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Įpareigojo pateikti darbo ginčų komisijos sprendimą. Įpareigojo patikslinti ieškinį aiškiai nurodant, kokiu pagrindu ieškovas ginčija darbo sutarties nutraukimą, išdėstyti tai patvirtinančias faktines aplinkybes, taip pat nurodyti, kokių teisinių pasekmių siekia sandorį užginčijus – toliau dirbti pas atsakovę, būti atleistas iš darbovietės kitu pagrindu (t.y. pagal kitą LR DK straipsnį) ar kt. bei kitus procesinių dokumento trūkumus (CPK 114 str. 1 d.).

Ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prie kurio pridėjo 2014-03-04 darbo ginčo komisijos sprendimą Nr. DGKS-1160. Kitų teismo nustatytų trūkumų ieškovas nepašalino. CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

LR Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 135 str.). Ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslumai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis).

Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-966/2009).

Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Bendrą procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo tvarką numato CPK 115 straipsnis. Atskirų kategorijų civilinių bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančios normos gali nustatyti kitokią ieškinio trūkumų šalinimo tvarką. CPK XX skyrius reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 413 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo proceso koncentruotumui ir operatyvumui darbo bylose užtikrinti priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Trūkumais, kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, reikėtų laikyti esminius ieškinio trūkumus, kurie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam pareiškiamas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iškelti civilinės bylos.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu nustatė, kad ieškovas pareiškė reikalavimus, atsiradusius iš darbo teisinių santykių, kurie buvo išspręsti Darbo ginčų komisijos sprendimu. DK 296 straipsnyje nustatyta Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka. Tačiau ieškovas, nors ir nurodo, jog nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, neprašo teismo panaikinti Darbo ginčų komisijos spendimo, o prašo pripažinti 2012-02-10 (ieškinio motyvuojamoje dalyje nurodyta 2014-02-10) susitarimą neteisėtu ir jį panaikinti bei priteisti nesumokėtą darbo užmokestį. Ieškovas nenurodė, kokių teisinių pasekmių siekia užginčijus sandorį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog pareikštas reikalavimas yra neaiškus. Be to, neaiškus ir ieškinio pagrindas (CPK 11 str. 2 d. 5 p.). Ieškovas, prašydamas pripažinti susitarimą neteisėtu, nenurodo kokiu pagrindu ginčija šį susitarimą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog ieškovo pareikšti reikalavimai iš esmės yra neaiškūs ir tinkamai nesuformuluoti, neatitinka įstatymo nustatytų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 str.). Šiuo atveju ieškinio trūkumai laikytini esminiais ir jie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, kaip atskirajame skunde nurodė apeliantas. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog įstatymas numato ginčus dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų nagrinėti apylinkės teismams. Todėl visiškai nepagrįstas teiginys, jog apylinkės teismas neturi teisės panaikinti ar pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimo (DK 296 str.). Iš esmės pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo argumentą dėl apylinkės teismo teisės panaikinti ar pakeiti Darbo ginčų komisijos sprendimo, atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad nebuvo patikslintas ieškinio dalykas bei pagrindas. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas iš esmės dėl kitų ieškinio trūkumų, t. y. dėl netinkamai patvirtintų dokumentų kopijų, nepasisako.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai buvo esminiai ir sudarė kliūtis priimti ieškinį, todėl teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, o jų nepašalinus ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui. Be to, pažymėtina, kad teismas šia nutartimi neužkirto kelio ieškovui toliau ginti savo interesus – nurodė, kad ši nutartis neatima teisės tinkamai parengus ieškinį iš naujo kreiptis į teismą. Taigi apelianto interesai nebuvo pažeisti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė