Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-04-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-100-1021/2017 D. S., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN, 2017-02-19 sudavė smūgį į galvą J. V.. Byloje buvo nustatyta, kad vedant kitus nuteistuosius, tarp jų ir D. S., iš drausmės grupės patalpų, kuriose jis atlieka bausmę, į koplyčią, šis savavališkai įbėgo į 1-ojo būrio gyvenamąsias patalpas. Pareigūnams jį pasivijus ir sulaikius, pareigūnui T. N. vedant sulaikytą D. S. 1-ojo būrio koridoriumi, jis laisva dešine ranka vieną kartą smūgiavo šalimais buvusiam J. V.. Nukentėjusiojo medicininės apžiūros pažymoje buvo nurodyta, kad J. V. veido kairėje pusėje atsirado guzas bei veido ir ausies paraudimas.

Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas remiasi minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. I-100-1021/2017 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.). Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (BVK 75 str. 2 d.). BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos, įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas ir kt. (Instrukcijos 7 punktas).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Kybartų PN pareigūnai tinkamai neįvykdė minėtų teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju - pareiškėjo), neužtikrino drausmės grupėje laikomų nuteistųjų reikiamos izoliacijos nuo 1-ojo būrio gyvenamųjų patalpų ir nuolatinės nuteistųjų elgesio kontrolės. Darytina išvada, kad Kybartų PN (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas patyrė smurtinį išpuolį. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad D. S. nusikalstama veika nebuvo kvalifikuojama kaip sveikatos sutrikdymas, kadangi, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, išorinių kūno sužalojimų pareiškėjui klinikiniais duomenimis nekonstatuota. Vis dėlto, pirminės apžiūros metu pareiškėjui buvo nustatytas veido sumušimas (guzas ir paraudimas). Teismui nekyla abejonių, jog dėl to jis patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą, tačiau duomenų, kad pareiškėjui būtų atsiradusios sunkios ar negrįžtamos pasekmės sveikatai, nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad Kybartų PN pareigūnai, sužinoję apie kilusį incidentą, ėmėsi skubių ir adekvačių priemonių jam numalšinti (nuosprendyje konstatuota, kad pareigūnas nedelsiant nusivijo į 1-ojo būrio patalpas įbėgusį D. S. ir jį sulaikė, o šiam trenkus smūgį pareiškėjui, nedelsiant jį išvedė), pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba, o kaltininkas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur. Tad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.